Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1819-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. V. (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1819-2020 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 21 d. 11 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ pažymėtoje sankryžoje, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu D. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

D. G. nesutinka su Nutarimu, jis pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą, paliekant jam paskirtą 170 Eur baudą, tačiau neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde D. G. nurodė, kad jis neginčija administracinio nusižengimo fakto ir labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė. Nuo pat administracinio nusižengimo padarymo suprato savo veiksmų pasekmes ir kritiškai vertina tokį savo elgesį. Visada buvo atsakingas ir nelinkęs pažeidinėti KET. Šis nusižengimas buvo atsitiktinis, jį padarė netyčia. Nusižengimas nėra šiurkštus, jokių realių padarinių sukelta nebuvo, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo jį išsiaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jau priimant skundžiamą Nutarimą, jis prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pateikė rašytinius įrodymus, į kuriuos prašė atsižvelgti, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, jo pateikti įrodymai nebuvo įvertinti ir Institucija jį nubaudė per griežtai. Teisminėje praktikoje akcentuota, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teisė vairuoti transporto priemones jam neišvengiamai būtina, nes jis yra ūkininkas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tiek jam, tiek jo šeimai sukels neigiamas pasekmes. Jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) ūkio, kurį įregistravęs (duomenys neskelbtini) m. Jam priklausantys žemės plotai yra dviejose seniūnijose, jis augina galvijus, ganyklos taip pat yra skirtingose vietose, nuo jo gyvenamosios vietos yra nutolusios net (duomenys neskelbtini) km atstumu. Dėl ūkio reikalų (pašarų tiekimo, žaliavų bei produkcijos realizavimo) reikia turėti teisę vairuoti automobilį. Šeimoje auga nepilnametė dukra R., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuri lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Taip pat ji lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą ir du kartus per savaitę ją reikia vežti į pamokas. Taip pat jis turi rūpintis ir prižiūrėti neįgalų tėvą J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), tėvo netektas darbingumas yra (duomenys neskelbtini) procentai. Tėvas gyvena vienas (duomenys neskelbtini), jam reikalinga pastovi pagalba ir priežiūra. Jis tėvui parūpina maisto, vaistų ir kitų būtiniausių priemonių, taip pat nuveža jį pas gydytojus. Administracinio nusižengimo byloje pateikęs charakteristikas, iš kurių matyti, kad charakterizuojamas jis teigiamai, neteistas bei nebaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus. Visos jo nurodytos aplinkybės pripažintinos išskirtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu D. G. ir jo įgaliota atstovė skundą palaikė ir prašė tenkinti jį skunde nurodytais motyvais.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į D. G. skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka, nes nagrinėjant D. G. administracinio nusižengimo bylą, buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, būtinos bylai teisingai išnagrinėti, surinkti įrodymai įvertinti objektyviai ir visapusiškai. D. G. prašymas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo buvo atmestas kaip nepagrįstas, nes jis prašė skirti ir mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta baudą (100 Eur), ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Toks prašymas pripažintas pertekliniu ir atmestas, kaip neatitinkantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kurios leidžia taikyti arba numatytos baudos, arba administracinio poveikio priemonės sumažinimą. Nutarimu D. G. paskirta ANK straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 170 Eur ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui. Įvertinus tai, kad D. G. padarytas KET pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Paskirta nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo normas bei laikytųsi KET reikalavimų, ja siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. D. G. skunde nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bet nagrinėjamu atveju, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, D. G. atžvilgiu turi būti taikoma nors ir sutrumpinta, prevencinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal (duomenys neskelbtini)1 punktą draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Atsakomybė už KET nustatyto draudimo lenkti pažeidimą numatyta ANK 420 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Institucijos Nutarimu konstatuota, kad D. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas automobilį „O. Z.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ pažymėtoje sankryžoje, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) 1 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 170 Eur ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, D. G. skunde kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

D. G., prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, kad jis yra ūkininkas, įregistravęs (duomenys neskelbtini) ūkį, iš kurio gaunamos pajamos yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės tinkamai prižiūrėti pasėlių ir galvijų, nes jo dirbami žemės plotai yra skirtingose seniūnijose, ganyklos yra taip pat skirtingose vietose, nutolusios nuo jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) km atstumu. Teisė vairuoti jam būtina dėl ūkio reikalų: pašarų tiekimo, žaliavų bei produkcijos realizavimo. D. G. skunde pažymėjo ir savo šeiminę padėtį, nurodė, kad augina nepilnametę dukrą R. G., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kurią reikia vežioti į gimnaziją (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Jo tėvas neįgalus, gyvena vienas kitoje seniūnijoje ir D. G. aprūpina jį maisto produktais, vaistais, kitomis būtinomis reikmėmis, nuveža jį pas gydytojus. Dėl nurodytų aplinkybių teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-305-658/2020, Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.).

Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant D. G. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Jo nurodyta aplinkybė, kad jis rūpinasi neįgaliu tėvu, taip pat nėra išskirtinė, juolab kad iš pateikto jo tėvo J. G. neįgalumo pažymėjimo matyti, jog tėvui neįgalumas, nustatant (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį, buvo nustatytas dar (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) lapas 22) ir D. G., būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas, kad tėvui reikalinga pagalba, ir būdamas už jį atsakingas, privalėjo itin atsakingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Taigi asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, šeiminės padėties turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

D. G. skunde nurodo, jog Institucija, paskyrusi jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, nubaudė jį per giežtai, pažymėjo, jog dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, savo poelgį įvertino kritiškai, jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau šiurkščių KET pažeidimų nebuvo padaręs ir šis nusižengimas yra atsitiktinis, jokių realių padarinių nusižengimu nebuvo sukelta. Bylos duomenys patvirtina, kad D. G. per paskutinius penkerius metus buvo nubaustas už KET pažeidimą vieną kartą – 2019 m. balandžio 11 d. administraciniu nurodymu jam buvo paskirta 25 Eur bauda už vairavimą automobilio, neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, baudą jis sumokėjo 2019 m. balandžio 12 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20115257592 lapai 28–29). Nuobauda negaliojanti, taigi D. G. nagrinėjamu atveju nusižengimą padarė būdamas nebaustas už KET pažeidimus. Šiuo atveju administraciniu nusižengimu jokia reali žala padaryta nebuvo, D. G. veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti D. G. taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sąrašą. Nagrinėjamu atveju D. G. padarė KET pažeidimą – lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Šis kelio ženklas yra informatyvus ir įspėja apie būsimą sankryžą bei joje turimą pirmumo teisę, ženklas paminėtas (duomenys neskelbtini)1 punkte ir nurodo kelio vietas, kuriose lenkti draudžiama. Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės lenkimas yra ypatingo atidumo reikalaujantis manevras, nes jį atliekant paprastai nukrypstama nuo pagrindinės taisyklės – laikytis kiek galima arčiau dešinio kelio krašto. Lenkimo metu išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą ir tuo ribojamos priešpriešinio eismo galimybės, todėl šis manevras turi vykti itin atsakingai, atsižvelgiant į visą eismą ir vertinant, ar saugu jį atlikti, juolab toks manevras negali būti atliekamas draudžiamose vietose. D. G. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jis atliko lenkimo manevrą, ignoruodamas kelio ženklą, draudžiantį šį manevrą atlikti, tai tik rodo jo atsainų požiūrį į KET reikalavimus. Dėl jo neatsakingų veiksmų kelyje susidarė situacija, kuri, be abejonės, kėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, taigi vien tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina.

Byloje nustatyta viena D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės D. G. apibūdina teigiamai ir jos, kaip ir kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, yra vertinamos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, Institucijos Nutarimu D. G. skiriant minimalaus dydžio ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti D. G. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. G. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, jam kartu su nuobauda – 170 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucijos Nutarimas D. G. atžvilgiu priimtas, tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1819-2020 nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.