- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1637-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23365-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „STATRENOVA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „REAL TASTE“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „STATRENOVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATRENOVA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „REAL TASTE“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STATRENOVA“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „REAL TASTE“ 7 293,40 Eur skolą, 48,14 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė prašė esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytiems pagrindams atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių.
2. Kadangi atsakovei UAB „REAL TASTE“ ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi, buvo tinkamai įteikti, per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešęs šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
4. Prašyme ieškovė nurodė, kad teismas priėmė sprendimą už akių ieškovei nepateikus bylinėjimosi (ieškinio parengimo) išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų su ieškinio parengimu susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Ieškovei nebuvo žinoma apie planuojamą priimti sprendimą už akių. Teismų informacinėje sistemoje dokumentas, kuriame būtų žyma apie ieškinio įteikimą atsakovei, nėra skaitmenizuotas, todėl ieškovė objektyviai nežinojo, kada ir ar apskritai ieškinio kopija buvo įteikta atsakovei, dėl ko nebuvo aiškus ir terminas, iki kada atsakovė privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, ieškovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui pateikti iki sprendimo priėmimo negalėjo ir dėl to, kad už 2020 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas ieškovė atsiskaitė tik 2020 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti 484 Eur patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės UAB „STATRENOVA“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, teismas priteisia tuo atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad iki teismo sprendimo už akių priėmimo 2020 m. rugsėjo 21 d., ieškovės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą pagrindžiantys dokumentai teismui nebuvo pateikti, todėl teismas neturėjo pagrindo išspręsti ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimo.
7. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog už advokato padėjėjo teisines paslaugas ieškovė atsiskaitė po sprendimo už akių priėmimo, savaime nesudaro pagrindo šią faktinę aplinkybę laikyti pakankamai reikšminga ir sudarančia pagrindą netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškinys buvo parengtas dar 2020 m. rugpjūčio 14 d., jokių argumentų, dėl ko ieškovė su ieškinį parengusia advokatų profesine bendrija Legalit atsiskaitė po daugiau nei vieno mėnesio nuo paslaugų suteikimo ir tik po to, kai teismas priėmė sprendimą už akių, ieškovė teismui nenurodė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti papildomą sprendimą ir išspręsti išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo klausimą.
Atsiliepimas
8. Teismas ieškovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma apie planuojamą priimti sprendimą už akių bei tai, kada ir ar apskritai ieškinio kopija atsakovei buvo įteikta, iki kada atsakovė turi pateikti atsiliepimą į ieškinį, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovė nuo pat bylos iškėlimo buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, ir ieškinyje prašiusi priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė inicijavo bylą elektronine forma. Ieškovė elektroninėje byloje turi galimybę sekti bylos eigą bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys domėtis bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-335-450/2018).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „STATRENOVA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisti pirmosios instancijos teisme už ieškinio parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė yra nuolatinė advokatų profesinės bendrijos „Legalit“ klientė, su kuria yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme buvo nurodyta, kad už 2020 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį ieškovė atsiskaito 2020 m. rugsėjo mėnesį. Už parengtą ieškinį ieškovė atsiskaitė tik 2020 m. rugsėjo 22 d., todėl, akivaizdu, kad ieškovė objektyviai negalėjo pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Sprendimas už akių buvo priimtas iki mokėjimo atlikimo, iki sprendimo už akių priėmimo ieškovė nedisponavo dokumentais, kurie patvirtintų bylinėjimosi išlaidas. Negalėjimas pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų yra grindžiamas ne subjektyviu kriterijumi ieškovei disponuojant reikiamais dokumentais ir tiesiog nepateikiant jų teismui, tačiau objektyviu negalėjimu jų pateikti.
10.2. Ieškovei nebuvo žinoma apie planuojamą priimti sprendimą už akių. Teismų informacinėje sistemoje dokumentas, kuriame būtų žyma apie ieškinio įteikimą atsakovei, nėra skaitmenizuotas iki šiol, todėl ieškovė objektyviai nežinojo, kada ir ar apskritai ieškinio kopija buvo įteikta atsakovei, dėl ko nebuvo aiškus ir terminas, iki kada atsakovė privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį, kaip ir nebuvo aišku, kada teismas priims sprendimą už akių.
10.3. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-412-661/2019 nurodė, kad CPK 285 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę, bet ne pareigą visais atvejais priimti sprendimą už akių, esant ieškovo prašymui. Jeigu teismas mano, jog bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka, neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Taigi sprendimo už akių priėmimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė ir ieškovė negali nuspėti, kaip teismas vertins byloje esančius įrodymus, taip pat negali nuspėti ir to, ar teismui ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ir neprieštaringi norint priimti sprendimą už akių.
10.4. Šalys buvo siejamos sutartinių santykių, kurių pagrindu atsirado atsakovės skola ieškovei. Iš viso atsakovė su ieškove neatsiskaitė pagal 3 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Dėl atsiskaitymo už darbus, nurodytus dviejuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose, ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, kadangi atliktų darbų aktai buvo pasirašyti ir dėl šių nebuvo ginčo. Tuo tarpu dėl trečiasis atliktų darbų aktas atsakovės nebuvo pasirašytas (t. y. jis buvo pasirašytas ieškovės vienašališkai), dėl to reikalaujant skolos buvo pateiktas ieškinys šioje byloje. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė su vienašališku akto pasirašymu nesutiko, t. y. reiškė pretenzijas bei neatsiskaitė pagal aktą. Akivaizdu, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko ir ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog teismui gali kilti papildomų klausimų, dėl ko būtų paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Nesant teismo pareigos priimti sprendimą už akių, apeliantė nesitikėjo, kad jis bus priimtas nepaskyrus parengiamojo teismo posėdžio.
10.5. Ta aplinkybė, jog byla buvo elektroninė, šiuo atveju nereiškia, kad ieškovė turėjo numanyti ar nuspėti, kad teismas be jokio ieškovės informavimo ir net nesant byloje dokumento, kuris leistų ieškovei įvertinti, kada buvo įteiktas ieškinys atsakovei, priims sprendimą už akių. Ieškovė nebuvo informuota apie teismo posėdį, kurio metu teismas priėmė sprendimą už akių.
10.6. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-335-450/2018, tačiau teismo nurodytoje civilinėje byloje ir šioje byloje faktinės aplinkybės nesutampa. Teismo cituotoje nutartyje nurodoma, jog ieškovas prašomas priteisti išlaidas patyrė 2017 m. liepos 12 d., o sprendimas už akių buvo priimtas 2017 m. liepos 21 d., t. y. nurodytoje byloje ieškovas jau turėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jų nepateikė. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė objektyviai net negalėjo pateikti dokumentų, kadangi dar nebuvo atliktas mokėjimas.
10.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi aukštesnės instancijos teismų – Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota teismų praktika, kurioje esant tokiai faktinei situacijai bylinėjimosi išlaidos papildomu sprendimu priteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-237-180/2017; 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1528-866/2020). Skundžiamoje nutartyje teismas atliko visiškai kitokį vertinimą, kuris akivaizdžiai yra priešingas aukštesnės instancijos teismų vertinimui.
10.8. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė nedelsiant po to, kai atsirado galimybė juos pateikti, t. y. kitą dieną po sprendimo už akių priėmimo, kas parodo, jog jokio nepagrįsto uždelsimo nebuvo ir ieškovė veikė operatyviai.
10.9. Skundžiamą sprendimą laikant teisėtu ir pagrįstu, atsakovei vengiant atsiskaityti su ieškove, kreipdamasi į teismą, turėdama tikslą apginti akivaizdžiai pažeistas teises, ieškovė vietoje pažeistų teisių apsaugos patyrė papildomus nuostolius, kurie šiuo atveju yra ne ieškovės, bet atsakovės atsakomybė, jai nevykdant sutartinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo
14. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Pažymi, kad ieškovė nebuvo informuota apie planuojamą priimti sprendimą už akių, byla tvarkoma elektronine forma, o dokumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei nebuvo skaitmenizuoti, todėl ieškovė neturėjo galimybės nuspėti, kada atsakovė turėtų pateikti atsiliepimą į ieškinį ir pan. Be to, pasak ieškovės, iki sprendimo už akių priėmimo ji negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi ji už suteiktas teisines paslaugas iki sprendimo už akių priėmimo dar nebuvo atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, 55 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priimti papildomą sprendimą, priteisiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris nebuvo priteistas sprendimu už akių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų, rodo jos nerūpestingumą, o iš to kylančios neigiamos pasekmės tenka jai pačiai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
17. Pagal bendrąją taisyklę išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto nuoseklioje teismų praktikoje įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog jei CPK numatytais atvejais yra pagrindas priimti sprendimą už akių, ieškovė prašo jį priimti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad jų dydis bus patikslintas proceso eigoje. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti 2020 m. rugpjūčio 31 d. CPK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka – atsakovės direktoriui. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu bus tam CPK numatytas pagrindas, teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
19. Lietuvos apeliacinio teismo naujesnėje praktikoje, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu sprendimu, kai buvo priimtas sprendimas už akių, pažymėta, kad kai byla užbaigta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą atsakovui už akių, apeliantė iki bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, liudijančių jos turėtų su atstovavimu susijusių išlaidų faktą bei dydį, nes apie tokios sprendimo priėmimą iš anksto nėra pranešama. Tačiau vien tokia procesinė bylos baigtis, ieškinio reikalavimus išsprendus apeliantės naudai, savaime negali paneigti jos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją pagal principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018, 11 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-881/2020).
Žemesnės instancijos teismas
20. Nagrinėjamu atveju ieškovei nebuvo pranešta apie teismo posėdį, dėl ko ieškovė neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tokios aplinkybės teismo turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas papildomo sprendimo priėmimo klausimą, pernelyg sureikšmino tai, kad civilinė byla buvo tvarkoma elektronine forma, kad sprendimas už akių buvo priimtas pačios ieškovės prašymu, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, ir nepagrįstai neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų panašiose bylose pateiktus išaiškinimus dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės net ir tuo atveju, kai įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikiami jau po procesinio teismo sprendimo, kuriuo byla užbaigiama, priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017; 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-881/2020).
21. Be to, pritartina ieškovės teiginiams, kad ieškovės prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, tad sprendimo už akių priėmimas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nėra vienintelė ir neišvengiama bylos baigtis. Ieškovė negali nuspėti, kaip teismas vertins byloje esančius įrodymus, taip pat negali nuspėti ir to, ar teismui ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ir neprieštaringi norint priimti sprendimą už akių. Aplinkybė, kad byla yra elektroninė, nedaro jokios įtakos kitokiam šio klausimo sprendimui, kadangi ieškovė šiuo atveju nebuvo informuota apie teismo posėdį, kurio metu teismas priėmė sprendimą už akių. Šiuo atveju atsisakymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai ieškovė nėra / neturi būti informuojama apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, neatitiktų ir formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė su advokatų profesine bendrija „Legalit“ už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė ne iš karto, o po daugiau nei mėnesio ir po sprendimo už akių priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė prarado teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad šalis dokumentus, patvirtinančius išlaidas, turi galimybę pateikti anksčiau, nėra pagrindas savaime nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017).
23. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad ji yra nuolatinė advokatų profesinės bendrijos „Legalit“ klientė. Tai patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš atstovavimo sutarties Nr. 2020/01/15, iš kurio matyti, kad tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos „Legalit“ sudaryta bendro pobūdžio teisinių paslaugų teikimo sutartis, nesiejant teisinių paslaugų teikimo fakto su konkrečia byla. Atsižvelgiant į įprastą atsiskaitymo praktiką teisinių paslaugų teikimo srityje su nuolatiniais klientais, spręstina, kad tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos, tikėtina, susiklostę tokie teisiniai santykiai, kuomet atsiskaitymas vyksta nebūtinai tuo pačiu metu, kuomet suteikiamos teisinės paslaugos. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia teisinių paslaugų suteikimo fakto. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad dar iki sprendimo už akių priėmimo, 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LEG01070 už 2020 m. rugpjūčio 12 d. suteiktas teisines paslaugas, kurią ieškovė turėjo apmokėti iki 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas už akių priimtas 2020 m. rugsėjo 21 d., o kitą dieną po jo priėmimo (2020 m. rugsėjo 22 d.) ieškovė minėtą sąskaitą apmokėjo ir tą pačią dieną pateikė pirmosios instancijos teismui tą patvirtinančius įrodymus.
24. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog sąskaita išrašyta bei apmokėta po procesinio sprendimo priėmimo neleidžia spręsti apie galimą šalies piktnaudžiavimą, nes duomenų, kad sąskaita būtų išrašyta už neatliktus procesinius veiksmus, nėra. Be to, teismui suteikta teisė priteisti tik realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius nustatyti atsižvelgiant į Rekomendacijas ir atliktų darbų mastą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-653/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1837-656/2019).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į sprendimo už akių priėmimo proceso specifiškumą, įvertinęs tai, kad prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas kitą dieną po to, kai buvo priimtas sprendimas už akių, nenustatęs šiuo konkrečiu atveju ieškovės veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo požymių bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti ieškovės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl bylos baigties
26. Pažymėtina, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje gali priimti tik teismas, priėmęs byloje sprendimą.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, papildomas sprendimas, kuriame būtų išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jų dydžio klausimas, nepriimtas. Kadangi pirmosios instancijos teisme klausimas iš esmės nebuvo išspręstas, toks klausimas negali būti pirmą kartą išspręstas jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tokia išvada darytina ir dėl to, jog skiriasi apskundimo tvarka tuo atveju, kai priimamas papildomas sprendimas (jis gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos) (CPK 277 straipsnio 4 dalis) ir kai atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo (dėl nutarties duodamas atskirasis skundas) (CPK 277 straipsnio 5 dalis). Taigi apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, ir tuo pačiu išsprendus klausimą iš esmės dėl pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šaliai, nesutinkančiai su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir/ar jų paskirstymu, būtų apribota teisė į apeliaciją.
28. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATRENOVA“ atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.