Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarties M. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. V. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. kovo 18 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2020 m. vasario 24 d. 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

7. Apeliaciniame skunde M. V. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. To paties apeliantas prašė ir skunde apylinkės teismui, kuris M. V. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, o tokios išskirtinės aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, M. V. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju apeliantas pakankamai judriame kelyje, dienos metu lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kurioje tai buvo draudžiama daryti. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, o tame tarpe ir jo vežtai nėščiai sutuoktinei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes į gydymo įstaigą turėjo skubiai nuvežti savo nėščią sutuoktinę. Vis dėlto ANK 16 straipsnyje įtvirtinta būtinojo reikalingumo sąlyga buvo paneigta byloje surinkta medžiaga. Iš 2020 m. vasario 24 d. vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad M. V. iš karto po jo sustabdymo pareigūnui paaiškino, jog veža nėščią žmoną pas gydytojus, tačiau skubi medicinos pagalba nėra reikalinga (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20111157101, b. l. 4). Taigi, toks apelianto pasiteisinimas iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (M. V. nustatytas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

11. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas už įvairius administracinius nusižengimus baustas 9 kartus, iš kurių 6 kartus už įvairius KET pažeidimus (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20111157101, b. l. 22–29). Šios aplinkybės apie M. V. padarytus KET pažeidimus, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie M. V. padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, ypač kai trys iš jų padaryti viršijant nustatytą leistiną greitį, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą.

12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą ir rūpinantis trimis vaikais bei šiuo metu nedirbančia sutuoktine, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant tiek minimalią nuobaudą, tiek minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas nurodo, jog vežioja jo įkurtoje įmonėje dirbančius darbininkus, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju negalima teigti, kad praradęs teisę vairuoti jis ir jo darbuotojai visiškai praras pajamų šaltinį, kadangi jis laikotarpiu, kuriam netenka teisės vairuoti transporto priemones, gali paskirti vieną iš savo darbuotojų atlikti šią funkciją.

13. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai ir įmonei, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes M. V., kuris turi ilgą vairavimo stažą, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios M. V. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs M. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės nepanaikinęs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.