- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1177-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00607-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Shmellman“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Shmellman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Shmellman“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Shmellman“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir domeno perleidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „Shmellman“ ieškinį ir uždraudė atsakovui G. Š. naudoti domeną (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo atsakovą G. Š. perleisti domeną (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Shmellman“, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 100 Eur kompensaciją; uždraudė atsakovui G. Š. be ieškovės sutikimo naudoti žymenį Pneumocentras ir pripažino, jog atsakovas, naudodamas domeną (duomenys neskelbtini), atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
2. Po sprendimo už akių priėmimo, 2020 m. birželio 10 d., ieškovė pateikė prašymą priimti byloje papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį ir šalių neinformavus apie sprendimo už akių priėmimo laiką. Ieškovės teigimu, iš anksto nepranešus, buvo suvaržyta ieškovės teisė prašyti atlyginti išlaidas, patirtas už procesinių dokumentų rengimą ir teisines konsultacijas, bei pateikti teismui šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.
Atsiliepimas
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 6 dalį sprendimo už akių priėmimo klausimą privalėjo išspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos. Įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) taip pat nurodoma, jog sprendimo už akių priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Taigi teismas neturėjo pareigos informuoti šalių apie planuojamą priimti sprendimą už akių. Tuo labiau kad byla buvo užvesta elektronine forma ir visas procesas buvo gerai matomas prisijungus prie teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nes elektroninėje bylos kortelėje nebuvo informacijos dėl teismo posėdžio, kuriame spręstas sprendimo už akių priėmimo klausimas, datos ir laiko. Teismas pažymėjo, jog pirmiausiai sprendimo už akių priėmimą, atsakovui nepateikus teismo nustatytais terminas atsiliepimo į ieškinį, lemia ieškovės prašymas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad, esant CPK nustatytiems pagrindams, ieškovė neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu. Taigi ieškovei, kuri byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko, advokato padėjėjo, privalėjo būti suprantamos ieškinyje suformuluoto prašymo priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu teisinės pasekmės. Ieškovė turėjo matyti ir sekti procesinius įvykius byloje, t. y. galėjo pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad ieškovė negalėjo tikėtis, kad bus priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pabrėžia ir tai, kad ieškovė nurodytas išlaidas faktiškai patyrė prieš dvidešimt vieną dieną iki sprendimo už akių priėmimo, tačiau nors: 1) ieškovė ir buvo suformulavusi prašymą priimti sprendimą už akių ieškinyje; 2) žinojo arba turėjo žinoti apie teismo atliekamus procesinius veiksmus nustatant atsakovui terminą atsiliepimui pateikti, išliko pasyvi ir papildomų įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovės turėtos dvidešimt dienų iki teismo sprendimo už akių priėmimo buvo pakankamos ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės papildomas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui nepaaiškino, kodėl operatyviai nepateikė teismui jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių visų įrodymų, nors ir pati prašė priimti sprendimą už akių.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, teismo sprendimo už akių priėmimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai, teisingai, koncentruotai, bei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo už akių priėmimo. To nepadariusi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu ieškovė prarado įstatymo jai suteiktą teisę.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Shmellman“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. LITEKO duomenų bazėje yra duomenų, kad procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovui. Tačiau nėra duomenų, kad teismo pranešimas atsakovui buvo įteiktas ar neįteiktas. Be to, CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga visais atvejais priimti sprendimą už akių esant ieškovo prašymui. Sprendimo už akių priėmimas yra teismo diskrecijos teisė. Taigi ieškovė objektyviai nežinojo, ar apskritai bus priimamas sprendimas už akių, ar atsakovas pateikė / nepateikė atsiliepimo byloje, be to, ieškovei nebuvo pranešta apie sprendimo už akių priėmimo datą ir laiką, ieškovė objektyviai negalėjo žinoti, kada teismas priims sprendimą už akių ir dėl to, nežinodama, kada baigsis teismo procesas, nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.
7.2. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta analogiškoje byloje Nr. e2S-2039-264/2019, buvo patenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti byloje papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimą (CPK 277 straipsnis). Taip pat ir tuo atveju, kai asmuo objektyviai neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
12. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vis dėlto nuoseklioje teismų praktikoje įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
13. Nagrinėjamu atveju byla užbaigta sprendimu už akių, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, vadovaujantis CPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas neturėjo pareigos informuoti šalių apie planuojamą priimti sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ši aplinkybė (jog sprendimas už akių priimamas iš anksto nepranešus) patvirtina, kad iki bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos ji objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, o vien tokia procesinė bylos baigtis, ieškinio reikalavimus išsprendus apeliantės naudai, savaime negali paneigti jos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją pagal principą „pralaimėjęs moka“ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas papildomo sprendimo priėmimo klausimą, pernelyg sureikšmino aplinkybes, kad civilinė byla buvo tvarkoma elektronine forma, kad sprendimas už akių buvo priimtas pačios apeliantės prašymu, kad apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, o bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė iki sprendimo už akių priėmimo, ir neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų panašiose bylose pateiktus išaiškinimus dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės net ir tuo atveju, kai įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikiami jau po procesinio teismo sprendimo, kuriuo byla užbaigiama, priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017; 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018).
15. Kaip teisingai atkreipia dėmesį apeliantė, ieškovo prašymas priimti byloje sprendimą už akių teismo neįpareigoja, šio klausimo sprendimas priklauso teismo diskrecijai, tad sprendimo už akių priėmimas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nėra vienintelė ir neišvengiama bylos baigtis. Antra, elektroninės bylos kortelėje nėra duomenų apie procesinių dokumentų (ne)įteikimą atsakovui. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė galėjo iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių, ir atitinkamai iki sprendimo už akių priėmimo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nėra tinkamai pagrįsta.
16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Apeliantės kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikti dokumentai patvirtina, kad ji pirmosios instancijos teisme turėjo 1 200 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti. Nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, todėl apeliantės prašymas dėl šių išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 98 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Shmellman“ prašymą priimti papildomą sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Shmellman“ iš atsakovo G. Š. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.