Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-558-1138/2024 pagal ieškovės K. B. patikslintą ieškinį atsakovui O. G. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3011-237/2018, buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo priteistas išlaikymas po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-12155-674/2021, išlaikymo dydis nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo padidintas iki 150,00 Eur kiekvienam vaikui. Indeksavus išlaikymo dydį, nuo 2023 m. vasario iki 2024 m. vasario 1 d. mokėtina suma yra 150,00 Eur x 1,217 = 182,55 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

21. Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytas reguliavimas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti teikiami tik tie įrodymai, kurie nebuvo pateikti į bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, arba tokie įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Šiuo atveju atsakovas prašo prijungti įrodymus, patvirtinančius, jog jis yra pilnai apmokėjęs atstovės išrašytą sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgus į tai, kad naujai pateiktais įrodymais atsakovas grindžia atsikirtimus į apeliacinį skundą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas juos prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo esmės

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

23. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3011-237/2018, buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jų nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas po 120,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

29. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

30. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

32. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

33. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą lemia ne MMA pasikeitimas (didinimas), bet vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 24 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 31 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju pagal prieš tai nurodytus teismo sprendimus šalių vaikams iš atsakovo priteistas išlaikymas, indeksavus jo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. vasario 1 d. siekė po 182,55 Eur per mėnesį. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas praėjo trys metai, vaikai paaugo, šiai dienai dvynukai jau lanko mokyklą, todėl, vadovaujantis teismų praktika, yra pagrindas konstatuoti, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, dėl to yra pagrindas spręsti klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

36. Taigi, sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, svarbu nustatyti tėvų turtinę padėtį.

37.1. ieškovė 2020 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 27 800 Eur. Šiame bute nuo 2020 m. vasario 24 d. deklaruota ieškovės ir visų trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo mėgėjų sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 990 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kiek realiai ir iš kokių pajamų ji sumokėjo už paminėtą nekilnojamąjį turtą;

37.2. nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. ieškovė gavo 1 986,30 Eur socialinę pašalpą, 4 903,92 Eur išmokas vaikams, 2023 m. rugpjūčio mėn. gavo 98,00 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti. Iš viso 2023 metais ieškovė gavo 6 988,52 Eur paramos pajamų, kas sudaro apie 582,00 Eur per mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovei 2024 m. sausio mėn. buvo išmokėta 99,00 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoka už tris vaikus, kiekvienam vaikui po 33,00 Eur;

37.3. nuo 2022 m. gegužės 10 d. ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2024 m. sausio 9 d. jai yra išduotas verslo liudijimas namų ūkio veiklos vykdymui. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad pagal minėtą verslo liudijimą 2024 m. sausio mėnesį ji dirbo 4 dienas ir gavo 400 Eur pajamų; vasario mėnesį dirbo 8 dienas ir gavo 800 Eur pajamų; kovo mėnesį dirbo 8 dienas ir gavo 800 Eur pajamų; balandžio mėnesį dirbo 8 dienas ir gavo 800 Eur pajamų;

37.4. Ieškovė K. B. ir G. B. 2021 m. gruodžio 30 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteikta 4 000,00 Eur paskola penkerių metų laikotarpiui Ieškovė nepateikė duomenų, kokiam tikslui buvo suteikta paskola ir kaip ji panaudota.

37.5. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2024 m. sausio 22 d. papildomai įsidarbino Raseinių kredito unijoje. Už 2024 m. sausio mėn. ji gavo 169,09 Eur atlyginimą, vasario mėn. – 418,50 Eur atlyginimą, kovo mėn. – 395,25 Eur atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu visos jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100,00 Eur, t. y. 360,00 Eur darbo užmokestis į rankas, 800,00 Eur pajamos už vykdomą veiklą pagal verslo liudijimą, 150,00 Eur dydžio vaiko pinigus kiekvienam vaikui.

38.1. atsakovas gyvena ir dirba Nyderlanduose, jo vidutinės pajamos per mėnesį siekia apie 3 000 Eur į rankas;

38.2. atsakovas 2024 m. balandžio 26 d. išsimokėtinai įsigijo automobilį Mercedes 2019 metų gamybos už 24 950 Eur, ir kiekvieną mėnesį moka po 353,64 Eur įmoką. Išsimokėjimo terminas – 96 mėnesiai;

38.3. atsakovas užsienyje už suteiktą paskolą, kurios grąžinimo terminas yra iki 2054 metai, įsigijo nekilnojamąjį turtą ir kas mėnesį moka po 1 647,44 Eur. Be to, kaip nustatė teismas, atsakovas moka būsto išlaikymo mokesčius, privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

39. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad po 2021 m. spalio 13 d. teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, abu gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto ir nors atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, jo išlaidos taip pat didesnės (suteiktų paskolų už automobilį ir būstą grąžinimas), be to, šalims reikia mokėti turto išlaikymo mokesčius.

40. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

41. Apeliantė nurodė, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 709 Eur atskaičius mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kas mėnesį už kiekvieną vaiką gauna valstybės skiriamas lėšas vaikui – po 152,90 Eur kiekvienam vaikui (vaiko pinigus, kuriuos sudaro 96,25 Eur išmoka vaikui ir 56,65 Eur išmoka vaikams iš gausių šeimų). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad vienam vaikui reikalingas 752,90 Eur (600 Eur + 152,90 Eur) išlaikymas per mėnesį, juolab kad toks dydis viršija ir minimalią algą.

42. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl 270 Eur išlaikymo dydžio nustatymo (padidinimo) kiekvienam vaikui, nes toks dydis praktiškai atitinka ne tik orientacinį kriterijų – 1 MMA (709 Eut - 152,90 Eur = 556,10 Eur : 2 = 278,05 Eur), bet, atsižvelgiant į vaikų amžių, ir būtinus jų poreikius.

Dėl įrodymų vertinimo

43. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai).

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes bei tuo tikslu pateiktus į bylą įrodymus ir padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Taigi teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės teisinės pagalbos išlaidas, kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovas apmokėjo visą pagal advokatės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1000 Eur sumą. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas buvo sumokėjęs tik 500 Eur.

48. Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas teisingai, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, galimas išlaidų priteisimas ir tais atvejais, kuomet nėra apmokėta visa sąskaitoje nurodyta suma, tačiau yra kliento įsipareigojimas tas lėšas sumokėti ateityje (pareiga buvo sumokėti per mėnesį nuo sąskaitos išrašymo), todėl pateikė su apeliaciniu skundų įrodymus dėl likusios dalies mokėjimo.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuluota tokia taisyklė: „CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024).

50. Nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos atsakovo atstovė advokatė N. G. atsakovui išrašė 2024 m. birželio 28 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 017/2024, kurioje nurodyta, jog suteikta teisinių paslaugų už 1 000 Eur sumą. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog pagal minėtą sąskaitą atsakovas 2024 m. birželio 28 d. savo advokatei sumokėjo 500 Eur. Taip pat yra pateiktas atsakovo advokatei elektroniniu paštu išsiųstas laiškas, kuriame atsakovas įsipareigojo likusią sumą sumokėti per vieną mėnesį – iki 2024 m. liepos 28 d. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo įsipareigojimą advokatei įvykdė ir 2024 m. liepos 24 d. pervedė (sumokėjo) jai likusią 500 Eur sumą.

51. Taigi, pagal prieš tai paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo susitarimą su advokate dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje – per vieną mėnesį nuo sąskaitos išrašymo dienos ir šį susitarimą atsakovas įvykdė. Todėl apeliantės argumentai dėl atstovavimo išlaidų dalies priteisimo iš ieškovės atsakovui atmestini kaip nepagrįsti.

52. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl tokios išlaidos atsakovui neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.