- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1837-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13751-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vagonai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) UAB „Autorail“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autorail“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vagonai“ dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2019 m. liepos 22 d. padavė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 772,44 Eur atstovavimo išlaidų. Prašyme nurodė, kad sprendimu už akių buvo tik iš dalies išspręstas klausimas dėl ieškovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. buvo priteistas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, tačiau neišspręstas klausimas dėl kitų ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje buvo išreiškęs prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl turėjo suprasti ir įvertinti riziką, kad toks procesinis sprendimas rašytinio proceso tvarka bus priimtas neinformavus ieškovo. Dėl šių priežasčių ieškovas su ieškiniu turėjo teismui pateikti visus įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios neleido pateikti šiuos dokumentus kartu su ieškiniu.
5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas išlaidas patyrė jau po sprendimo už akių priėmimo, ką patvirtina 2019-07-09 sąskaita faktūra ir 2019-07-19 pavedimo išrašas, kuriuo ieškovas apmokėjo 2019-07-10 sąskaitą faktūrą.
6. CPK 277 straipsnio 1 dalis numato galutinį atvejų sąrašą, kai gali būti priimtas papildomas sprendimas ir kurie iš esmės susiję su teismo, o ne proceso dalyvių padarytomis klaidomis. Teismas nurodė, kad priimant sprendimą už akių buvo išspręsti visi ieškinyje pareikšti reikalavimai pagal pateiktus įrodymus, todėl sprendė nesant pagrindo priimti papildomą sprendimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismo išaiškinimas, neva ieškovas privalėjo suprasti ir įvertinti sprendimo už akių priėmimo riziką, prieštarauja CPK nuostatoms ir aktualiai Lietuvos Respublikos teismų praktikai.
7.2. Byloje egzistuoja objektyvus pagrindas papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimui. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už ieškinio parengimą de facto atsirado ieškovo atstovams parengus ir teismui pateikus ieškinį. Ieškovo atstovai, atsižvelgdami į CPK įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reguliavimą, ketino ieškovui už teisinių paslaugų teikimą sąskaitą išrašyti ir pateikti vėliau (priklausomai nuo situacijos – už kelis, ar visus procesinius veiksmus byloje).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Ginčo esmė – teismo nutarties atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 straipsnis).
10. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą padaręs išvadą, kad ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki teismo sprendimo už akių priėmimo, nebuvo pateikęs teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.
12. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
13. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
14. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/16; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
15. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta priimant sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu už akių apelianto ieškinį patenkino visiškai. Apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla, bylos šalims nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją, esą apeliantas ieškinyje pats buvo pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovė nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvyks į teismo posėdį, todėl jis galėjo tikėtis, kad bus priimtas teismo sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta apelianto naudai, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priklauso pagal įstatymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), ko nekvestionuoja ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas teismui pateikė duomenis, kad sekančią dieną po sprendimo už akių priėmimo, t. y. 2019 m. liepos 9 d. buvo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas ir sekančią dieną sąskaita buvo apmokėta. Aplinkybė, kad sąskaita išrašyta bei apmokėta po procesinio sprendimo priėmimo neleidžia spręsti apie galimą šalies piktnaudžiavimą, nes duomenų, kad sąskaita būtų išrašyta už neatliktus procesinius veiksmus, nėra. Be to, teismui suteikta teisė priteisti tik realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius nustatyti atsižvelgiant į Rekomendacijas ir atliktų darbų mastą.
16. Šiuo atveju atsisakymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai ieškovas nėra / neturi būti informuojamas apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, neatitiktų formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2-327-180/2017; 2018-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018).
17. Atsižvelgdamas į aptartą, į sprendimo už akių priėmimo specifiškumą, nenustatęs šiuo konkrečiu atveju ieškovo ir jo atstovo veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo požymių bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti ieškovo procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama teismo nutartis iš esmės formalizuota, todėl naikintina, perduodant klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 277 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.