- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-18-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23111-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- U. L.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. L. ir atsakovės M. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės U. L. ieškinį atsakovei M. Ž., dėl paramos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė U. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės M. Ž. materialinę paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki ieškovė studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje; 2) priteisti iš atsakovės 900 Eur (3 mėn. x 300 Eur per mėnesį) paramos įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
2. Nurodė, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jai sukako 18 metų. Ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), siekė įsigyti vidurinį išsilavinimą. Gimnaziją baigė (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo to laiko, kai jai sukako 18 metų, jos visiškai neremia, nepadeda materialiai, su ieškove nebendrauja. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini), baigusi studijas įgis socialinių mokslų bakalauro diplomą. Gyvena nuomojamame būste, nedirba, kadangi neturi galimybės suderinti darbo su dieninėmis studijomis, trunkančiomis visą dieną. Mokosi valstybės finansuojamoje studijų programoje, todėl privalo stengtis, lankyti paskaitas, kad joje ir išliktų. Vieninteles ieškovės gaunamas pajamas sudaro šalpos našlaičio pensija, kuri siekia iki 118 Eur. Jokių kitų pajamų ieškovė negauna. Ieškovės poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma, iš kurių maistui skiriama 200 Eur, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms 100 Eur, būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams 250 Eur, sveikatos apsaugai, laisvalaikiui, kelionės išlaidoms, mokymo reikmėms 100 Eur. Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, negauna jokių darbinių pajamų, jos tėvas yra miręs. Ją papildomai materialiai remia ją užauginęs atsakovės buvęs sutuoktinis V. M., kuris per mėnesį skiria apie 200 Eur, ir ieškovės močiutė R. T., kuri per mėnesį skiria po 50 Eur. Gaunamos paramos iš šalpos našlaičio pensijos ieškovei nepakanka patenkinti visiems poreikiams.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei nepateiktus įrodymų, kad ji dėjo pastangas pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir jos mokymosi rezultatai buvo ir yra pažangūs, o jos studijų grafikas yra toks intensyvus, dėl kurio ji neturi galimybės užsidirbti pragyvenimui, pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas, kaip neįrodytas. Atsakovė yra registruota Lietuvos Užimtumo tarnyboje. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovė negavo jokių pajamų, o nuo 2023 m. sausio 1 d. kartu su savo sutuoktiniu gavo 307,23 Eur socialinę pašalpą šeimai. Atsakovė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro vertinimą yra 10 700 Eur. Atsakovei yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), yra skiriamas medikamentinis gydymas; (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės ji neturi galimybės susirasti darbo, gyvena iš gaunamų pašalpų, yra išlaikoma sutuoktinio. Ieškinyje nėra pateiktas ieškovės poreikių apskaičiavimas, poreikių realumą pagrindžiantys dokumentai. Su dukra nebendrauja, prie jos išlaikymo neprisideda. Išlaikymui galėtų skirti po 50 Eur kas mėn., tačiau ir šių lėšų neskiria, nes 50 Eur ieškovei mažai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovės ieškovei po 75,50 Eur išlaikymą (paramą) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovė baigs nuolatines (dienines) (duomenys neskelbtini) programos studijas (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei iki jai sueis 24 metai; 2) kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė; 3) priteisė iš ieškovės atsakovei 764,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė iš atsakovės valstybės naudai 20,39 Eur žyminio mokesčio; 5) priteisė iš ieškovės valstybės naudai 16,21 Eur.
5. Nustatė, kad ieškovė, gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės ir A. L. dukra. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas mirė. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog ji studijuoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra priimta mokytis į (duomenys neskelbtini) studijų programos vientisųjų studijų pakopos nuolatines studijas, o mokslas yra pilnai finansuojamas valstybės. Studijas ieškovė planuoja baigti (duomenys neskelbtini), todėl nustatė, jog pirmoji sąlyga paramos priteisimui nagrinėjamu atveju egzistuoja.
7. Sprendė, kad ieškovė rūpestingai vykdo pareigą mokytis, ką patvirtino itin aukšti išlaikytų egzaminų balai bei ieškovės mokymasis valstybės finansuojamoje studijų programoje. Ieškovės studijų rodikliai vertinti kaip atitinkantys pažangumo reikalavimus, kuriems esant, svarstytinas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.
8. Nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Ji ir dar trys kitos studentės studijų Vilniuje metu gyvena 2 kambarių, 54 kv. m. ploto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už kurį mokamas 600 Eur nuomos mokestis per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų po 150 Eur kiekvienai iš nuomininkių. Papildomai yra mokami mokesčiai už butui suteiktas paslaugas. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, kad nuo 2023 m. vasario mėnesio jos mokėtina nuomos mokesčio dalis sudaro 300 Eur, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas įrodyta ir pagrįsta pripažino 200 Eur sumą (150 Eur būsto nuomai ir 50 Eur būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti), per mėnesį reikalingą ieškovės nuomojamo būsto išlaidoms apmokėti ir šią sumą įtraukė į ieškovės poreikius.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodomų išlaidų maistui nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertino aplinkybę, kad išlaidos maistui neabejotinai yra patiriamos. Atsižvelgdamas į visuotinai žinomas ir protingas maisto produktų kainas, teismas pripažino, jog ieškovės maitinimui (tiek namuose, tiek ir universitete) yra reikalinga ne mažesnė nei 200 Eur per mėnesį.
10. Ieškovė nurodomų išlaidų drabužiams, avalynei bei higienos priemonėms įsigyti nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau įvertinęs aplinkybę, jog šios išlaidos neabejotinai yra patiriamos, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas ir protingas drabužių, avalynės bei higienos prekių ir paslaugų (pvz., plaukų kirpimo) kainas, atsižvelgdamas į pilnametės ieškovės amžių, teismas vertino, jog tikėtina, kad 20 metų merginos aprangos, avalynės bei higienos prekių ir paslaugų poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 100 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas atitinkančiomis protingas prekių ir paslaugų kainas, pripažino ieškovės nurodytas išlaidas mokymosi reikmėms, sveikatos priežiūrai, kelionės išlaidoms (tiek Vilniaus mieste, tiek ir kelionėms į (duomenys neskelbtini) pas močiutę bei patėvį V. M.), viso – 100 Eur per mėn.
12. Pažymėjo, jog ieškovės nurodomos išlaidos pramogoms bei laisvalaikiui (25 Eur) nėra priskiriamos būtinųjų poreikių patenkinimui. Į ieškovės poreikius nebuvo įtrauktos išlaidos mobiliajam telefonui bei mobiliojo ryšio (įskaitant ir internetą) planui, kurias paprastai patiria kiekvienas iš studentų, todėl vietoje laisvalaikio išlaidų teismas į ieškovės poreikius įtraukė 25 Eur per mėnesį išlaidas mobiliajam telefonui bei mobiliojo ryšio (įskaitant ir internetą) planui apmokėti.
13. Darė išvadą, kad ieškovės poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma. Ieškovė ginčo laikotarpiu nedirbo, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo bei neįgijo, finansinių įsiskolinimų neturi, studijų metu stipendijos negauna. Vieninteles jos gaunamas pajamas sudaro gaunama šalpos našlaičių pensija, sudaranti 75 Eur (už 2022 m. gegužės mėnesį), 86,50 Eur (už 2022 m. birželio – gruodžio mėnesius) ir 92 Eur (nuo 2023 m. sausio mėnesio).
14. Paskaitos ir seminarai universitete vyksta visomis darbo dienomis ir baigiasi skirtingu laiku . Ieškovė studijose praleidžia vidutiniškai 39,50 val. per savaitę, kas iš esmės atitinka darbą, dirbant pilną darbo dieną (40 valandų darbo savaitę). Sprendė, jog ieškovė neturi galimybės studijų metu dalį laiko skirti darbui, tačiau tokią galimybę turėtų vasaros laikotarpiu, t. y., liepos - rugpjūčio mėnesiais. Ieškovei įsidarbinus vasaros laikotarpiu, per du vasaros mėnesius (liepą ir rugpjūtį) ji galėtų užsidirbti minimalų darbo užmokestį, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 840 Eur (atskaičius mokesčius sudarytų apie 633 Eur). Ieškovei per metus gavus apie 1 266 Eur pajamų ir jas tolygiai paskirsčius, kiekvienam mėnesiui tektų 105,50 Eur suma (1266 Eur / 12 mėn. = 105,50 Eur).
15. Atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų gavusi paskolą pragyvenimo išlaidoms (327 Eur per mėnesį), dirbdama laisvu nuo mokslų metu (t. y., vasaros metui), atsižvelgiant į nustatytą laiką, kurį galėtų skirti darbui (105,50 Eur per mėnesį) bei gaudama 92 Eur dydžio šalpos našlaičių pensiją, nebūtų pajėgi užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui ir pilnai save išlaikyti.
16. Sprendė, jog ieškovės motina, turėdama finansines galimybes, iš dalies turėtų ieškovę remti, taip sudarydama galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą, tačiau paramos dydis, atitinkamai, turi būti mažinamas, atsižvelgiant į ieškovės neišnaudotas galimybes lėšų pragyvenimui ir mokslams gauti pačiai. Teismas laikė nustatytu, jog įvertinus ieškovės poreikius (apie 600 Eur per mėnesį), jos gaunamas pajamas (92 Eur dydžio šalpos našlaičių pensija), galimybes dirbti ir užsidirbti pajamų laisvu nuo mokslų metu, t. y., vasaros metu (105,50 Eur per mėnesį), o taip pat pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis (327 Eur per mėnesį), pripažino, kad ieškovei yra reikalinga apie 75,50 Eur per mėnesį materialinė parama (600 Eur – 327 Eur – 106 Eur - 92 Eur = 75,50 Eur), nes ji, pažangiai besimokydama Vilniaus universitete, studijuodama dieniniame skyriuje, valstybės finansuojamoje verslo informacijos vadybos studijų programoje, pati negali pilna apimtimi pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir pragyvenimui.
17. Atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nedirba. Nuo 2023 m. kovo 16 d. gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus mokamas išmokas, kurios yra paskirtos iki 2024 m. vasario 15 d. ir per mėnesį sudaro 234,60 Eur. Asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat patvirtino, jog yra įsigijusi 2002 m. gamybos automobilį „Chevrolet“ (įsigijimo kaina 400 Eur).
18. Nustatė, kad po atsakovės ir liudytojo santuokos nutraukimo, sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir kiekvienam iš jų atiteko po 25 000 Eur sumą. Atsakovė nurodė, jog už 400 Eur įsigijo transporto priemonę „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o už 8 000 Eur sumą įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y., gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Likusią beveik 17 000 Eur sumą panaudojo įsigyto gyvenamojo namo remontui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl ši aplinkybės pripažinta neįrodyta. 2022 m. kovo 18 d. atsakovė sudarė ikivedybinę sutartį su J. Ž., numatančią visiško turto atskirumo teisinį rėžimą, o 2022 m. balandžio 23 d. atsakovė sudarė su J. Ž. santuoką. Be ieškovės, kitų išlaikytinių atsakovė neturi.
19. Teismas pažymėjo, jog nepaisant atsakovei nustatytų diagnozių, teismo vertinimu, ji turi galimybę dirbti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą, pvz., darbą, kurį dirbo iki prasidedant šalių ginčui dėl paramos priteisimo (t. y., pagal galimybes, dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat dirbti (duomenys neskelbtini) arba dirbti bet kokį kitą atsakovės sveikatos būklę atitinkantį darbą) ir tokiu būdu gauti pajamų, kurių dalį (t. y., 75,50 Eur) galėtų skirti nepilnametės dukters išlaikymui (paramai).
20. Nustatė, jog 2022 m. balandžio 25 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus dėl paramos iš atsakovės priteisimo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu (civilinė byla Nr. e2-156-517/2023), 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl paramos iš atsakovės priteisimo studijų (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Šalių ginčo laikotarpiu įsigijo gyvenamąjį namą, kas teismo vertinimu, pripažinta tinkamu atsakovės teisės į būstą įgyvendinimu. Kartu pažymėjo, jog atsakovė nurodė, visą likusią piniginių lėšų sumą, t. y., daugiau nei 16 000 Eur, skyrusi įsigyto gyvenamojo namo remontui, užuot dalį jos skirdama pilnametės ieškovės išlaikymui, juolab, kad tuo metu tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl paramos priteisimo ir atsakovei apie ieškovės pareikštus reikalavimus dėl paramos priteisimo Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-156-517/2023 buvo žinoma.
21. Vertindamas atsakovės sąžiningumą, taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog 2023 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, dukters išlaikymui galinti skirti po 50 Eur per mėnesį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu net ir šios sumos dukters paramai neskyrė, o vėliau iš viso atsisakė paramą suteikti, motyvuodama sunkia savo turtine padėtimi, nors atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, priešingai – nuo 2023 m. kovo mėnesio atsakovei buvo pradėtos VSDFV išmokos.
22. Nustatė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio mėn., ieškovė buvo pilnai išlaikoma patėvio ir jai tekusi materialinė parama pilnai patenkino ieškovės kasdieninius poreikius. Ieškovės pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos iki 2023 m. birželio 30 d.) netenkino.
23. Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 18,60 procentų, atmesti 81,40 proc. Iš atsakovės valstybės naudai priteisė 20,39 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo (75,50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovės patirtos išlaidos advokatės V. B. pagalbai apmokėti sudarė 400 Eur. Atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti sudarė 1 030,50 Eur
24. Ieškovės reikalavimus patenkinus 18,60 proc., ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 74,40 Eur (400 Eur x 18,60 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės reikalavimus patenkinus 81,40 proc., atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 838,83 Eur (1030,50 Eur x 81,40 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 764,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (838,83 Eur - 74,40 Eur = 764,43 Eur).
25. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudarė 19,92 Eur, kas atitinkamai sudarė 16,21 Eur iš ieškovės (19,92 Eur x 81,40 proc.) ir 3,71 Eur (19,92 Eur x 18,60 proc.) iš atsakovės valstybės naudai. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina suma (3,71 Eur) neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš atsakovės nepriteistos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
26. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio patenkinimo iš dalies ir 75,50 Eur išlaikymo priteisimo; 2) priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą dėl materialinės paramos priteisimo iš atsakovės; 3) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą, nenustatęs realaus paramos būtinumo fakto. Išlaikymą priteisė remdamasis spėjimais ir prielaidomis.
27.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio pateikimo teismui metu ir bylos išnagrinėjimo metu gaudavo pilnai jos poreikius patenkinančias pajamas. Konstatavo, kad ieškovės situacija neatitinka CK 3.192¹ straipsnyje numatytų kriterijų.
27.3. Ieškovės galimos išlaidos nėra pagrįstos jokiais byloje ištirtais įrodymai ir yra tik teismo spėjimas.
27.4. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nėra išnaudojusi galimybių dirbti ir užsidirbti. CK 3.192¹ straipsnyje nėra numatyta teismo pareiga vertinti tėvų galimybes dirbti ir užsidirbti, o reikalauja įvertinti realią tėvų finansinę padėtį. Teismas neįvertino atsakovės sveikatos būklės.
28. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
29. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl 764,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo atsakovei kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė, kad apeliantės (ieškovės) U. L. vardu apeliacinį skundą pateikė advokatė V. B., nors remiantis bylos duomenimis, ji 2022 m. lapkričio 11 d. atstovavimo sutarties pagrindu buvo įgaliota atstovauti ieškovę tik Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kartu su ieškovės apeliaciniu skundu nėra pateiktas atstovavimo dokumentas, patvirtinantis advokatės V. B. teisę atstovauti ieškovę apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi U. L. nustatė 7 dienų terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius advokatės teisę ją atstovauti apeliacinės instancijos teisme. 2023 m. spalio 31 d. nutartis išsiųsta apeliacinį skundą ieškovės vardu pateikusiai advokatei, taip pat ieškovei per EPP. Pažymėtina, kad ieškovė bylą inicijavo ir procesinius dokumentus teikė elektroninio ryšio priemonėmis per EPP sistemą, todėl nutarties įteikimas laikomas tinkamu. Nustatytu terminu trūkumai nebuvo pašalinti.
31. Teisme 2023 m. lapkričio 10 d. gautas atsakovės prašymas išreikalauti įrodymus dėl ieškovės gaunamo darbo užmokesčio.
32. Teismas, siekdamas užtikrinti ieškovės teisę į apeliaciją ir tinkamai informuoti apie pradėtą apeliacinį procesą, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pripažino tikslinga 2023 m. spalio 31 d. nutartį dėl nustatytų apeliacinio skundo, kuris buvo pirmosios instancijos teisme priimtas, trūkumų ir pranešimą apie atsakovės pateiktą apeliacinį skundą papildomai išsiusti ieškovei, taip pat informuoti ieškovę apie 2023 m. lapkričio 10 d. pateiktą atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, dėl kurio ji turėjo teisę pareikšti raštu savo nuomonę iki 2023 m. gruodžio 4 d. Teismo procesiniai dokumentai ieškovei buvo išsiųsti jos pačios procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kito dokumentų įteikimo būdo nenurodė, apie įteikimo adreso pasikeitimą neinformavo, todėl laikytina, jog ieškovė apie pateiktą atsakovės apeliacinį skundą ir prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat nustatytus ieškovės apeliacinio skundo trūkumus informuota tinkamai ne tik per EPP sistemą, bet ir papildomai paštu ne vėliau kaip 2023-11-28 (CPK 121 str.). Ieškovė bylos eiga apeliacinės instancijos teisme nesidomėjo, papildomų procesinių dokumentų neteikė.
33. Ieškovės apeliacinio skundo trūkumai ištaisyti nebuvo, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, o apeliacinis procesas pradėtas pagal U. L. pateiktą apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 316 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas periodinis išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų išreikalavimo
37. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
38. Prašymas išreikalauti įrodymus negali būti savitikslis, o jo pagrįstumą teismas vertina vadovaudamasis CPK XIII skyriuje nustatytomis įrodinėjimo proceso taisyklėmis, tame tarpe spręsdamas, ar prašymas atitinka įrodymų sąsajumo, leistinumo reikalavimus, ar byloje jau esantys įrodymai yra pakankami faktinėms aplinkybėms tinkamai nustatyti ir jas teisingai įvertinti.
39. Atsakovė, teikdama prašymą išreikalauti duomenis iš VSDFV apie ieškovės darbo santykius ir gaunamą darbo užmokestį nurodė, jog vykstant apeliaciniam procesui iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės darbuotojos 2023 m. lapkričio 9 d. sužinojo, kad ieškovė įsidarbino ir gauna darbo užmokestį, o pati atsakovė neturi objektyvios galimybės gauti šių duomenų. Šios aplinkybės, pasak atsakovės, yra esminės sprendžiant dėl jos teisės į materialinę paramą iš motinos egzistavimo.
40. Atsakovė yra atstovaujama advokatės, o remiantis teismų praktika, pagal Advokatūros įstatymą teisė gauti registrų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių, todėl Registratorius privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojas turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos atstovė siekė gauti prašomus išreikalauti įrodymus ir/ar kad teise prašyti išreikalauti įrodymus negalėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nepagrindė (CPK 199 str.). Be to, atsakovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių kaip prašomi išreikalauti įrodymai yra ieškovės įsidarbinimą susiję su reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimas. Dėl to prašymas netenkinamas ir CPK 180 str. pagrindu.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
41. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
43. Esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
44. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija savo prievolę teikti paramą pilnametei dukrai. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė išlaikymo būtinybės ir neatsižvelgė į atsakovės tiek sveikatos, tiek finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
45. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės reikalavimus, atsižvelgė į šias paramos skyrimo sąlygas: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą. Dėl mokymosi aukštojoje mokykloje ir sąžiningo, pažangaus mokymosi ginčo nėra. Pasisakydamas dėl paramos ieškovei būtinumo, teismas visų pirma nustatė ieškovės poreikiams reikalingą sumą – 600 Eur per mėn., į kurią patenka ir būsto nuoma, jo išlaikymas, išlaidos maistui, sveikatos priežiūrai, mobilaus ryšio paslaugoms ir kt. Atsižvelgė į ieškovės mokymosi užimtumą, t. y. jog ieškovė studijose praleidžia vidutiniškai 39,50 val. per savaitę, kas atitinka darbą pilną darbo dieną, o ši aplinkybė apsunkina galimybes ieškovei dirbti mokslo metų laikotarpiu. Vertino jos realias galimybes dirbti vasaros laikotarpiu ir gauti bent minimalų darbo užmokestį per mėn. (liepą ir rugpjūtį), o gautinas sumas paskirstė metų laikotarpiui ir proporcingai mažino poreikių sumą. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovės gautiną našlaitės išmoką, galimybę gauti paskolą pragyvenimui ir taip pat proporcingai mažino ieškovės poreikių sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ieškovės poreikius ir galimybes save išlaikyti, todėl pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad atsižvelgus į jos mokymosi užimtumą, galimybę užsidirbti, netgi gavusi paskolą ieškovė nebūtų pajėgi užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui ir pilnai save išlaikyti, todėl turėjo pagrindą konstatuoti paramos tekimo būtinumo faktą.
46. Pasisakant dėl atsakovės finansinės padėties, pažymėtina, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog pilnamečiam vaikui parama yra reikalinga, o tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2760-936/2022).
47. Atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas nevertino jos sveikatos būklės ir finansinės padėtis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės į bylą pateiktų sveikatos būklės duomenų (gydymo įstaigų išrašų ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei yra nustatytas neįgalumas ar apribotas jos darbingumas. Šių duomenų ji nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Tai, kad pvz.: 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovei išduotoje medicininėje pažymoje nurodoma, jog ji gali dirbti su tam tikrais apribojimais, nereiškia, kad atsakovė yra nedarbinga ir negali gauti pajamų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki santuokos nutraukimo atsakove dirbo ir jos sveikatos būklė bei jau tuomet nustatytos diagnozės nekliudė dirbti kirpėja bei užsidirbti pajamų.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė paramos teikimo būtinumą, sąlygas, atsakovės galimybes ją teikti, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
49. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme ir priteisimo apeliacinės instancijos teisme atmestinas.
50. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliantės (atsakovės) M. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantės (ieškovės) U. L. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui; apeliacinį procesą, pradėtą pagal U. L. apeliacinį skundą, nutraukti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.