- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-250-653/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13344-808/2018 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą (ieškovės teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“) ieškinį atsakovui E. G. (buvęs J. Š.) dėl skolos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi priėmė ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, teisių perėmėjos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui E. G. (buvęs J. Š.) dėl skolos, ir civilinę bylą nutraukė (e. b. l. 149).
2. Atsakovas E. G. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovui iš ieškovo 823 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 154–157). Atsakovas nurodė teismui, jog nutartyje, kuria byla nutraukta, teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Paaiškino, jog ieškovas atsisakė ieškinio tik tada, kai buvo visiškai išeikvotos jo gynybinės pozicijos ir ieškovas aiškiai žinojo, jog atnaujintos bylos baigtis tikėtina bus ne jo naudai. Nurodė, kad patyrė 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 800 Eur išlaidų advokato pagalbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandis 10 d. papildomu sprendimu (e. b. l. 172–173) priteisė iš ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą (ieškovo teisių perėmėjos UAB „Intrum Lietuva“) atsakovo E. G. (buvęs J. Š.) naudai 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas patyrė 823 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Teismas priimdamas 2018 m. kovo 19 d. nutartį neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
5. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovas nusprendė atsisakyti ieškinio tik tuo metu, kai bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir atsakovas paprašė taikyti ieškinio senatį, todėl vertino, jog ieškovas turėtų atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pažymėjo, jog atsakovas įrodymus, patvirtinančius patirtas 823 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 19 d. nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, atsakovo patirtas 823 Eur bylinėjimo išlaidas priteisė iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 175–180) ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą, sumažinant bylinėjimosi išlaidas skirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 200 Eur.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl ieškovo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, materialiųjų teisių ir pareigų, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 str. 3 d. 1 p., kartu, neišklausęs apelianto pozicijos ir nevertindamas bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas galimai neteisingai išsprendė civilinę bylą (CPK 329 str. 1 d.). Vilniaus mieto apylinkės teismas, gavęs atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2017 m. gegužės 11 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 307-2 kopiją bei 2017 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. dienos pinigų gavimo – kliento kvito kopijas, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-13344-808/2018, privalėjo informuoti apeliantą, suteikiant galimybę jam pasisakyti, taip užtikrinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus ir sudarant galimybę kiekvienai šaliai įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).
9. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 11 d. kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė tik 23 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, tačiau įrodymai, pagrindžiantys 800 Eur advokato išlaidas byloje buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. tik kartu su 2018 m. balandžio 6 d. prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas nesilaikydamas sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 307-2 numatytos apmokėjimo už advokato paslaugas tvarkos bei delsdamas į bylą pateikti 800 Eur išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nors tokią galimybę turėjo anksčiau, pažeidė CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, elgėsi nerūpestingai ir taip piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindą persvarstyti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dalyje dėl 800 Eur advokato išlaidų atlyginimo.
10. Atkreipė dėmesį, kad 800 Eur išlaidos, kurias atsakovas prašo priteisti iš apelianto, buvo sumokėtos konkrečiai už pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Nurodė, kad darbo ir laiko sąnaudos rengiant šį procesinį dokumentą nebuvo didelės, pareiškimas siauros apimties, jį sudaro 2 lapai, keliami klausimai teismų praktikoje nėra nauji, tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos už ryšio paslaugas priteisimo teisine prasme nėra sudėtingas. Apelianto manymu, 800 Eur užmokestis už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą, daugiau nei 2 kartus viršijantis pagrindinę skolos, dėl kurios priteisimo buvo kreiptasi į teismą, sumą, yra nepagrįstai didelis, todėl mažintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nusprendė dėl ieškovo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, materialiųjų teisių ir pareigų, kaip numato CPK 329 str. 3 d. 1 p., tačiau kartu, neišklausęs apelianto pozicijos ir nevertindamas bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas galimai neteisingai išsprendė civilinę bylą (CPK 329 str. 1 d.).
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. 3 d. 1 p. nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
14. CPK 277 str. reglamentuoja papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą.
15. CPK 153 str. 2 d. nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 str. 3 d.).
16. Taigi įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus, apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, ir esant CPK 277 str. 3 d. nurodymui, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdamas atsakovo prašymą priimti papildomą teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka nepranešdamas ieškovui, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 3 d. 1 p. Be to, ieškovė, kaip proceso šalis, turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, kad ieškovė pasinaudojo CPK jam suteiktomis teisėmis ir jos teisė būti išklausytai, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista. Apeliacinis teismas pažymi, jog kitų sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su termino pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus praleidimo, yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 pateiktas išaiškinimas, kuriame išaiškinta, jog CPK 98 str. 1 d. nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-207/313/2015, ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
18. Nagrinėjamu atveju priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta. Ieškinio atsisakymas gautas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Taigi, bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
19. Pareikšto ieškinio atsisakymas teisme gautas 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla, priimta 2018 m. kovo 19 d. Duomenų, patvirtinančių, kad teismo nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tarka dėl gauto ieškinio atsisakymo, informuojant apie jį proceso šalis, byloje nėra. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 str.) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 str.) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006). CPK 8 str. nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šiuo atveju konstatuotinas nepakankamas teismo bendradarbiavimas su bylos šalimis – ieškinio atsisakymo bei bylos nutraukimo klausimas išspręstas, nepranešus apie posėdžio laiką kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir nesuteikus jiems galimybės pateikti su atstovavimo išlaidomis susijusių dokumentų.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas, iki bylos nutraukimo nebūdamas informuotas apie teismo posėdžio, kuriame byla nutraukta, laiką, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nutraukimo, todėl CPK 98 str. 1 d. nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neturi būti taikomos. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas nutartimi, kuria nutraukta byla, jis turėjo būti sprendžiamas, priimant papildomą nutartį. To nepadarius suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliantas neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir vertino atsakovo pateiktus dokumentus, dėl patirtų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str.).
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovas pažeidė CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, elgėsi nerūpestingai ir taip piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Aplinkybės, jog atsakovas vėliau atliko apmokėjimą pagal Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 307-2, bei, kaip minėta anksčiau, atsakovas, turėdamas teisę pateikti 800 Eur išlaidas pagrindžiančius įrodymus po teismo nutarties nutraukti civilinę bylą ir prašyti teismo priimti papildomą sprendimą, nelaikytinos netinkamu atsakovo procesiniu elgesiu CPK 94 str.
23. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ne tik ieškovo teikto reikalavimo atžvilgiu, bet ir yra laikytinos pernelyg didelės ir nepagrįstos atstovavimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl skundžiamo papildomo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteista 23 Eur žyminis mokestis, nėra.
24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Iš byloje esančios Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 307-2 (e. b. l. 159) matyti, jog atsakovas patyrė 800 Eur išlaidų už pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Rekomendacijų 8.4 p. nustatyta, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taikomas koeficientas 1,5. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2017 m. gegužės 15 d. Taigi, teisinės paslaugos buvo teiktos 2017 m. II ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai už 2016 m. IV ketvirtį – 822,8 Eur. Vadinasi, maksimali suma už pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą galėtų būti priteista 1 234,2 Eur (822,8 Eur x 1,5). Šiuo atveju atsakovo prašoma priteisti 800 Eur suma yra ženkliai mažesnė ir neviršija Rekomendacijų 8.4 p. nurodyto maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo priteista suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
26. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai apskaičiavo iš ieškovės atsakovo naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
27. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.