Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 4535,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir 15,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Nesutinka su teismo vertinimu, jog kiemo aikštelė negali būti naudojama žemės ūkio mašinų laikymui, nes ieškovas tvarkingai savo vidiniame kieme pastatęs transporto priemones nepažeidžia nei įstatymų, nei atsakovų teisių, transporto priemonės nėra statomos įvažiavime, o atsakovai neišsakė nepasitenkinimo dėl ieškovo kieme laikomos žemės ūkio technikos, nes ji jiems netrukdo.

16. Nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybės 2024 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo akte užfiksuota, kad lietaus nuotekos subėga į (duomenys neskelbtini) upelį. Taigi, atsakovai klaidina teigdami, kad visas lietaus vanduo bėga į jų sklypą, priešingai, ieškovui priklausančiame gyvenamajame name yra įrengti lietvamzdžių vandens surinktuvai, kurie nuvesti į drenažinį vamzdį, o vanduo suteka į (duomenys neskelbtini) upelį. Tad tik vanduo didesnių liūčių metu gali subėgti į sklypus dėl gatvės nuolydžio. Pažymi, kad nuo 2018 metų iki 2021 metų, kai buvo vykdomi kiemo tvarkymo darbai, atsakovai jokių pretenzijų nereiškė, davė žodinius leidimus (sutikimus) tolesniems ieškovo kiemo aikštelės įrengimo darbams. Kilus nesutarimams atsakovai atsisakė pasirašyti raštišką sutikimą, todėl jis kreipėsi į teismą tikėdamasis, jog ieškinys bus patenkintas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

20. Mano, kad ieškovas neįrodė tokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti esant būtinybę leisti jam išgrįsti įvažiavimo į žemės sklypą betoninėmis trinkelėmis 30 cm atstumu nuo sklypo ribos. Net ir nuardžius dalį trinkelių iki leistinos ribos, namo kiemo plotis nuo namo sienos iki nuardytų trinkelių ribos siekia 3,77 metro atstumą, tai pakankamas plotis į kiemą patekti transporto priemonėmis. Pažymi, jog ieškinyje ieškovas nenurodė, kad jam reikia kieme laikyti būtent sunkiasvorę žemės ūkio techniką. Be to, ieškovas ūkininko ūkio veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini) kaime, akivaizdu, jog ten laiko ir jam priklausančią sunkiasvorę žemės ūkio techniką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/ 2014).

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

26. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti nauji įrodymai – ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ir sunkiasvorės žemės ūkio technikos pažymėjimai – išsiųsti susipažinti atsakovams kartu su apeliaciniu skundu, atsakovai dėl jų pareiškė savo nuomonę, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjamu klausimu, todėl priimami ir bus vertinami kartu su byloje esančiais įrodymais.

28. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl leidimo jam išgrįsti įvažiavimą į žemės sklypą betoninėmis trinkelėmis 0,30 m atstumu nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo savininkų (atsakovų) sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir išnagrinėjusi civilinę bylą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir įrodymų vertinimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad ginčo nagrinėjimas apeliacine tvarka nereiškia pakartotinio bylinėjimosi, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

30. Nustatyta, kad ieškovui M. G. nuosavybės teise priklauso 0,22 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams Ž. P. ir Ž. P. priklauso gretimas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir raštiško gretimo žemės klypo savininkų (atsakovų) sutikimo, savo žemės sklypo įvažiavimą išgrindė betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieno metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2021 m. gruodžio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-211217-00107 ir 2021 m. gruodžio 17d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-211217-00111 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-211217-00106, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą II-os grupės nesudėtingąjį kitos inžinerinės paskirties statinį – apie 380 kv. m ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę šiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę iki 2022 m. birželio 17 d. Inspekcija 2022 m. liepos 1 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-220701-00085, kuriame konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 17 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui šalinant savavališkos statybos padarinius Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022 m. spalio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Kitos paskirties inžinerinio (12.) (aikštelės), (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas (savavalinė statyba)“, kuriuo ieškovui suteikė teisę žemės sklype statyti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – kiemo aikštelę. Statybą leidžiančio dokumento išdavimui pateiktos projektinės dokumentacijos sklypo (dangų ir pririšimo, aukščių) plane (brėžinio žymuo (duomenys neskelbtini)) nurodytas statomos kiemo aikštelės atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1,03 m. Tuo tarpu ieškovas siekia išgrįsti įvažiavimą į savo kiemą trinkelėmis 0,3 m atstumu nuo atsakovų sklypo ribos, todėl šiuo atveju jam yra reikalingas atsakovų sutikimas.

33. Aiškindamas tokio sutikimo teisinę reikšmę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog besiribojančio žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos (rekonstrukcijos) ir yra viena iš prielaidų sukurti statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui (galimam statytojui). Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį. Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024).

34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-230/2010, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95- 695/2019 ir kt.). Išimtis galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi, sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Tik besiribojančio sklypo savininkas turi teisę spręsti, ar duoti sutikimą ir kokiomis sąlygomis tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024). Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktualus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktas su naujos statybos teisėtumu susijęs išaiškinimas, kad kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu nei teisės aktuose nustatytas atstumu iki gretimo sklypo ribos, šio sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai interpretuoja faktinę situaciją teigdamas, jog nestato naujo pastato, o tik istoriškai nusistovėjusioje vietoje ketina įrengti (išgrįsti trinkelėmis) įvažiavimą ir kiemo aikštelę. Priešingai, 2022 m. spalio 5 d. ieškovui išduotas leidimas statyti naują statinį – kiemo aikštelę. Nagrinėjamu atveju nėra vykdoma esančio statinio rekonstrukcija ar remontas nekeičiant jų matmenų ir parametrų, todėl, atsakovai neturi pareigos argumentuoti savo atsisakymo, o apelianto teiginiai, jog jis įrengia įvažiavimą ir aikštelę jų faktinėje vietoje šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Priešingai, ieškovo nurodyta aplinkybė nepaneigia jo pareigos gauti atsakovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, sutikimą nagrinėjamu atveju (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

36. Pažymėtina, jog atsakovai savo nesutikimą argumentuoja iš esmės tuo, kad ieškovo sklypas yra aukščiau jų sklypo ir išgrindus ieškovo įvažiavimą į sklypą trinkelėmis bei nepalikus pakankamo atstumo iki atsakovų sklypo, lietaus vanduo nebesusigeria į žemę ir nuo trinkelių bėga į jų sklypą. Iš žemės sklypų planų, liudytojų parodymų, pirmosios instancijos teisme pateiktų vaizdo įrašų, įkeltų į elektroninę bylą 2024 m. gruodžio 12 d., nustatyta, kad abiejuose sklypuose nėra lietaus nuvedimo sistemos, todėl ieškovo projekte turi būti palei vejos bortelį numatytas įrengti lietaus nuvedimo latakas. Šiame kontekste iš dalies sutiktina su apeliantu, jog lietaus vanduo nubėga pagal nuolydį visa (duomenys neskelbtini) gatve, o pelkės šaligatviuose telkšo visur, nes gatvė yra sugadinta, įdubęs asfaltas ir susiformavusios duobės, tačiau ši aplinkybė nekeičia teisinio vertinimo ir ieškovo pareigos gauti atsakovų sutikimą, jeigu jis nori trinkelėmis išgrįsti įvažiavimą į savo kiemą 0,3 m atstumu nuo atsakovų sklypo ribos, t. y. mažesniu atstumu, nei imperatyviai nurodyta teisės aktuose, o tam tokiu atveju turėtų savo sklype įrengti lietaus vandens nubėgimo sistemą.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas išimties taikymą grindė tuo, kad yra ūkininkas ir jam sunku patekti į savo žemės sklypą su sunkiasvorėmis žemės ūkio transporto priemonėmis, nes jo namo stogo yra pakalimai išsikišę, todėl arti namo sienos važiuoti negali, o nuardžius dalį trinkelių yra sunku patekti į kiemą, be to taip į jo sklypą nešasi smėlis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia jo prašomos išimties būtinumo ir taikymo bei poreikio išgrįsti įvažiavimą betoninėmis trinkelėmis 30 cm atstumu nuo sklypo ribos. Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugsėjo 9 d. supaprastintos statybos projekto plane nurodyta, jog net ir nuardžius dalį trinkelių iki leistinos ribos, namo kiemo plotis nuo namo sienos iki nuardytų trinkelių ribos siekia 3,77 m, įvertinus ieškovo nurodytų 40 cm pločio stogo pakalimus, lieka 3,37 m ir, teisėjų kolegijos vertinimu, toks plotis yra pakankamas patekti į kiemą. Be to, ieškovas nepagrindė būtinybės laikyti sunkiasvorę žemės ūkio techniką savo namų kieme. Paties apelianto pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad jis ūkininko veiklą vykdo, t. y. jo ūkio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, o gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste ir juos skiria daugiau kaip 4 km atstumas (https://atstumai.lt(duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrindė objektyvaus poreikio sumažinti atsakovams imperatyviais teisės aktais suteiktų teisių apsaugos apimties, o jų atsisakymas duoti ieškovui jo prašomą sutikimą yra pagrįstas ir nelaikytinas ieškovo nuosavybės teisių pažeidimu ar varžymu.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovų naudai, todėl ieškovas šiuo atveju neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

42. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo ir faktines išlaidas patyrė atsakovė Ž. P., todėl jos naudai iš ieškovo priteistinas patirtų išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei Ž. P. priteisti iš ieškovo M. G. 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.