- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1646-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00609-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- U. L.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo ir 2023 m. gegužės 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės U. L. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl paramos pilnamečiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė U. L. prašo: 1) priteisti iš atsakovės M. Ž. materialinę paramą po 250,00 eurų kas mėnesį ieškovės U. L. naudai nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. liepos 12 d.; 2) priteisti iš atsakovės M. Ž. materialinę paramą po 250,00 eurų kas mėnesį ieškovės U. L. naudai už praeitą laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės M. Ž. dukra. Ieškovės tėvas A. L. yra miręs. Atsakovė buvo susituokusi su V. M. Ieškovei sukako 18 metų (duomenys neskelbtini) Atsakovė ieškovės neremia nuo to laiko, kai ieškovei sukako 18 metų, neprisideda jokia forma, su ieškove nebendrauja. Ieškovę materialiai remia atsakovės buvęs sutuoktinis V. M. Ieškovė yra užimta visą dieną. Neturėjo ir neturi jokios galimybės užsidirbti savo pajamų. 2021 m. liepos mėnesį, atostogų metu dirbo, tačiau mokslo metų laikotarpiu dirbti negali. Pamokos vyksta penkias dienas per savaitę. Po pamokų ieškovės užimtumas nesibaigia, nes kas dieną turi atlikti gimnazijoje užduotas užduotis, o tai trunka 2 – 3 valandas. Siekdama gerai pasiruošti abitūros egzaminams, visapusiškai tobulėti kaip asmenybė, po pamokų lanko papildomus būrelius, papildomai mokosi, rengiasi egzaminams. Ieškovė neturi net teorinės galimybės dirbti ir savęs materialiai išlaikyti, todėl jai būtina tėvų parama. Nors ieškovė yra pilnametė, įgijusį visišką civilinį veiksnumą, tačiau vis dar tebėra moksleivė ir nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo. Atsakovė turi galimybę ieškovei teikti paramą, turi realias galimybes padėti įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovės kasdieniai poreikiai yra įprasti. Per mėnesį jos išlaidos yra 500 eurų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui atsiliepimą, nurodydama, kad ieškovė yra pilnametis asmuo turintis galimybę dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. 2022 m. sausį ieškovė pati atsisakė bendrauti su atsakove, kuri visada stengėsi ir rūpinosi savo visais trimis vaikais. Atsakovė visada tinkamai ir laiku vykdė savo, kaip motinos pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ji vaikams tenkino ne tik būtinuosius poreikius, bet ir leido į būrelius, kultūrinius renginius, atostogaudavo Palangoje beveik kiekvienais metais. Atsakovei ji finansavo visų priemonių įsigijimą ir sudarė galimybes mokytis piešimo meno. Ji nuolat būdavo aprūpinta kokybiška ir atnaujinama kompiuterine technika, ir sudarytos visos sąlygos papildomai mokytis informatikos. Ieškovei buvo siūloma imtis vertėjo darbo. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti tinkamą materialinį aprūpinimą savo vaikams, tačiau dėl savo sveikatos būklės negalėjo teikti tęsti išlaikymo, t. y. atsakovė dėjo visas pastangas, siekdama tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas, tačiau būdama silpnos sveikatos ir dėl po skyrybų parduodamo buto laikinai, apsistojusi Marijampolės apskrityje, nebeteikė ieškovei materialaus išlaikymo. Tuo metu ieškovė jau buvo sulaukusi pilnametystės ir pajėgi laisvu nuo mokslo laiku uždirbti. Atsakovei 2019 m. spalio 29 d. buvo nustatyta galvos osteoma, kuri sukelia galvos skausmus ir svaigimą, bei nuo vaikystės ji serga epilepsija, o epilepsijos priepuolius sukelia osteoma. Be to, atsakovei nustatyta depresija. Atsakovės sveikatos būklė jai mokytis leido, tačiau pagal gydytojo pažymą jai dirbti pagal kirpėjo profesiją negalima. Todėl šiuo metu atsakovė inicijavo darbingumo lygio nustatymo procesą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, papildomai nurodydama, kad atsakovė ją paliko, kai mokėsi dvyliktoje klasėje – 2021 m. gruodžio mėnesį. Ji kartu gyveno su mama ir patėviu V. M. Tuo metu jos gaunamos pajamos buvo vaiko pinigai – apie 70,00 Eur, ir našlaičio pensija – apie 100,00 Eur. Minėti pinigai jos prašymu po 18-to gimtadienio buvo pervedami į jos asmeninę sąskaitą. Iki tol šiais pinigais disponavo jos mama, tačiau lyg tol nieko netrūko. Su mama santykiai visuomet buvo sudėtingi, tačiau nuo dvyliktos klasės santykiai dar labiau blogėjo ir galiausiai 2021 m. gruodžio mėnesio vidury išsikėlė iš namų. Ji pati liko gyventi su patėviu. Ieškovė mėgino savo ruožtu susirasti darbą, tačiau pagal dienotvarkę tai padaryti buvo praktiškai neįmanoma. Savaitgaliais įsidarbinti parduotuvėje taip pat nepavyko, kadangi nenorėjo įdarbinti moksleivės. Ją išlaikė patėvis, teikė reikiamą išlaikymą. Mama nustojo dirbti, kai ji mokėsi devintoje ar dešimtoje klasėje. Mama vertėsi individualia veikla, teikdavo kirpėjos paslaugas, vykdama pas klientus į namus. Iki 2022 m. vasario mėnesio pabaigos gyveno bute, kurį vėliau mama pardavė. Po to šiek tiek gyveno pas seserį, po kiek laiko išsinuomavo būstą, kad turėtų ramią aplinką. Visą šį laiką jai materialiai padėjo patėvis, su kuriuo mama oficialiai išsiskyrė 2022 m. kovo mėnesį. Patėvis mokėjo visus nuomojamo būsto mokesčius, taip pat teikdavo išlaikymą, nupirkdamas būtinas prekes. Mamos atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ji jai suteikė visas būtinas priemones mokslo pasiekimams, nes visus pinigus ji yra gavusi dovanų iš artimųjų, taip pat konkursuose laimėti pinigai. Mėnesines pajamas sudarė apie 900 Eur, kuriuos duodavo patėvis ir kiti artimieji giminaičiai. Šiuo metu studijuoja Vilniuje, nors kreipėsi dėl galimybės gauti bendrabutį, tačiau jo negavus, šiuo metu nuomojasi būstą, nuomą padeda mokėti patėvis. Mano, kad mama turi prisidėti prie jos išlaikymo, kadangi kitiems šeimos nariams buvo sudėtinga finansiškai jai padėti. Teismo prašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovės paramą po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyveno kartu su dukra, ja rūpinosi, lepino. Kai dukra sulaukė pilnametystės, visas dukros gaunamas išmokas pradėjo pervesti į dukros sąskaitą. Ji pati yra ligota, dirbo valytoja, tačiau dėl padidėjusio darbo krūvio apie 2019 m. išėjo iš darbo. Po to užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, gaudavo išmokas lygiavertes gautam darbo užmokesčiui, buvo išsiųsta mokytis kirpėjos specialybės. Kai ėjo tikrintis sveikatos, jai nustatė negalavimus, kurie turėjo įtakos jos negalimumui dirbti pagal įgytą profesiją. Kirpyklose jos nepriėmė dėl sveikatos būklės, todėl ji važiuodavo į kaimus ir teikdavo kirpėjos paslaugas žmonėms namuose. Nurodo, kad iš namų išvyko 2021 m. gruodžio 18 d., dukrai palikdama 300 Eur, tokią pačią sumą paliko ir buvusiam sutuoktiniui, iš viso 600 Eur. Dukrai buvo žinoma, kad ji ketina išvykti iš namų. Jos tarėsi, kad susiskambins, dukra taip pat bendravo su naujuoju jos draugu. 2021 m. gruodžio 20 d. sulaukė dukros skambučio, jos pabendravo, taip pat bendravo ir 2021 m. gruodžio 21 d., tačiau dukrai paskambinus prieš Kūčias, 2021 m. gruodžio 23 d., pastaroji paprašė 100 Eur, kurių atsakovė jai nepersiuntė. 2022 m. sausio mėnesį vėl sukonfliktavo su dukra dėl bendro šeimos turto – automobilio, dukra ją šantažavo. Su V. M. išsiskyrė bendru sutarimu, pasidalijo bendrą turtą. Pardavus turtą, t. y. butą 2022 m. rugpjūčio mėn., ji gavo 25 000,00 Eur, už kuriuos ji nusipirko namą Šakių r., kur šiuo metu gyvena. Visą turėtą sumą investavo į naują gyvenamąjį būstą. Nuo to momento, kai išvyko gyventi į Marijampolės r., dukrai išlaikymo nebeteikia, nes dukra atsisakė. Dirbti ji iki šiol negali dėl pablogėjusios sveikatos, nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. ji gyveno iš lėšų, gaunamų iš Užimtumo tarnybos ir materialiai padėjo dabartinis sutuoktinis. Nuo 2021 m. gruodžio 18 d., kai išėjo iš šeimos namų, iki kol dukra baigė mokyklą, dukra nei karto nesikreipė su jokiais pagalbos prašymais.
6. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad U. L. besimokydama negalėjo gauti pajamų, todėl jis ją išlaikė. Atsakovė 2021 m. pajamų praktiškai negavo, pabaigus kirpėjos kursus, M. Ž. pagal įgytą profesiją nedirbo, todėl jis išlaikė ir ieškovę, ir atsakovę, kadangi atsakovė tuo metu gavo tik bedarbio pašalpą. Su M. Ž. kartu nebegyvena nuo 2021 m. gruodžio 18 d., kai ji tiesiog susikrovusi daiktus išvažiavo iš namų. Po to paaiškėjo, kad M. Ž. buvo susiradusi draugą. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. U. L. išlaikymą iki 2021 m. gruodžio 18 d. teikė jis. Kai jis pateikė prašymą skyryboms, M. Ž. buvo atvykusi su dabartiniu vyru gyventi į Ukmergę. U. L. nenorėjo su mama ir jos naujuoju draugu gyventi kartu, todėl jis pasiėmė U. L. gyventi kartu su savimi į jo sūnui priklausantį butą. Po to U. L. išnuomavo butą nuo 2022 m. vasario mėnesio, už kurio išlaikymą mokėjo jis, todėl tam skirdavo apie 500,00 Eur per mėnesį. Šias lėšas podukrai skyrė savanoriškai, nes ji jam yra kaip dukra, kurią užaugino nuo vaikystės. M. Ž. U. L. paliko 50,00 Eur išvykdama, tai buvo visas atsakovės teiktas išlaikymas U. L. Jokia kita forma M. Ž. išlaikymo U. L. neskyrė. U. L. neturėjo galimybės įsidarbinti besimokydama gimnazijoje, tačiau jis ir pats nebuvo suinteresuotas, kad podukra eitų dirbti.
7. Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad U. L. augo šeimoje iki 18 metų pilnai išlaikoma, mama jos neatsisakė, niekas nedraudė U. L. toliau gyventi su mama. Pati U. L. pareiškė, kad atsisako mamos ir jos, sesers R. D. Mano, kad tai tiesiog buvo U. L. pykčio dėl mamos skyrybų išraiškos. Ji pati jaunesniajai seseriai siūlė pagalbą, t. y. siūlė ir pagyventi pas ją, aprūpinti išleistuvėms, pagal galimybes padėti finansiškai, tačiau sesuo jos pagalbos nepriėmė. U. L. taip pat buvo sudarytos sąlygos gyventi kartu su mama ir jos draugu Ukmergėje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad U. L. besimokydama dvyliktoje klasėje jokio išlaikymo iš mamos negavo, kadangi mama, susiradusi naują vyrą, išvažiavo ir U. L. paliko gyventi su patėviu. Apie mamos planus palikti šeimą, jai žinoma nebuvo. Kiek jai yra žinoma, mamos sveikatos būklė leido jai dirbti ir teikti išlaikymą U. L. Patėvis kurį laiko buvo likęs visiškai be darbo, taip pat ir tuo laikotarpiu, kai mama išvažiavo iš namų. Seseriai visi pagal galimybes stengėsi padėti ir maistu, drabužiais, pinigais. Tokia parama truko, kol sesuo pabaigė dvyliktą klasę. Šiuo metu seserį pilnai išlaiko patėvis. Kai mama atvažiavo su nauju draugu, sesuo turėjo išsikelti, nes nuolat buvo juntama psichologinė įtampa, todėl U. L. buvo išnuomotas butas, kurio visi ieškojo bendrai. Nuomą mokėjo patėvis. Pragyvenimui lėšų U. L. duodavo patėvis, ji pati prisidėdavo pagal išgales. Mama neprisidėjo prie sesers išlaikymo dėl jai nesuprantamų ir nežinomų priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu ieškovė jau yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir teismas reikalavimą dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vertino retroaktyviai.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi ir jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios), todėl sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad visą laikotarpį iki pabaigiant mokyklą, taip pat ir dabar ją pilnai išlaiko patėvis V. M. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 24 d., liudytojas V. M. teismui patvirtino, kad podukros U. L. išlaikymui kas mėnesį skyrė po 500,00 Eur. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad jos mėnesiniams poreikiams reikalinga 500,00 Eur. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių patiriamas tokio dydžio išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos pragyvenimui iki ji baigs mokslus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokių galimybių ieškovė neišnaudojo, nesiėmė jokių priemonių pataisyti savo turtinę padėtį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog visi ieškovės poreikiai buvo pilnai patenkinti, tretiesiems asmenims teikiant išlaikymą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog ji yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis.
13. Dėl atsakovės realių galimybių teikti paramą pilnametei dukrai teismas pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu yra bedarbė, socialiai remtina. Dėl sveikatos būklės negali dirbti pagal įgytą profesiją. Nors atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kurį įsigijo po skyrybų su ieškovės patėviu, tačiau ši aplinkybė nelaikytina keičianti atsakovės sunkią finansinę padėtį. Teismas vertino, kad atsakovė nebuvo visiškai nusišalinusi nuo dukros išlaikymo, bylos šalys gyventi atskirai pradėjo tik nuo 2021 m. gruodžio 18 d., ieškovė iki 2022 m. vasario 28 d. gyveno atsakovei priklausančiame bute, iš kurio išsikraustė savo noru, nenorėdama toliau gyventi su atsakove. Teismas paminėjo, kad ieškovė nuo 2021 m. gruodžio 18 d., taip pat nuo 2022 m. vasario 28 d. buvo pilnai išlaikoma patėvio V. M., kitų šeimos narių, todėl jai tekusi jų materialinės pagalbos dalis pilnai patenkino ieškovės kasdienius poreikius ar net juos viršijo (teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ieškovei pradėjus gyventi nuomojamame bute, jai teiktas išlaikymas siekė ir 900,00 Eur). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sietinas su ieškovei teiktu giminaičių išlaikymu ieškinyje nurodytais laikotarpiais, taip pat aplinkybes, patvirtinančias atsakovės realią galimybę mokėti paramą ieškovei, sprendžia, kad atsakovės gautos mėnesinės pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo pakankamos, tam, kad pilnamečiui vaikui galėtų būti teikiamas išlaikymas.
14. 2023 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai priteisė iš ieškovės atsakovei 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, nustačius, kad 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas tik iš dalies, kadangi iš atsakovo priteistos ne visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) U. L. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
16. Apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos aplinkybės, nurodytos anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taip pat papildomai nurodoma, kad jokių pajamų ieškovė neturi, nes studijuoja. 1 050 Eur sumos priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovė negalės sumokėti, nes jai ir šiuo metu reikalinga parama. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į teisingumo principą priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė negali dirbti mokydamasi pirmame kurse, nes mokosi valstybės finansuojamoje programoje. Tai priklauso nuo ieškovės mokymosi rezultatų. Tuo atveju, jeigu ieškovė dirbtų, mokymosi rezultatai nukentėtų ir tektų dar papildomai turėti išlaidų mokestį už studijas.
17. Nurodo, kad tai, jog asmuo, kuris neturėdamas jokios pareigos ieškovei teikti paramą, ją išlaikė, nesudaro pagrindo vertinti, kad paramos būtinumo nėra. Jeigu atsakovė ieškovei būtų teikusi paramą, ieškovei nebūtų būtinybės prašyti paramos V. M. ir kitų asmenų. Dėl ilgo bylinėjimosi proceso susidarė situacija, kad paramos būtinumo nebeliko, tačiau šiuo metu, kai ieškovė mokosi universitete, parama jai yra vis dar reikalinga.
18. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis pragyvenimui iki baigs gimnaziją. Pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų: mokyklos pažymos, kad ieškovė mokėsi dieniniame skyriuje, kad baigė gimnaziją gerais rezultatais, įstojo į universitetą ir mokosi pirmame kurse nemokamoje studijų programoje. Tik gerų rezultatų dėka mokėti už mokslą universitete ieškovei nereikia. Ieškovė neturėjo jokių galimybių mokytis gimnazijoje dieniniame skyriuje ir kartu dirbti, nes tai visiškai nesuderinami dalykai.
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi ieškovės poreikiai buvo pilnai patenkinti, tretiesiems asmenims teikiant išlaikymą, yra klaidinga, nes nepagrįstai trečiajam asmeniui buvo perkelta pareiga teikti paramą ieškovei. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad atsakovė pardavusi 2022 m. gegužės mėnesį butą įgijo gyvenamąjį namą ir automobilį, susiremontavo gyvenamąjį namą ir tam pajamų ir materialinių išteklių turėjo.
Atsiliepimas
20. Atsakovė M. Ž. pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad V. M. neturėjo pareigos materialiai remti ieškovę, nėra svarbi sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, kadangi V. M., neturėdamas teisinės pareigos materialiai išlaikyti ieškovę, savo noru vykdė savo moralinę pareigą išlaikyti podukrą ir faktiškai visą laikotarpį nuo 2021-12-18 iki 2022-07-12, materialiai aprūpino ieškovę, t. y. ieškovei nurodytu laikotarpiu papildoma materialinė parama faktiškai nebuvo reikalinga, kadangi jos mėnesio pajamos siekė 900 Eur. Pažymi, kad V. M. neskolino pinigų ieškovei, o paramą teikė savanoriškai.
22. Nurodo, kad atsakovė visas už parduotą turtą gautas lėšas panaudojo įsigydama kitą nekilnojamąjį turtą, kuris yra vienintelė jos gyvenamoji vieta ir atlikdama to nekilnojamojo turto įrengimo, kuris buvo būtinas norint nuolat jame gyventi, darbus, t. y. gautas pinigines lėšas panaudojo savo gyvenamosios vietos įsigijimui ir neturėjo galimybės teikti materialinę paramą ieškovei.
Atsiliepimas
23. Atsakovės vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. Ieškovė buvo pareiškusi nepagrįstą ieškinį, atsisakė ginčą spręsti taikiai, atsisakė laisvalaikiu atvykti pas atsakovę ir priimti iš jos materialinį aprūpinimą natūra (maistu ir kt.), nenurodė iniciatyvos atkurti santykius, todėl galimai pagrįsta teigti, kad ieškovės procesinis elgesys lėmė, kad iš jos buvo pagrįstai ir teisėtai priteistos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo, pagal kuriuos ieškovės ieškinys atmestas ir priteistos iš ieškovės atsakovės naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat iš ieškovės atsakovės naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
26. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė U. L. yra atsakovės M. Ž. ir A. L. dukra (el. b. l. 13). Bylos duomenimis ieškovės tėvas A, L. mirė (duomenys neskeltbini) (el. b. l. 75). Ieškovas mama atsakovė M. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. M. (el. b. l. 12), su kuriuo santuoką teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutraukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. Ž. (el. b. l. 82). Iš teismui pateiktos Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. (1.8)-V9-47 apie U. L. mokymąsi gimnazijoje nustatyta, kad U. L. mokosi gimnazijos IV a (dvyliktoje) klasėje, vidurinio ugdymo programą baigs 2022 m. liepos 12 d. (el. b. l. 8). Nekilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi, jos vardu registruotų individualių įmonių nėra, taip pat ieškovė nėra juridinių asmenų dalyvė. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. kovo 14 d. pažymos apie pajamas Nr. 422 nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. gavo 574,71 Eur išmokas, kurias sudarė 73,50 Eur išmoka vaikui ir 118,07 Eur socialinė pašalpa (el. b. l. 9). Pagal 2022 m. kovo 22 d. pažymą apie išmokėtą ir priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė gavo 74,27 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 28 d. (el. b. l. 10). Bylos duomenimis ieškovė 2022 m. liepos 15 d. pabaigė Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją ir įgijo vidurinį išsilavinimą (el. b. l. 107), buvo priimta į Vilniaus universitetą, valstybės finansuojamą vietą (el. b. l. 87-92).
27. Pirmosios instancijos teismas, remiantis ieškovės ir liudytojo (ieškovės patėvio) V. M. paaiškinimais, nustatė, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai ieškovė nuomojosi būstą, jai teiktas išlaikymas sudarė apie 900,00 Eur kas mėnesį, taip pat jog V. M. podukros U. L. išlaikymui kas mėnesį skyrė po 500 Eur. Teismas ieškovės ieškinį atmetė remiantis iš esmės tuo, kad visi ieškovės poreikiai buvo pilnai tenkinti, tretiesiems asmenims teikiant išlaikymą, o ieškiniu prašomo išlaikymo sumą detalizuojančių išlaidų ieškovė nepagrindė byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nebuvo išnaudojusi galimybes pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis, taip pat ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė neturėjo realios galimybės teikti išlaikymą ieškovei.
28. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: (i) pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi ieškovės poreikiai buvo pilnai tenkinti, tretiesiems asmenims teikiant išlaikymą, yra klaidinga, nes nepagrįstai trečiajam asmeniui buvo perkelta pareiga teikti paramą ieškovei; (ii) ieškovė neturėjo jokių galimybių mokytis gimnazijoje dieniniame skyriuje ir kartu dirbti, nes tai visiškai nesuderinami dalykai (iii) atsakovė pardavusi 2022 m. gegužės mėnesį butą įgijo gyvenamąjį namą ir automobilį, susiremontavo gyvenamąjį namą ir tam pajamų ir materialinių išteklių turėjo; (iv) apeliantė jokių pajamų neturi, 1 050 Eur sumos priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovė negalės sumokėti.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
29. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovei sukako 18 metų (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. liepos 15 d. pabaigė Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi 2022 m. balandžio 25 d.
31. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą 2022 m. balandžio 25 d., bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki mokyklos baigimo dienos (2022 m. liepos 12 d.)
32. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalėjo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
33. Dėl anksčiau aptartų kasacinės instancijos teismo išskirtų pirmosios ir antrosios sąlygų tarp šalių ginčo nekilo. Ieškovė pateikė duomenis apie mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą ir, bylos duomenimis, ieškovės mokymasis buvo sąžiningas ir pažangus, ieškovė baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į aukštąją mokyklą.
34. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y.: 1) nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; 2) įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
35. Vertindamas paramos būtinumo aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė fakto, jog ji yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė turėjo įrodyti faktą, jog yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis, kadangi, ieškovė ginčo laikotarpiu buvo moksleivė, siekianti įgyti vidurinį išsilavinimą, kuri mokėsi sąžiningai ir pažangiai. Teismų praktikoje pažymima, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
37. Kita vertus, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. vasario 27 d., metu nurodė, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu, jai teiktas išlaikymas sudarė apie 900,00 Eur kas mėnesį, kurio jos poreikių tenkinimui jai pilnai užteko. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 24 d., liudytojas V. M. teismui patvirtino, kad podukros U. L. išlaikymui kas mėnesį skyrė po 500,00 Eur.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
39. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, bei byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad poreikius patenkinantis išlaikymas buvo suteiktas patėvio, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodydama, kad ieškovė neturi pajamų, nes studijuoja, 1 050 Eur sumos priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovė negalės sumokėti.
41. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ir 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisė atitinkamai 550 Eur ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai iš ieškovės.
42. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio.
43. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
45. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (dydžio) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Ieškinio (ginčo) suma yra vienas iš kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-421/2017).
46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus bylos sudėtingumą, reiškiamo reikalavimo dydį, teisinių paslaugų apimtį, 1 050 Eur išlaidų priteisimas atsakovei iš ieškovės, pažeistų teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl atsakovei priteistinų teisinės pagalbos išlaidų suma pirmosios instancijos teisme mažintina iki 500 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
48. Atsakovė pateikė duomenis apie 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje, atsakovei priteistinos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 250 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisiškai pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) U. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 4 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistus, patikslinant rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sekančiai: „priteisti iš ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti iš ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.