- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1419-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02742-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., E. D. M., A. F.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-104-598/2014 pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., E. D. M. ir A. F., dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja prašė pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. M., mirusio 1993-01-17, mirties. Nurodė, kad 1993 m. sausio 17 d. mirė jos tėvas A. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Miręs A. M. po mirties paliko oficialų testamentą 1992-04-10 reg. Nr. 2-48, kuriuo ½ dalį namo ir ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą mirties dienai jam priklausantį, paliko pareiškėjai D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Po A. M. mirties jo palikimo iki šiol niekas nepriėmė ir nepaveldėjo, nors paveldėjimo byla Nr. 413/94 buvo užvesta Jonavos rajono 4-ajame notarų biure. Suinteresuotas asmuo A. B. šiuo metu yra pareiškusi pretenzijas į A. M. palikimą. Po tėvo A. M. mirties pareiškėja apie palikimo atsiradimą pagal testamentą nieko nežinojo, nes tėvo mirties dieną 1993-01-17 jai buvo tik šešeri metai ir vienas mėnuo, todėl ji savo teisių į palikimą per 6 mėnesių laikotarpį savarankiškai realizuoti neturėjo galimybių, jos teisėtus interesus tuo metu turėjo atstovauti įstatyminė atstovė mama V. J.. Nors paveldėjimo byla po tėvo mirties ir buvo pradėta, bet palikimo priėmimo pareiškėjos vardu taip niekas nesutvarkė. Jos teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo, privalėjo įgyvendinti mama, bet to ji nepadarė ir taip ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių ji praleido 6 mėnesių laikotarpį palikimui priimti. Nurodė, kad terminas palikimui priimti pagal testamentą yra praleistas dėl svarbios priežasties, todėl šis terminas yra pratęstinas teismine tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per nustatytą įstatymo terminą nesikreipė, nes tuo metu buvo nepilnametė (šešerių metų), todėl laikė, jog, iki pilnametystės negalėdama savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiškėja dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėja tapo pilnametė 2004 m. gruodžio 12 d., tačiau į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ji kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 13 d. t.y. praėjus beveik devyneriems metams. Tačiau objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja nuo 2005 iki 2008 m. bei vėliau iki 2013 m. (kol kreipėsi į teismą su pareiškimu), negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo paveldėjimo teisių į mirusio tėvo palikimą, pareiškėja teismui nenurodė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, dalį testatoriaus turto paveldėjo kitas asmuo, be to, šešių mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas užsitęsė devynerius metus dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių, teismas laikė nesant pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškimą. Atskirajame skunde nurodoma, jog kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintų pagrindu jam pratęsti, t.y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja iki pareiškimo padavimo teismui dienos išgyveno sunkų periodą ko pasėkoje jos gyvenime susiklosčiusios individualios aplinkybės jai objektyviai neleido iki galo susitvarkyti palikimo priėmimo klausimą. Teismas šioje byloje privalėjo akcentuoti suinteresuotų asmenų nesąžiningumą, nes jos nuslėpė, kad mirusysis turėjo dar vieną dukrą – pareiškėją. Kita svarbi aplinkybė, kurios neaptarė teismas nutartyje yra tai, kad suinteresuoti asmenys, gyvendami tame pačiame name, negalėjo nežinoti, kad mirusysis turi dar vieną dukrą, t.y. pareiškėją. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo įvertinti protingumo, objektyvumo ir sąžiningumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, tačiau to nepadarė, todėl nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, yra pagrįsta. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad suinteresuoti asmenys elgėsi nesąžiningai. Įstatymai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t.y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai pats arba per atstovą. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kadangi pareiškėja beveik dešimtmetį nesikreipė dėl paveldėjimo, laikytina, kad ji nuo paveldėjimo atsisakė. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas užsitęsė devynerius metus dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių, todėl jos pareiškimas atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, todėl laikytina, jog, iki pilnametystės negalėdama savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiškėja dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą palikimui po tėvo mirties 1993 m. sausio 17 d. priimti, nes pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ir tai neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai.
Pilnamete pareiškėja tapo 2004 m. gruodžio 12 d., tačiau į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 13 d. Dėl to nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar dėl svarbių priežasčių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti po to, kai sulaukė pilnametystės. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Grįsdama teiginius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėja nurodo, kad apie tėvo testamentą sužinojo iš savo motinos tapusi pilnamete. 2006 m. motina jai perdavė vieną testamento egzempliorių. Ji bandė kreiptis į advokatą, pradėjo rinkti reikiamus dokumentus, tačiau 2008 m. gimus vaikui, visų dokumentų nesurinko, ryšys su advokatu nutrūko. 2009 m. pareiškėjos sutuoktinis neteko darbo Kaune, todėl šeimai teko keltis gyventi į Šilalę. Šeimos materialinė padėtis tuo metu buvo sunki, todėl dėl lėšų stokos neturėjo galimybės kreiptis dėl paveldėjimo.
Taigi iš esmės pagrindinė pareiškėjos nurodoma termino praleidimo priežastis – nespėjimas laiku susitvarkyti reikiamų dokumentų.
Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamos bylos atveju terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, o pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad būtina išlaikyti pareiškėjos veiksmų ir kitų į palikimą pretenduojančių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas pratęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, todėl apeliacinės instancijos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą dėl šios nutarties atmeta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.