Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O. (V. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, mažoji bendrija „Rrredauto“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad skolininkas su išieškotoja atsiskaitė 2024 m. gruodžio 31 d. 15.45 val. ir 16.34 val., po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo išdavęs išieškotojai vykdomąjį raštą, šis buvo pateiktas vykdyti antstoliui ir 2025 m. gruodžio 31 d. patvarkymu antstolio priimtas vykdyti. Antstolis, gavęs išieškotojos prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo pareigą pradėti vykdymo veiksmus, nes neturėjo duomenų apie skolos sumokėjimą ir nebuvo kitokių akivaizdžių kliūčių pradėti vykdymo veiksmus.

1.5. Teismas pagrįstai išaiškino, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, kad skolininko mokėjimas buvo atliktas jau po vykdomosios bylos užvedimo ir nurodytų vykdomųjų veiksmų atlikimo, antstolis, įstatymo nustatyta tvarka pradėjęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, įgijo teisę į pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje paskaičiuotas vykdymo išlaidas, kadangi vykdymo išlaidų atlyginimas jau pradėjus vykdyti vykdomąją bylą yra skolininko prievolė. Teismas nutartimi teisingai pažymėjo, kad skolininkas per raginimu nustatytą terminą apmokėjo tik skolą, tačiau vykdymo išlaidų nepadengė, todėl antstolis turėjo pagrindą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis skolininko V. O. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/24/02731 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1985-600/2024 dėl skolos išieškojimo išieškotojos MB „Rrredauto“ naudai. Nagrinėjamu atveju išieškotoja antstoliui Arminui Naujokaičiui minėtą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti 2024 m. gruodžio 30 d. Antstolis 2024 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-24-157-49117 šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, tą pačią dieną apskaičiavo vykdymo išlaidas ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-157-49128, nustatydamas skolininkui 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš elektroninio parašo duomenų matyti, kad vykdymo išlaidų skaičiavimą patvirtinantis procesinis dokumentas priimtas 2024 m. gruodžio 31 d. 13:30, o raginimas įvykdyti sprendimą – 2024 m. gruodžio 31 d. 13:48 val. Raginimas skolininkui buvo išsiųstas per antstolių informacinę sistemą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. sausio 2 d. registruotu paštu (siuntos gavimo data – 2025 m. sausio 4 d.).

Skolininkui neįvykdžius 2024 m. gruodžio 31 d. raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, t. y. į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjus nurodytos sumos, bei negavus išieškotojo patvirtinimo apie įmokėtas sumas, antstolis pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą: 2025 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-157-2091, dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-157-2094, dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-25-157-2095 ir dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-157-2096.

Dėl antstolio teisės į vykdymo išlaidų apmokėjimą

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų – antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo klausimai dėl tinkamo antstolio siųstų dokumentų įteikimo skolininkui, vykdymo proceso pradžios momento bei skolininko pareigos apmokėti vykdymo išlaidas.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal CPK 604 straipsnį, CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 605 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis CPK 605 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 EUR pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

Apeliantas atskirajame skunde akcentavo, pirmosios instancijos teismą nepagrįstai nustačius, kad dokumentų – 2024 m. gruodžio 31 d. patvarkymo Nr. S-24-157-49117 ir raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-24-157-49128 pasirašymo laikas sutapo su jų įteikimo skolininkui laiku, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas įvykdė reikalavimą po vykdymo proceso pradžios. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjo gautas el. laiškas iš noreply@registucentras.lt ir registruotos siuntos sekimo informacija, kad vykdymo dokumentus AB Lietuvos paštas antstolis pateikė 2025 m. sausio 2 d.) liudija apie kitą dokumentų išsiuntimo laiką – 2025 m. sausio 2 d. Apeliantas teisingai pažymėjo, kad vykdymo veiksmai laikomi pradėtais ne nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, ne nuo patvarkymo apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir raginimo parengimo bei jų pasirašymo, bet nuo raginimo išsiuntimo skolininkui momento.

Byloje nustatyta, kad antstolis 2024 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-24-157-49117 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir tą pačią dieną apskaičiavo vykdymo išlaidas bei surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-157-49128, nustatydamas skolininkui 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą Nr. S-25-157-6475 pažymėjo, kad skolininkas pateiktame skunde teigė, jog dokumentus jis gavo 2025 m. sausio 2 d. 6:11 val., tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkui elektroninio ryšio priemonėmis Lydraštis Nr. S-24-157-49135 su pridedamais dokumentais išsiųstas 2024 m. gruodžio 31 d. 13.52 val. per antstolių informacinę sistemą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (el. vykdomosios bylos lapai Nr. 51).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino patvarkymo apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir raginimo parengimo bei jų pasirašymo bei raginimo išsiuntimo skolininkui momentus taip nepagrįstai konstatuodamas, kad skolininkas apmokėjo skolą jau po pirmųjų vykdymo veiksmų atlikimo.

Visų pirma, pagal CPK 605 straipsnio 3 dalį ir CPK 657 straipsnio 1 dalį, antstolis skolininką informuoti apie vykdymo pradžią raginimu įvykdyti sprendimą turėjo šį procesinį dokumentą išsiųsdamas jį registruotu paštu arba įteikiant asmeniškai, o ne elektroninėmis ryšių priemonėmis, kadangi išieškoma suma viršijo 1 000 EUR. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis skolininkui registruotą laišką išsiuntė 2025 m. sausio 2 d.

Antra, pareiškėjas ir pirminiame skunde antstoliui, ir atskirajame skunde nurodė, kad elektroninį laišką su antstolio procesiniais dokumentais gavo tik 2025 m. sausio 2 d. 6:11 val. Antstolis teigia, kad skolininkui Lydraštis Nr. S-24-157-49135 su pridedamais dokumentais buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 31 d. 13.52 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Pareiškėjo pateikta el. laiško, gauto iš adresato noreply@registucentras.lt, kopija, kuriuo jis buvo informuotas apie antstolio išsiųstus dokumentus, patvirtina, jog skolininkas apie vykdymo procesą anksčiausiai galėjo sužinoti tik 2025 m. sausio 2 d. 6:11 val. Vien aplinkybė, kad antstolio lydraštis ir kiti vykdomieji dokumentai buvo pasirašyti 2024 m. gruodžio 31 d., neįrodo, jog šie dokumentai tą pačią dieną buvo ir išsiųsti, juolab kad procesinio dokumento siuntimas elektroninėmis ryšio priemonėmis nagrinėjamu atveju nebuvo laikomas tinkamu raginimo įvykdyti sprendimą įteikimu, be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kuriuo metu skolininkas tokį laišką pamatė, todėl vykdymo proceso pradžios momentas, nuo kurio gali būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos, anksčiausiai gali būti laikomas tik 2025 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 609–611 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas skolą išieškotojai apmokėjo 2024 m. gruodžio 31 d., o vykdymas laikomas pradėtu tik 2025 m. sausio 2 d., antstolis nagrinėjamu atveju neturėjo teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors antstolis ir nežinojo apie sprendimo įvykdymą, tačiau pareiškėjas, tik gavęs dokumentus apie vykdymo procesą, tą pačią dieną antstoliui pranešė apie tai, kad sprendimas yra įvykdytas (elektroninio laiško gavimą antstolio kontoroje patvirtina pareiškėjo byloje pateiktos elektroninių laiškų kopijos), o išieškotoja tinkamai savo bendradarbiavimo pareigos, numatytos CPK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nevykdė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti bei taip dėl kitų vykdymo proceso dalyvių neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsiradusias neigiamas pasekmes perkėlė pareiškėjui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje nurodytus motyvus ir aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas bei netinkamai išsprendė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra panaikinama, nes nagrinėjamu atveju antstolis Arminas Naujokaitis nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, pradėjo priverstinį jų išieškojimą iš pareiškėjo ir areštavo bei nurašė pareiškėjo pinigines lėšas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

3. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis yra panaikinta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš pareiškėjo suinteresuoto asmens MB „Rrredauto“ naudai buvo priteista 150 EUR bylinėjimosi išlaidų, naikintina. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neprašė atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo V. O. (V. O.) atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-10886-1134/2025, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.

Nutraukti priverstinį vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/24/02731 V. O. (V. O.), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Įpareigoti antstolį Arminą Naujokaitį grąžinti be pagrindo priverstinai iš V. O. išieškotas pinigines lėšas.

Vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.