- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-156-517/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00609-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- U. L.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Advokatai
- Petras Varkalys, Virginija Bradulskienė
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. L. ieškinį atsakovei M. Ž. – M. dėl paramos pilnamečiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė U. L. prašo: 1) priteisti iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą po 250,00 eurų kas mėnesį ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) naudai nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. liepos 12 d.; 2) priteisti iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą po 250,00 eurų kas mėnesį ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), naudai už praeitą laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 3) priteisti iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė nurodo, kad ji yra atsakovės M. M. dukra. Ieškovės tėvas A. L. yra miręs. Atsakovė šioje byloje buvo susituokusi su V. M.. Ieškovei sukako 18 metų (duomenys neskelbtini). Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV klasėje. Siekia įsigyti vidurinį išsilavinimą. Mokslo metų pabaiga – 2022 m. liepos 12 d. Atsakovė ieškovės neremia nuo to laiko, kai ieškovei sukako 18 metų, neprisideda jokia forma, su ieškove nebendrauja. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ją materialiai remia atsakovės M. M. buvęs sutuoktinis V. M.. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra užimta visa dieną. Neturėjo ir neturi jokios galimybės užsidirbti savo pajamų. 2021 m. liepos mėnesį, atostogų metu dirbo, tačiau mokslo metų laikotarpiu dirbti negali. Pamokos vyksta penkias dienas per savaitę, pasibaigus tiesioginiam pamokų laikui (nuo 08.00 val. iki 15.40 val. ir vėliau. Po pamokų ieškovės užimtumas nesibaigia, nes kas dieną turi atlikti gimnazijoje užduotas užduotis, o tai trunka 2 – 3 valandas. Siekdama gerai pasiruošti abitūros egzaminams, visapusiškai tobulėti kaip asmenybė, po pamokų lanko papildomus būrelius, papildomai mokosi, rengiasi egzaminams. Šie mokslo metai yra svarbūs, nes nuo egzaminų rezultatų tiesiogiai priklausys tolimesnė ieškovės ateitis, studijos įgyjant profesiją. Jai tenka derinti aktyvų mokymąsi su kokybišku poilsiu bei laisvalaikiu. Ieškovė neturiu net teorinės galimybės dirbti ir savęs materialiai išlaikyti, todėl jai būtina tėvų parama. Nors ieškovė yra pilnametė, įgijusį visišką civilinį veiksnumą, tačiau vis dar tebėra moksleivė ir nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo. Pati savęs išlaikyti negali, būtina atsakovės parama. Atsakovė turi galimybę ieškovei teikti paramą, turi realias galimybes padėti įsigyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovės kasdieniai poreikiai yra įprasti. Per mėnesį jos išlaidos yra 500 eurų. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi. Negauna jokių darbinių pajamų. Ieškovė gauna socialinę pašalpą 118,07 eurų ir išmokas vaikui 73,50 eurų, iš viso per mėnesį 191,57 eurų. Ieškovės poreikiai yra maistas 250 eurų, rūbai, avalynė 100 eurų, būstas – 50 eurų, interneto paslaugos, mobilusis telefonas, higiena, sveikatos apsauga 50 eurų, laisvalaikio pramogos, socialiniai poreikiai (draugų gimtadieniai, koncertai, išvykos), dalį šių pinigų naudoja ir mokslo prekėms, reikmėms 50 eurų, iš viso 500 eurų.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu iš esmės nesutiko ir pateikė teismui atsiliepimą, nurodydama, kad ieškovė yra pilnametis asmuo turintis galimybę dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. 2022 m sausį ieškovė pati atsisakė bendrauti su atsakove, kuri visada stengėsi ir rūpinosi savo visais trimis vaikais. Atsakovė visada tinkamai ir laiku vykdė savo, kaip motinos pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ji vaikams tenkino ne tik būtinuosius poreikius, bet ir leido į būrelius, kultūrinius renginius, atostogaudavo Palangoje beveik kiekvienais metais. Atsakovei ji finansavo visų priemonių įsigijimą ir sudarė galimybes mokytis piešimo meno tiek, kad atsakovė yra 2017 m. užėmusi pasauliniame „haiku“ konkurse 6 vietą. Ji nuolat būdavo aprūpinta kokybiška ir atnaujinama kompiuterinę technika, ir sudarytos visos sąlygos papildomai mokytis informatikos. Be to, ji buvo aprūpinta visomis mokymosi priemonėmis ir tai leido atsakovei dalyvauti 2020 jaunųjų filologų konkurse ir laimėti prizinę vietą. Po šių pasiekimų, ieškovei buvo siūloma imtis vertėjo darbo. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti tinkamą materialinį aprūpinimą savo vaikams, tačiau dėl savo sveikatos būklės negalėjo teikti tęsti išlaikymo, t. y. ieškovė dėjo visas pastangas, siekdama tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas, tačiau būdama silpnos sveikatos ir dėl po skyrybų parduodamo buto laikinai, apsistojusi (duomenys neskelbtini), nebeteikė ieškovei materialaus išlaikymo. Tuo metu ieškovė jau buvo sulaukusi pilnametyetės ir pajėgi, laisvu nuo mokslo laiku, uždirbti. Atsakovei 2019 m. spalio 29 d. buvo nustatyta galvos osteoma, kuri sukelia galvos skausmus ir svaigimą, bei nuo vaikystės ji serga epilepsija, o epilepsijos priepuolius sukelia osteoma. Be to, atsakovei nustatyta depresija. Dėl šių aplinkybių ir dėl 2022 m. pavasarį patirtų didelių išgyvenimų, susijusių su ieškovės melagingais kaltinimais ir nepagrįstu spec. tarnybų naudojimu prieš motiną, atsakovės sveikatos būklė yra labai pablogėjusi ir šiuo metu atsakovė negali dirbti, ne tik pagal įgytą kirpėjos profesiją, bet ir jokiame kitame darbe. Atsakovei nuolat pasireiškia galvos skausmai ir svaigimas, ją dažnai (kas kelias dienas) ištinka epilepsijos priepuolis, bei jį lydintys širdies ritmo sutrikimai. Šiuo metu, dėl patiriamo didelio streso, atsakovės sveikatos būklė yra ypatinga pablogėjusi, ją nuolat kamuoja depresija, galvos skausmai ir svaigimas, be to dažniau (kartą per savaitę) atsakovę ištinka epilepsijos priepuoliai. Atsakovė šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje, kur buvo įpareigota mokytis kirpėjo profesijos. Atsakovės sveikatos būklė jai mokytis leido, tačiau pagal gydytojo pažymą jai dirbti pagal kirpėjo profesiją negalima. Todėl šiuo metu atsakovė inicijavo darbingumo lygio nustatymo procesą. Todėl atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir mano, kad ieškovė gali dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ji yra sveika ir turinti profesinių įgūdžių.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, papildomai nurodydama, kad jos mama, t. y. atsakovė, ją paliko, kai mokėsi dvyliktoje klasėje – 2021 m. gruodžio mėnesį. Ji kartu gyveno su mama ir patėviu V. M.. Tuo metu jos gaunamos pajamos buvo vaiko pinigai – apie 70,00 Eur, ir našlaičio pensija – apie 100,00 Eur. Minėti pinigai jos prašymu po 18-to gimtadienio buvo pervedami į jos asmeninę sąskaitą. Iki tol šiais pinigais disponavo jos mama, tačiau lyg tol nieko netrūko. Su mama santykiai visuomet buvo sudėtingi, tačiau nuo dvyliktos klasės santykiai dar labiau blogėjo ir galiausiai 2021 m. gruodžio mėnesio vidury išsikėlė iš namų. Ji pati liko gyventi su patėviu. Tuo laikotarpiu įsidarbinti galimybės neturėjo dėl užimtumo mokykloje, vyko intensyvus ruošimasis brandos egzaminams. Mėgino savo ruožtu susirasti darbą, tačiau pagal dienotvarkę tai padaryti buvo praktiškai neįmanoma. Savaitgaliais įsidarbinti parduotuvėje taip pat nepavyko, kadangi nenorėjo įdarbinti moksleivės. Ją išlaikė patėvis, teikė reikiamą išlaikymą. Apie mamos sveikatos problemas jai buvo žinoma, kol gyveno kartu, nebuvo mačiusi, kad mamą būtų ištikęs epilepsijos priepuolis. Jai žinoma, kad mama vartojo antidepresantus, galbūt jai buvo depresija. Mama nustojo dirbti, kai ji mokėsi devintoje ar dešimtoje klasėje. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių, mama išėjo iš darbo. Mama vertėsi individualia veikla, teikdavo kirpėjos paslaugas, vykdama pas klientus į namus. Iki 2022 m. vasario mėnesio pabaigos gyveno bute, kurį vėliau mama pardavė. Po to šiek tiek gyveno pas seserį, po kiek laiko išsinuomavo būstą, kad turėtų ramią aplinką. Visą šį laiką jai materialiai padėjo patėvis, su kuriuo mama oficialiai išsiskyrė 2022 m. kovo mėnesį. Patėvis mokėjo visus nuomojamo būsto mokesčius, taip pat teikdavo išlaikymą, nupirkdamas būtinas prekes. Mamos atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ji jai suteikė visas būtinas priemones mokslo pasiekimams, nes visus pinigus ji yra gavusi dovanų iš artimųjų, taip pat konkursuose laimėti pinigai. Mėnesines pajamas sudarė apie 900 Eur, kuriuos duodavo patėvis ir kiti artimieji giminaičiai. Šiuo metu studijuoja Vilniuje, nors kreipėsi dėl galimybės gauti bendrabutį, tačiau jo negavus, šiuo metu nuomojasi būstą, nuomą padeda mokėti patėvis. Mano, kad mama turi prisidėti prie jos išlaikymo, kadangi kitiems šeimos nariams buvo sudėtinga finansiškai jai padėti. Teismo prašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovės paramą po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyveno kartu su dukra, ja rūpinosi, lepino. Stengėsi dėl dukros, viską buvo supirkusi dukros dvyliktai klasei, duodavo jai pinigų smulkioms išlaidoms, dienpinigius maistui mokykloje. Kai dukra sulaukė pilnametystės, visas dukros gaunamas išmokas pradėjo pervesti į dukros sąskaitą. Dukra nepasižymėjo taupumu, nuolat užsisakinėdavo internetu prekes iš užsienio. Ji pati yra ligota, dirbo valytoja, tačiau dėl padidėjusio darbo krūvio apie 2019 m. išėjo iš darbo. Po to užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, gaudavo išmokas lygiavertes gautam darbo užmokesčiui, buvo išsiųsta mokytis kirpėjos specialybės. Kai ėjo tikrintis sveikatos, jai nustatė negalavimus, kurie turėjo įtakos jos negalimumui dirbti pagal įgytą profesiją. Kirpyklose jos nepriėmė dėl sveikatos būklės, todėl ji važiuodavo į kaimus ir teikdavo kirpėjos paslaugas žmonėms namuose. Nurodo, kad iš namų išvyko 2021 m. gruodžio 18 d., dukrai palikdama 300 Eur, tokią pačią sumą paliko ir buvusiam sutuoktiniui, iš viso 600 Eur. Dukrai buvo žinoma, kad ji ketina išvykti iš namų. Jos tarėsi, kad susiskambins, dukra taip pat bendravo su naujuoju jos draugu. 2021 m. gruodžio 20 d. sulaukė dukros skambučio, jos pabendravo, taip pat bendravo ir 2021 m. gruodžio 21 d., tačiau dukrai paskambinus prieš Kūčias, 2021 m. gruodžio 23 d., pastaroji paprašė 100 Eur, kurių atsakovė jai nepersiuntė. 2022 m. sausio mėnesį vėl sukonfliktavo su dukra dėl bendro šeimos turto – automobilio, dukra ją šantažavo. Su V. M. išsiskyrė bendru sutarimu, pasidalijo bendrą turtą. Pardavus turtą, t. y. butą 2022 m. rugpjūčio mėn., ji gavo 25 000,00 Eur, už kuriuos ji nusipirko namą Šakių r., kur šiuo metu gyvena. Visą turėtą sumą investavo į naują gyvenamąjį būstą. Nuo to momento, kai išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), dukrai išlaikymo nebeteikia, nes dukra atsisakė. Dukrą išlaikė jos buvę sutuoktinis, jai nėra žinoma, kokią sumą dukros išlaikymui teikė V. M.. Dirbti ji iki šiol negali dėl pablogėjusios sveikatos, nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. ji gyveno iš lėšų, gaunamų iš Užimtumo tarnybos ir materialiai padėjo dabartinis sutuoktinis. Nuo 2021 m. gruodžio 18 d., kai išėjo iš šeimos namų, iki kol dukra baigė mokyklą, dukra nei karto nesikreipė su jokiais pagalbos prašymais.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad U. L. besimokydama negalėjo gauti pajamų, todėl jis ją išlaikė. Atsakovė 2021 m. pajamų praktiškai negavo, pabaigus kirpėjos kursus, M. Ž. pagal įgytą profesiją nedirbo, todėl jis išlaikė ir ieškovę, ir atsakovę, kadangi atsakovė tuo metu gavo tik bedarbio pašalpą. Su M. Ž. kartu nebegyvena nuo 2021 m. gruodžio 18 d., kai ji tiesiog susikrovusi daiktus išvažiavo iš namų. Po to paaiškėjo, kad M. Ž. buvo susiradusi draugą. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. U. L. išlaikymą iki 2021 m. gruodžio 18 d. teikė jis. Kai jis pateikė prašymą skyryboms, M. Ž. buvo atvykusi su dabartiniu vyru gyventi į (duomenys neskelbtini). U. L. nenorėjo su mama ir jos naujuoju draugu gyventi kartu, todėl jis pasiėmė U. L. gyventi kartu su savimi į jo sūnui priklausantį butą. Po to U. L. išnuomavo butą nuo 2022 m. vasario mėnesio, už kurio išlaikymą mokėjo jis, todėl tam skirdavo apie 500,00 Eur per mėnesį. Šias lėšas podukrai skyrė savanoriškai, nes ji jam yra kaip dukra, kurią užaugino nuo vaikystės. M. Ž. U. L. paliko 50,00 Eur išvykdama, tai buvo visas atsakovės teiktas išlaikymas U. L.. Jokia kita forma M. Ž. išlaikymo U. L. neskyrė. U. L. neturėjo galimybės įsidarbinti besimokydama gimnazijoje, tačiau jis ir pats nebuvo suinteresuotas, kad podukra eitų dirbti.
Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad U. L. augo šeimoje iki 18 metų pilnai išlaikoma, mama jos neatsisakė, niekas nedraudė U. L. toliau gyventi su mama. Pati U. L. pareiškė, kad atsisako mamos ir jos, sesers R. D.. Mano, kad tai tiesiog buvo U. L. pykčio dėl mamos skyrybų išraiškos. Ji pati jaunesniajai seseriai siūlė pagalbą, t. y. siūlė ir pagyventi pas ją, aprūpinti išleistuvėms, pagal galimybes padėti finansiškai, tačiau sesuo jos pagalbos nepriėmė. U. L. taip pat buvo sudarytos sąlygos gyventi kartu su mama ir jos draugu Ukmergėje.
Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad U. L. besimokydama dvyliktoje klasėje jokio išlaikymo iš mamos negavo, kadangi mama, susiradusi naują vyrą, išvažiavo ir U. L. paliko gyventi su patėviu. Apie mamos planus palikti šeimą, jai žinoma nebuvo. Kiek jai yra žinoma, mamos sveikatos būklė leido jai dirbti ir teikti išlaikymą U. L.. Patėvis kurį laiko buvo likęs visiškai be darbo, taip pat ir tuo laikotarpiu, kai mama išvažiavo iš namų. Seseriai visi pagal galimybes stengėsi padėti ir maistu, drabužiais, pinigais. Tokia parama truko, kol sesuo pabaigė dvyliktą klasę. Šiuo metu seserį pilnai išlaiko patėvis. Kai mama atvžiavo su nauju draugu, sesuo turėjo išsikelti, nes nuolat buvo juntama psichologinė įtampa, todėl U. L. buvo išnuomotas butas, kurio visi ieškojo bendrai. Nuomą mokėjo patėvis. Pragyvenimui lėšų U. L. duodavo patėvis, ji pati prisidėdavo pagal išgales. Mama neprisidėjo prie sesers išlaikymo dėl jai nesuprantamų ir nežinomų priežasčių.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad U. L. pagrįstai prašo priteisti paramą iš atsakovės, kadangi ieškovė yra našlaitė, ji gaudavo tik vaiko pinigus, našlaičio pašalpą, daugiau jokių kitų pajamų ieškovė negaudavo. U. L. išlaiko patėvis, kadangi dėl siekio pabaigti mokyklą aukštais mokymosi rezultatais, ieškovė neturėjo galimybės įsidarbinti. Ieškovė gerai išlaikė brandos egzaminus, įstojo į valstybės finansuojamas studijas universitete. Prašoma priteisti 250,00 Eur suma, mokama periodiniais mokėjimais, yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Atsakovės argumentai dėl blogos sveiktos būklės ir sunkios materialinės padėties yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl prašoma ieškinį tenkinti pilnai. Prašoma teismo išspręsti bylinėjimosi išlaidas savo nuožiūra, nurodant, kad ieškovė neturi galimybės atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Petras Varkalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti paramą pilnamečiam vaikui, kadangi šiuo atveju nekilo ginčas, kad ieškovė ir atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d. gyveno kartu, ieškovė iki 2022 m. vasario 28 d. gyveno atsakovei priklausančiame bute. Taip pat nėra kilęs ginčas, kad ieškovę nuo 2021 m. gruodžio 18 d. pilnai išlaikė patėvis, pati ieškovė nurodė kad jos mėnesines pajamas sudarė apie 900,00 Eur per mėnesį, ji taip pat nurodė, kad jai šių pajamų pilnai užteko. Ieškovė byloje nenurodė patirtų išlaidų realų egzistavimą. Paminėtina, kad atsakovė yra prastos būklės, ką įrodo medicininiai dokumentai, ji yra bedarbė, ji gali dirbt laibai ribotą darbą labai ribotomis sąlygomis, ką įrodo byloje pateikti dokumentai. Atsakovės pajamos ieškinyje nurodomo laikotarpiu buvo labai mažos ir nepastovios, todėl ji neturi jokių galimybių mokėti ieškinyje prašomą išlaikomą savo pilnametei dukrai nurodytu laikotarpiu. Todėl ieškinys ieškovės turi būti atmestas ir iš ieškovės turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos priteistos atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, tačiau pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi; Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.
Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 str. 3 d.).
Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; ir kt.).
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
Ieškovė, būdama pilnamete, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą (paramą), privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos ir (ar) aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; ir kt.).
Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė U. L. yra atsakovės M. Ž. ir A. L. dukra (el. b. l. 13). Bylos duomenimis ieškovės tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 75). Ieškovas mama atsakovė M. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. M. (el. b. l. 12), su kuriuo santuoką teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutraukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. Ž. (el. b. l. 82) Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. (1.8)-V9-47 apie U. L. mokymąsi gimnazijoje nustatyta, kad U. L. mokosi gimnazijos IV a (dvyliktoje) klasėje, vidurinio ugdymo programą baigs 2022 m. liepos 12 d. (el. b. l. 8). Nekilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi, jos vardu registruotų individualių įmonių nėra, taip pat ieškovė nėra juridinių asmenų dalyvė. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. kovo 14 d. pažymos apie pajamas Nr. 422 nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. gavo 574,71 Eur išmokas, kurias sudarė 73,50 Eur išmoka vaikui ir 118,07 Eur socialinė pašalpa (el. b. l. 9). Pagal 2022 m. kovo 22 d. pažymą apie išmokėtą ir priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė gavo 74,27 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 28 d. (el. b. l. 10). Bylos duomenimis ieškovė 2022 m liepos 15 d. pabaigė (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą (el. b. l. 107), buvo priimta į (duomenys neskelbtini) universitetą, valstybės finansuojamą vietą (el. b. l. 87-92).
Tuo tarpu atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškovės skundą, nurodė, kad ji visuomet dėjo maksimalias pastangas, siekdama tinkamai materialiai aprūpinti dukrą, tačiau silpnos sveikatos, kuri ženkliai pašlijo po įvykusių skyrybų, bei parduoto buto ir persikraustymo gyventi į kitą savivaldybę, ji nebegalėjo teikti ieškovei materialinio išlaikymo. Atsakovė kartu pateikė medicininius duomenis (el. b. l. 85, 115-116), kad 2019 m. spalio 29 d. jai buvo nustatyta galvos osteoma, kuri sukelia galvos skausmus ir svaigimą, bei nuo vaikystės ji serga epilepsija, o epilepsijos priepuolius sukelia osteoma. Be to, atsakovei nustatyta depresija. Dėl šių aplinkybių ir dėl 2022 m. pavasarį patirtų didelių išgyvenimų, atsakovės sveikatos būklė yra labai pablogėjusi ir šiuo metu atsakovė negali dirbti, ne tik pagal įgytą kirpėjos profesiją, bet ir jokiame kitame darbe. Atsakovei nuolat pasireiškia galvos skausmai ir svaigimas, ją dažnai (kas kelias dienas) ištinka epilepsijos priepuolis, bei jį lydintys širdies ritmo sutrikimai. Šiuo metu, dėl patiriamo didelio streso, atsakovės sveikatos būklė yra ypatinga pablogėjusi, ją nuolat kamuoja depresija, galvos skausmai ir svaigimas, be to dažniau (kartą per savaitę) atsakovę ištinka epilepsijos priepuoliai. Atsakovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. jos gaunamas pajamas sudarė gaunama nedarbo draudimo, o būtent: rugsėjo mėnesį – 235,54 Eur, spalio mėnesį – 235,54 Eur ir 224,42 Eur, lapkričio mėnesį –214,00 Eur, gruodžio mėnesį – 214,00 Eur, sausio mėnesį – 234,48 Eur, vasario mėnesį – 234,48 Eur, kovo mėnesį – 113,46 Eur (el. b. l. 54). Atsakovė pateikė duomenis, kad ji yra socialiai remtina (el. b. l. 83), šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 84). Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, kad po įvykusių skyrybų su ieškovės patėviu V. M., pardavė jiems priklausantį butą ir už dalį jai atitekusių pinigų nusipirko nekilnojamąjį turtą (el. b. l. 54).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu ieškovė jau yra įgijusi vidurinį išsilavinimą (el. b. l. 107), todėl reikalavimas dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vertintini retroaktyviai.
Ieškovė teigia, kad jai reikalinga motinos materialinė parama, kadangi mamai 2021 m. gruodžio 18 d. išvykus iš namų, ji ja visiškai nebesirūpino, neteikė nei moralinės, nei materialinės pagalbos. Po 2022 m. vasario mėnesį kilusio konflikto, ieškovė turėjo išsikelti iš mamos buto, kadangi gyvenimo sąlygos minėtuose namuose tapo sudėtingos dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir tarpusavio nesutarimų. Kadangi ieškovė tuo metu mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje, intensyviai ruošėsi brandos egzaminams, jai reikėjo ramios ir saugios vietos gyventi. Tai ieškovei užtikrino jos patėvis V. M. ir kiti šeimos nariai, kurie padėjo išsinuomoti būstą, rėmė finansiškai. Ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. vasario 27 d., metu nurodė, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai ji nuomojosi būstą, jai teiktas išlaikymas sudarė apie 900,00 Eur kas mėnesį, kurio jos poreikių patenkinimui jai pilnai užteko. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad visą laikotarpį iki pabaigiant mokyklą, taip pat ir dabar ją pilnai išlaiko patėvis V. M.. Pažymėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 24 d., liudytojas V. M. teismui patvirtino, kad podukros U. L. išlaikymui kas mėnesį skyrė po 500,00 Eur. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad jos mėnesiniams poreikiams reikalinga 500,00 Eur, iš kurių 250,00 eurų skiria maistui, rūbams, avalynei kas mėnesį reikia 100 eurų, būstui – 50 eurų, interneto paslaugos, mobilusis telefonas, higiena, sveikatos apsauga – 50 eurų, laisvalaikio pramogos, socialiniai poreikiai (draugų gimtadieniai, koncertai, išvykos), dalį šių pinigų naudoja ir mokslo prekėms, reikmėms – 50 eurų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių patiriamas tokio dydžio išlaidas. Teismas pažymi, kad ieškovė šioje byloje turi pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos pragyvenimui iki ji baigs mokslus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokių galimybių ieškovė neišnaudojo, nesiėmė jokių priemonių pataisyti savo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog visi ieškovės poreikiai buvo pilnai patenkinti, tretiesiems asmenims teikiant išlaikymą.
Pažymėtina, kad nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi ir jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios), todėl sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Įstatymų leidėjas CK 3.192¹ straipsnyje be pakankamai objektyvių kriterijų (vaiko amžiaus, mokymosi aspekto) papildomai kelia materialinės paramos būtinumo sąlygą, kuri vertinamojo pobūdžio. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos ir pan.) ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; ir kt.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog ji yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).
Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Pirmiausia apie tokią galimybę sprendžiama iš pilnamečio tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir bet kurių kitų pajamų).
Dėl atsakovės realių galimybių teikti paramą pilnametei dukrai pažymėtina, kad atsakovė šiuo metu yra bedarbė, socialiai remtina. Dėl sveikatos būklės negali dirbti pagal įgytą profesiją. Nors atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kurį įsigijo po skyrybų su ieškovės patėviu, tačiau ši aplinkybė nelaikytina keičianti atsakovės sunkią finansinę padėtį. Teismo vertinimu, atsakovė nebuvo visiškai nusišalinusi nuo dukros išlaikymo, bylos šalys gyventi atskirai pradėjo tik nuo 2021 m. gruodžio 18 d., ieškovė iki 2022 m. vasario 28 d. gyveno atsakovei priklausančiame bute, iš kurio išsikraustė savo noru, nenorėdama toliau gyventi su atsakove. Paminėtina, kad ieškovė nuo 2021 m. gruodžio 18 d., taip pat nuo 2022 m. vasario 28 d. buvo pilnai išlaikoma patėvio V. M., kitų šeimos narių, todėl jai tekusi jų materialinės pagalbos dalis pilnai patenkino ieškovės kasdienius poreikius ar net juos viršijo (teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovei pradėjus gyventi nuomojamame bute, jai teiktas išlaikymas siekė ir 900,00 Eur). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sietinas su ieškovei teiktu giminaičių išlaikymu ieškinyje nurodytais laikotarpiais, taip pat aplinkybes, patvirtinančias atsakovės realią galimybę mokėti paramą ieškovei, sprendžia, kad atsakovės gautos mėnesinės pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo pakankamos, tam, kad pilnamečiui vaikui galėtų būti teikiamas išlaikymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo galimybę teikti išlaikymą ieškovei (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai dėl paramos iš atsakovės priteisimo periodinėmis išmokomis ginčo laikotarpiu yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-619-3415 ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 4-6). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kov 21 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-2740 antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 437,89 Eur (el. b. l. 138).
Byloje turėtų būti sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį bei už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi šiuo atveju ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, todėl jos valstybės naudai nepriteisiamos.
Atsakovės atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (el. b. l. 142-144). Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsakovo prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai, bei iš ieškovės atsakovei priteistina 550,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš ieškovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.