Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-7340-1028/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
2-7340-1028/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03038-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
V. T.
Civilinė byla Nr. 2-7340-1028/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03038-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovei R. T.,

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotam asmeniui E. P.,

nedalyvaujant atsakovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimą ir priimti naują dėl vaiko išlaikymo padidinimo; priteisti iš atsakovo V. T. ieškovei R. T. sūnaus G. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo datos iki vaiko pilnametystės.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. T.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2004 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė iš atsakovo sūnaus G. T. išlaikymui priteisti po 125 Lt (46,49 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ne mažiau kaip 1 MGL, nuo 2004-05-19 iki G. T. pilnametystės. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena. Tėvas nesirūpina sūnaus G. T. auklėjimu, vystymusi, sveikata, neskiria papildomai lėšų vaiko išlaikymui. Sūnus auga, jo poreikiai nuo 2004 m. yra pasikeitę ir padidėję. Keitėsi poreikiai vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (sūnus lanko liaudies šokių kolektyvą). Priteisto vaiko išlaikymo po 125 Lt (46,49 EUR) iš atsakovo nebeužtenka. Keitėsi ir ieškovės turtinė padėtis. Šiuo metu ji nedirbanti, registruota darbo biržoje, studijuoja Šiaulių profesinio rengimo centre. Atsakovas yra dirbantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovui ieškinys įteiktas per darbovietę, atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. priteista suma šiuo metu visiškai per maža. Atsakovas sūnui kartais duoda kelis eurus. Atsakovas važinėja po Europą su vilkiku. Sunkvežimių vairuotojų algos nėra minimumas. Atsakovas kitos šeimos, vaikų, kiek žino, neturi. Ieškovė gyvena su vaiku tėvo name. Sodo namelis negyvenamas, rusų laikų sandėliukas. Kai atsakovas gavo teismo ieškinį, paskambino ir pasakė, kad gali 200 Eur mokėti ir be teismo. Bet jis nuotaikos žmogus, gali ir geruoju nebemokėti. Iš jos vaiko išlaikymui turėtų būti skirta mažiau, nes atsakovas tikrai daugiau uždirba, o ji visada rūpinasi vaiku.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo paaiškino, kad vaikas jau yra paauglys, poreikiai padidėję, ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimu byloje Nr. N2-534-05-2004 buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL, nuo 2004-05-19 iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo. Ieškovė registruota darbo biržoje (b. l. 3). Atsakovas dirba (b. l. 12). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jo vardu įregistruota viena transporto priemonė (b. l. 22-23). Ieškovės vardu registruotas žemės sklypas ir sodo namas, transporto priemonės (b. l. 24-27).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad priteistas išlaikymas vaikui tapo nebepakankamas, sūnus auga, jo poreikiai nuo 2004 m. yra pasikeitę ir padidėję. Keitėsi poreikiai vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Keitėsi ir ieškovės turtinė padėtis. Šiuo metu ji nedirbanti.

Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė, ieškovės teigimu, atsakovas su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu sutinka.

Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, VSDFV duomenimis jo darbo užmokestis apie 500 Eur, tačiau galima laikyti visuotinai žinoma šioje verslo sferoje nusistovėjusia tvarka didelę dalį pajamų vairuotojams skirti kaip dienpinigius, komandiruotpinigius ar pan. Taip pat galima laikyti visuotinai žinoma, kad šioje sferoje, tokių darbuotojų kaip atsakovas, pajamos iš darbo būna pakankamai aukštos, lyginant su bendru darbo rinkos šalyje lygiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitą šeimą, kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, jo vardu įregistruota viena transporto priemonė (b. l. 22-23).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų, paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, ketina pradėti dirbti. Ieškovės vardu registruotas žemės sklypas ir sodo namas, kuris nėra gyvenamas, transporto priemonės (b. l. 24-27). Ieškovė su sūnumi gyvena tėvų namuose.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, pajamų stabilumą, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, kadangi atsakovas turi nuolatinį stabilų darbą, teikiantį pakankamai nemažas pajamas, tuo tarpu ieškovė pajamų kol kas neturi, o jos turimas turtas neturi įtakos vaiko išlaikymui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas turi teikti išlaikymą vaikui proporcingai jo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) ir prisidėti šiek tiek didesne dalimi nei ieškovė.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pagal 2004-05-19 sprendimą priteistas išlaikymas po 125 Lt (36,20 Eur), bet nemažiau nei 1 MGL, yra akivaizdžiai per mažas.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė vaiko poreikių konkrečiau nedetalizuoja, tačiau savaime suprantama, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai dideli. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį ir netgi daugiau. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat vaikui reikia skaičiuoti ir tam tikrą komunalinių mokesčių dalį.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200 Eur, ko ir prašo ieškovė. Pažymėtina, kad pagal tėvų pajamas atsakovo padėtis yra geresnė, todėl jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Tačiau ieškovė didesnės sumos neprašo. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina.

Nustatant priteistinos išlaikymo sumos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad sūnus jau pakankamai greitai taps pilnamečiu, todėl atsakovui išlaikymo pareiga gana greitai pasibaigs. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas daugiau nei 14 metų buvo įpareigotas mokėti itin menką išlaikymo sumą, kokios teismai jau labai seniai nebepriteisinėja esant panašiai turtinei padėčiai. Be to, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, nors toks reikalavimas, atsižvelgiant į galimą tokioje situacijoje argumentavimą ir pateiktinus įrodymus, visai įmanomas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą sūnui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 72,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Reikalavimas tenkintinas, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 72,00 Eur žyminis mokestis.

Byloje taip pat susidarė 8,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimu byloje Nr. N2-534-05-2004 priteisto išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018-05-07 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę R. T. paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. T. 72,00 Eur (septyniasdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo V. T. valstybei 8,69 Eur (aštuonis Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis