Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. L. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl paramos ir paramos įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodė, jog su Atsakove buvo sudaręs santuoką, kartu augino Atsakovės dukrą U. Mergaitės nebuvo įsivaikinęs, tačiau ji jam kaip dukra. Santuokos metu Atsakovė dažniausiai oficialiai nedirbo, dirbo visokius darbelius, mokėsi, o liudytojas dirbo oficialiai ir išlaikė šeimą. V. M. paaiškino, jog Atsakovė apie 13 metų dirbo (duomenys neskelbtini), kurį laiką prekiavo dėvėtais drabužiais, vėliau buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir ten buvo siunčiama mokytis (duomenys neskelbtini) amato. Baigusi kursus, Atsakovė (duomenys neskelbtini) oficialiai dirbo apie pusę metų, t. y., tiek, kiek reikėjo dėl Užimtumo Tarnybos siuntimo, o vėliau motyvuodama, jog negali dirbti dėl (duomenys neskelbtini), oficialiai šią veiklą nutraukė, tačiau ir toliau iki santuokos nutraukimo neoficialiai vertėsi (duomenys neskelbtini) veikla. Liudytojas nurodė, jog jo ir Atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai su Atsakove kartu gyveno iki (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, (duomenys neskelbtini), už 50000 Eur sumą buvo parduotas sutuoktiniams priklausęs 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir jie abu su Atsakove lygiomis dalimis pasidalino gautą suną: liudytojas 25000 Eur gavo pavedimu, o Atsakovė – grynaisiais pinigais. V. M. nurodė, jog jis dirba statybose ir iki dabar išlaiko Atsakovės dukrą U. L., kadangi dėl užimtumo Universitete, ji negali pati užsidirbti lėšų pragyvenimui. Liudytojas nurodė, jog apmoka Ieškovės buto nuomą Vilniuje, būsto komunalinių mokesčių dalį, taip pat skiria lėšų Ieškovei maisto produktams, drabužiams įsigyti. Per mėnesį Ieškovei skiriama suma (grynaisiais pinigais ir banko pavedimais) svyruoja nuo 450 Eur iki 600 Eur. Liudytojas paaiškino, jog 2024 m. balandžio 9 d. sulauks pensinio mažiaus, tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jei galės, statybose ketina dirbti iki šių metų rudens. Atitinkamai ir materialinę paramą Ieškovei galėtų skirti iki 2023 m. spalio 1 d. Vėliau Ieškovei teks pačiai užsidirbti. Atsakydamas į klausimą, kodėl ieškovė nuomojasi butą, o negyvena bendrabutyje, V. M. nurodė, jog Ieškovei buvo atsisakyta bendrabutį suteikti, kadangi (duomenys neskelbtini) yra netoli Vilniaus ir Ieškovė galinti važinėti. Atsižvelgdamas į tai, kad neretai paskaitos universitete prasideda anksti, baigiasi vėliau, o Ieškovė nevairuoja, liudytojas nusprendė išnuomoti jai būstą. Šame bute iš viso gyvena 4 merginos, todėl kiekvienai iš jų tenkanti nuomos mokesčio dalis sudaro 150 Eur per mėnesį, o mokėtinų komunalinių mokesčių dalis sudaro dar 50 Eur per mėnesį. Kiek liudytojui yra žinoma, Ieškovė taip pat gauna našlaičio pašalpą, sudarančią apie 80 Eur per mėnesį, kurią naudoja savo reikmėms, taip pat papildomai pagal galimybes U. padeda močiutė, tačiau tikslios močiutės skiriamos paramos sumos nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis į bylą pateikto gimimo liudijimo duomenimis, nustatyta, jog ieškovė U. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės M. L. (po santuokos sudarymo – M. Ž.) ir A. L. dukra (tomas 1, e. b. l. 6, 26). (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas A. L. mirė (tomas 1, e. b. l. 34). Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) U. L. studijuoja Vilniaus Universitete (duomenys neskelbtini). Jos studijų kaina yra apmokama valstybės biudžeto lėšomis (tomas 1, e. b. l. 8-12).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje tarp šalių kilo dėl atsakovės M. Ž. prievolės teikti išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai U. L., jai studijuojant Vilniaus universitete.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismui nustačius aplinkybę, kad ieškovė U. L. sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini) ji turi teisę reikalauti, kad Atsakovė, ieškovės motina, teiktų jai išlaikymą mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) iki ji įgis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet neilgiau iki jai sueis 24 metai. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose

Nagrinėjamu atveju Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, jog ji studijuoja Vilniaus universitete, (duomenys neskelbtini) yra priimta mokytis į (duomenys neskelbtini) studijų programos vientisųjų studijų pakopos nuolatines studijas. Ieškovės mokslas yra pilnai finansuojamas valstybės. Teismo posėdžių metu U. L. nurodė, jog jos studijų programos trukmė - 4 metai. Šias studijas Ieškovė planuoja baigti (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 8-12), todėl pirmoji sąlyga paramos priteisimui nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Dėl sąžiningo ir pažangaus mokymosi

Spręsdamas dėl paramos pilnamečiui besimokančiam vaikui priteisimo, teismas įvertina, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo.

Iš teismui pateikto Ieškovės brandos atestato matyti, jog jos mokymosi mokykloje balų vidurkis svyravo nuo 6 balų iki 10 balų ir sudarė 8,75 balo. Ieškovės išlaikymų valstybinių egzaminų rezultatai svyravo nuo 24 iki 96 balų ir vidutiniškai sudarė 61,75 (tomas 1, e. b. l. 133-134).

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Ieškovė įstojo ir toliau mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, t. y., jos studijų kaina yra apmokama valstybės biudžeto lėšomis (tomas 1, e. b. l. 8-12).

Bylos duomenimis, ieškovės U. L. studijų svertinis vidurkis per pirmą studijų semestrą sudarė 7,67 balo. Duomenų apie antrojo semestro rezultatus byloje nėra, kadangi paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 14 d., metu jie dar nebuvo žinomi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog Ieškovė rūpestingai vykdo pareigą mokytis, ką iš esmės patvirtina itin aukšti išlaikytų egzaminų balai bei Ieškovės mokymasis valstybės finansuojamoje studijų programoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovės studijų rodikliai vertintini kaip atitinkantys pažangumo reikalavimus, kuriems esant, svarstytinas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Dėl paramos būtinumo

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Prašymą Ieškovė motyvavo tuo, kad ji nuosavybės teise transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame būste. Jos mėnesines pajamas sudaro tik gaunama 118 Eur našlaičio pensija. Daugiau jokių pajamų Ieškovė negauna. Dėl įtempto bei nuolat besikeičiančio studijų grafiko U. L. neturi galimybės įsidarbinti. Ieškovei gaunamų mėnesinių pajamų nepakanka būtinųjų poreikių patenkinimui.

Pasak Ieškovės, jog kasdieniniai poreikiai yra įprasti ir jų patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma, iš kurių 200 Eur išleidžiama maistui, 100 Eur – drabužiams, avalynei ir higienos priemonėms, 200-350 Eur – būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams ir apie 100 Eur – sveikatos apsaugai, laisvalaikiui, kelionės išlaidoms (tiek Vilniaus mieste, tiek ir kelionėms į (duomenys neskelbtini)) bei mokymosi reikmėms.

Teismui pateiktame ieškinyje Ieškovė nurodė, jog ją finansiškai remia ją užauginęs patėvis V. M., kuris jai suteikia 200 Eur paramą per mėnesį, bei močiutė R. T., kuri per mėnesį paremia 50 Eur. Pateikusi į bylą papildomus įrodymus apie V. M. suteiktą paramą, bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovė patikslino, jog Atsakovės buvęs sutuoktinis, nors ir neturi jokios pareigos, tačiau prie jos išlaikymo prisideda apie 500-600 Eur suma per mėnesį. Šią aplinkybę, patvirtina tiek į bylą pateiktų banko pavedimų kopijos, tiek ir liudytojo V. M. parodymai. Dar apie 50 Eur suma Ieškovę paremia močiutė.

Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė neturi objektyvių galimybių pasirūpinti savo pačios išlaikymu, į tai, kad jai nepakanka teikiamos paramos iš Atsakovės buvusio sutuoktinio bei močiutės, ji prašo priteisti iš motinos M. Ž. materialinę paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo studijų pradžios iki Ieškovė studijuos Vilniaus universiteto dieniniame skyriuje pagal nuolatinės studijų formos programą.

CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (tomas 1, e. b. l. 7). Vadovaujantis į bylą pateiktos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatomis (tomas 1, e. b. l. 161-162), nustatyta, jog U. L. ir dar trys kitos studentės studijų Vilniuje metu gyvena 2 kambarių, 54 kv. m. ploto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už kurį mokamas 600 Eur nuomos mokestis per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų po 150 Eur kiekvienai iš nuomininkių. papildomai yra mokami mokesčiai už butui suteiktas paslaugas (Nuomos sutarties 12 punktas). Ieškovė teismui nurodė, jog bendra už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius mokėtina suma sudaro apie 200-350 Eur per mėnesį, t. y., tuo metu, kai bute gyveno 4 merginos, kiekvienai iš jų tenkanti nuomos mokesčio dalis sudarė 150 Eur, o papildomai mokami komunaliniai mokesčiai – dar apie 50 Eur per mėnesį. Pasak Ieškovės, nuo 2023 m. vasario mėnesio bute liko tik dvi nuomininkės, todėl kiekvienos iš jų mokėtinas nuomos mokestis padidėjo iki 300 Eur per mėnesį. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovė teigė, kad nuo 2023 m. vasario mėnesio jos mokėtina nuomos mokesčio dalis sudaro 300 Eur, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Tuo tarpu iš teismui pateiktos nuomos sutarties turinio matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas 4 nuomininkėms už bendrą 600 Eur nuomos mokesčio sumą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. taip pat nurodė, jog išsinuomotame bute gyvena Ieškovė ir dar 3 merginos, t. y., iš viso 4 studentės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas įrodyta ir pagrįsta pripažįsta 200 Eur sumą (150 Eur būsto nuomai ir 50 Eur būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti), per mėnesį reikalingą Ieškovės nuomojamo būsto išlaidoms apmokėti ir šią sumą įtraukia į Ieškovės poreikius.

Tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžių metu Ieškovo atstovė nurodė, jog maistui yra reikalinga skirti apie 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog Ieškovė nurodomų išlaidų maistui nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, kad išlaidos maistui neabejotinai yra patiriamos, atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir protingas maisto produktų kainas, teismas pripažįsta, jog Ieškovės maitinimui (tiek namuose, tiek ir universitete) yra reikalinga ne mažesnė nei 200 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų tik po 6,67 Eur per mėnesį.

Teismui pateiktame ieškinyje U. L. nurodė, jog drabužiams, avalynei ir higienos priemonėms per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 100 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog Ieškovė nurodomų išlaidų drabužiams, avalynei bei higienos priemonėms įsigyti nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog šios išlaidos neabejotinai yra patiriamos, atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir protingas drabužių, avalynės bei higienos prekių ir paslaugų (pvz., plaukų kirpimo) kainas, atsižvelgdamas į pilnametės Ieškovės amžių, teismas vertina, jog tikėtina, kad 20 metų merginos aprangos, avalynės bei higienos prekių ir paslaugų poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 100 Eur suma.

Teismas atitinkančiomis protingas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta Ieškovės nurodytas išlaidas mokymosi reikmėms, sveikatos priežiūrai, kelionės išlaidoms (tiek Vilniaus mieste, tiek ir kelionėms į (duomenys neskelbtini) pas močiutę bei patėvį V. M.).

Pasisakydamas dėl Ieškovės nurodytų išlaidų laisvalaikiui (25 Eur per mėnesį), teismas pažymi, jog pilnametės Ieškovės nurodomos išlaidos pramogoms bei laisvalaikiui nėra priskiriamos būtinųjų poreikių patenkinimui. Šios išlaidos susiję su papildomų poreikių tenkinimu. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog pilnametis asmuo, studijuojantis ir siekdamas įsigyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėtų siekti maksimalių rezultatų moksle, o turimą laisvą laiką (po užsiėmimų, savaitgaliais, vasaros atostogų metu) išnaudoti ieškant protingų galimybių pačiam pasirūpinti lėšų, reikalingų jo kasdieninių poreikių tenkinimui, gavimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas šių Ieškovės nurodytų išlaidų nepripažįsta susijusiomis su būtinųjų poreikių tenkinimu. Teismas pažymi, jog Ieškovės nurodytos išlaidos laisvalaikiui, pramogoms, pripažintinos susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais Ieškovės poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes. Tačiau teismas taip pat pažymi, jog į Ieškovės poreikius nebuvo įtrauktos išlaidos mobiliajam telefonui bei mobiliojo ryšio (įskaitant ir internetą) planui, kurias paprastai patiria kiekvienas iš studentų, todėl vietoje laisvalaikio išlaidų teismas į Ieškovės poreikius įtraukia 25 Eur per mėnesį išlaidas mobiliajam telefonui bei mobiliojo ryšio (įskaitant ir internetą) planui apmokėti.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvavusių asmenų, jų atstovų bei liudytojo paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad Atsakovės pilnametės dukters U. L. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui besimokančiam asmeniui būtinumo, įvertinama, ar sunki jo turtinė padėti ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Iš byloje esančių viešųjų registrų duomenų matyti, kad Ieškovė ginčo laikotarpiu nedirbo (tomas 1, e. b. l. 197, tomas 2, e. b. l. 39), nekilnojamojo turto (tomas 1, e. b. l. 7), transporto priemonių neturėjo bei neįgijo, finansinių įsiskolinimų neturi, studijų metu stipendijos negauna (tomas 1, e. b. l. 191). Vieninteles jos gaunamas pajamas sudaro gaunama šalpos našlaičių pensija, sudaranti 75 Eur (už 2022 m. gegužės mėnesį), 86,50 Eur (už 2022 m. birželio – gruodžio mėnesius) ir 92 Eur (nuo 2023 m. sausio mėnesio) (tomas 1, e. b. l. 189-190, tomas 2, e. b. l. 23-24, 36).

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas ne tik jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – darbas studijų metu. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teismo išreikalautais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatyta, jog Ieškovė nedirba ir pajamų negauna (tomas 1, e. b. l. 197, tomas 2, e. b. l. 39).

Iš Ieškovės teismui pateiktų studijų tvarkaraščių matyti, jog paskaitos ir seminarai universitete U. L. vyksta visomis darbo dienomis ir baigiasi skirtingu laiku (tomas 1, e. b. l. 96, 136-144, 168-177, tomas 2, e. b. l. 22), pvz., vadovaujantis 2022-2023 m. pirmojo semestro 1 kurso (duomenys neskelbtini) grupės, kurioje mokosi Ieškovė, tvarkaraščiu, nustatyta, jog pirmadieniais Ieškovei paskaitos vyko nuo 11:00 val. iki 20:30 val., antradieniais nuo 9:00 val. iki 16:30 val., trečiadienį nuo 9:00 val. iki 18:30 val., ketvirtadienį nuo 9:00 val. iki 20:30 val., penktadienį nuo 11:00 val. iki 16:30 val., kas sudarytų apie 43,50 val. per savaitę. Vadovaujantis 2022-2023 m. antrojo semestro 1 kurso (duomenys neskelbtini) grupės, kurioje mokosi Ieškovė, tvarkaraščiu, nustatyta, jog pirmadieniais Ieškovei paskaitos vyksta nuo 9:00 val. iki 16:30 val., antradieniais nuo 9:00 val. iki 18:30 val., trečiadienį nuo 11:00 val. iki 18:30 val., ketvirtadienį nuo 9:00 val. iki 14:30 val., penktadienį nuo 9:00 val. iki 14:30 val., kas sudarytų apie 35,50 val. per savaitę. Vertinant vidutiniškai Ieškovės užimtumą studijose, 2022-2023 metais rudens ir pavasario semestrais, Ieškovė studijose praleidžia vidutiniškai 39,50 val. per savaitę, kas iš esmės atitinka darbą, dirbant pilną darbo dieną (40 valandų darbo savaitę).

Atsižvelgiant į Ieškovės paskaitų grafiką(-us) ir užimtumą studijose, taip pat aplinkybę, jog po paskaitų universitete yra reikalinga pailsėti, o taip pat dalį laiko skirti namų darbų užduočių atlikimui, įvertinus aplinkybę, jog Ieškovė studijose praleidžia vidutiniškai 39,50 val. per savaitę, kas iš esmės atitinka pilną darbo dieną, teismas sprendžia, jog U. L. neturi galimybės studijų metu (rugsėjo - birželio mėnesiais) dalį laiko skirti darbui, tačiau tokią galimybę turėtų vasaros laikotarpiu, t. y., liepos - rugpjūčio mėnesiais. Teismo vertinimu, Ieškovei įsidarbinus vasaros laikotarpiu, per du vasaros mėnesius (liepą ir rugpjūtį) ji galėtų užsidirbti minimalų darbo užmokestį, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 840 Eur (kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 633 Eur). Ieškovei per metus gavus apie 1266 Eur pajamų (MMA, atskaičius mokesčius, 633 Eur per mėnesį x 2 mėn. = 1266 Eur per metus), ir jas tolygiai paskirsčius, kiekvienam mėnesiui tektų 105,50 Eur suma (1266 Eur / 12 mėn. = 105,50 Eur).

Dar viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos. Pažymėtina, jog studentai turi galimybę studijuodami gauti finansinę paramą (t. y., valstybės remiamą paskolą) ne tik tais atvejais, kai jiems tenka mokėti už studijas, tačiau ir tuomet, kai besimokant valstybės finansuojamoje studijų programoje, yra reikalingos išlaidos pragyvenimui. Vadovaujantis viešai skelbiamais valstybinio studijų fondo duomenimis, paskola gyvenimo išlaidoms sudaro iki 3920 Eur, kas atitinkamai sudarytų apie 327 Eur per mėnesį ir ji išmokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą (https://vsf.lrv.lt/lt/studentams/vrpaskolos). Iš bylos medžiagos bei Ieškovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad U. L. šios rūšies paskolomis domėjosi, tačiau dėl paskolos gavimo nesikreipė, nes suabejojo galimybe ją grąžinti. Teismo vertinimu, perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – motinai, todėl į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Ieškovė, nedirbdama bei nesikreipdama dėl galimybės gauti finansinę paramą studijuojant Lietuvoje, neišnaudojo visų galimybių pati užsitikrinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir tuo atveju, jei Ieškovė būtų gavusi paskolą pragyvenimo išlaidoms (327 Eur per mėnesį), dirbdama laisvu nuo mokslų metu (t. y., vasaros metui), atsižvelgiant į nustatytą laiką, kurį galėtų skirti darbui (105,50 Eur per mėnesį) bei gaudama 92 Eur dydžio šalpos našlaičių pensiją, nebūtų pajėgi užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui ir pilnai save išlaikyti.

Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog Ieškovės tėvai (nagrinėjamu atveju – Ieškovės motina, nes tėvas yra miręs), turėdama finansines galimybes, iš dalies turėtų Ieškovę remti, taip sudarydami galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą, tačiau paramos dydis, atitinkamai, turi būti mažinamas, atsižvelgiant į Ieškovės neišnaudotas galimybes lėšų pragyvenimui ir mokslams gauti pačiai.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko nustatytu, jog įvertinus Ieškovės poreikius (apie 600 Eur per mėnesį), jos gaunamas pajamas (92 Eur dydžio šalpos našlaičių pensija), galimybes dirbti ir užsidirbti pajamų laisvu nuo mokslų metu, t. y., vasaros metu (105,50 Eur per mėnesį), o taip pat pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis (327 Eur per mėnesį), pripažintina, kad Ieškovei yra reikalinga apie 75,50 Eur per mėnesį materialinė parama (600 Eur – 327 Eur – 106 Eur - 92 Eur = 75,50 Eur), nes ji pažangiai besimokydama Vilniaus universitete, studijuodamas dieniniame skyriuje, valstybės finansuojamoje (duomenys neskelbtini) studijų programoje, pati negali pilna apimtimi pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir pragyvenimui.

Dėl motinos galimybės teikti išlaikymą

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą ir vaiko poreikius. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo (paramos) dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į išlaikymo prievolę turinčių asmenų sąžiningumą, tikrosios savo turtinės padėties atskleidimą bei elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas ir pan.

Bylos duomenimis, Atsakovė M. Ž. ginčo laikotarpiu, t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos nedirba. Atsakovė nuo 2023 m. kovo 16 d. gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus mokamas išmokas, kurios yra paskirtos iki 2024 m. vasario 15 d. ir per mėnesį sudaro 234,60 Eur (tomas 1, e. b. l. 198-199, tomas 2, e. b. l. 40). Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, M. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 44, 47-48). Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovė taip pat patvirtino, jog yra įsigijusi 2002 m. gamybos automobilį „Chevrolet“ (įsigijimo kaina 400 Eur).

Vadovaujantis Atsakovės bei liudytojo V. M. parodymais, o taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1459-759/2022 buvo nutraukta pareiškėjų M. M. ir V. M. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo V. M. atiteko 2000 Eur vertės transporto priemonė KIA, KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiga iki 2022 m. liepos 1 dienos išmokėti M. M. (šiuo metu turima pavardė – „Ž.“) 1000 Eur dydžio kompensaciją. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, t. y., butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dviem sandėliais, po santuokos nutraukimo buvo padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y., kiekvienam iš jų atiteko po ½ dalį minėto buto su priklausiniais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis Atsakovės ir liudytojo paaiškinimais, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir kiekvienam iš jų atiteko po 25000 Eur suma. Atsakovė M. Ž. nurodė, jog už 400 Eur įsigijo transporto priemonę „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-26604), o už 8000 Eur sumą įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y., gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso Atsakovei, patvirtina byloje esantys VĮ Registrų centro duomenys (tomas 1, e. b. l. 44, 47-48). Teismo posėdžių metu Atsakovė nurodė, jog likusią beveik 17000 Eur sumą (25000 Eur – 400 Eur – 8000 Eur = 16600 Eur) panaudojo įsigyto gyvenamojo namo remontui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl ši aplinkybės pripažintina neįrodyta.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Atsakovė sudarė ikivedybinę sutartį su J. Ž., numatančią visiško turto atskirumo teisinį rėžimą (DOK26604), o (duomenys neskelbtini) Atsakovė sudarė su J. Ž. santuoką (tomas 1, e. b. l. 50). Be Ieškovės, kitų išlaikytinių Atsakovė neturi.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl paramos priteisimo, turėtų būti vertinamas ne tik Atsakovės turimas turtas bei gaunamos pajamos, bet ir išnaudotos galimybės dirbti ir užsidirbti. Teismui pateiktame atsiliepime Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, t. y., jai nustatytas diagnozes, ji neturi praktiškai jokių galimybių susirasti darbą. Iš esmės analogišką poziciją M. Ž. išdėstė ir teismo posėdžio metu, tuo tarpu tiek Ieškovė, tiek ir liudytoju apklaustas Atsakovės buvęs sutuoktinis V. M. nurodė, jog santuokos metu Atsakovė tiek oficialiai, tiek vėliau ir neoficialiai vertėsi (duomenys neskelbtini) veikla, iš jos gaudavo pajamų. Duodama paaiškinimus, Ieškovė taip pat nurodė, jog motinos finansinė padėtis nebuvo nei labai gera, nei labai bloga – ji buvo vidutinė.

Vadovaujantis į bylą pateiktais medicininiais duomenimis apie Atsakovės sveikatos būklę (tomas 1, e. b. l. 51-54, 52, 53, 56-57, 86-89), nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) VšĮ Santaros klinikose atlikto Atsakovės tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 52). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) medicininio išrašo duomenimis, nustatyta, jog Atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pacientė teigė, jog nuo vaikystės sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau 16 metų priepuolių nebuvo. Sumažinus vartotų vaistų dozę, (duomenys neskelbtini), patyrė priepuolį. Analogiška informacija nurodoma ir (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše (tomas 1, e. b. l. 56). (Duomenys neskelbtini) Atsakovei išduotoje medicininėje pažymoje nurodoma, jog M. Ž. mokytis (duomenys neskelbtini) amato gali, taip pat gali ir dirbti, tačiau su tam tikrais apribojimais, t. y., „mokytis gali, bet dirbti gali ribotai, negali dirbti prie judančių mechanizmų, aukštyje, atlikti daug pasikartojančių judesių“ (tomas 1, e. b. l. 51, 54).(Duomenys neskelbtini). medicininio išrašo duomenimis, Atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 86-89). Apklausta teismo posėdžio metu Atsakovė nurodė, jog jos darbingumas nėra ribotas, neįgalumas jai nėra nustatytas, kas leidžia teismui kritiškai vertinti Atsakovės poziciją dėl sveikatos ribojimų susirasti papildomą darbą. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas taip pat pažymi, jog nepaisant Atsakovei nustatytų diagnozių, teismo vertinimu, ji turi galimybę dirbti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą, pvz., darbą, kurį dirbo iki prasidedant šalių ginčui dėl paramos priteisimo (t. y., pagal galimybes, dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat dirbti (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo teisme metu tiek liudytojas, tiek ir pati M. Ž. nurodė, jog kurį laiką yra prekiavusi dėvėtais drabužiais) arba dirbti bet kokį kitą Atsakovės sveikatos būklę atitinkantį darbą) ir tokiu būdu gauti pajamų, kurių dalį (t. y., 75,50 Eur) galėtų skirti nepilnametės dukters U. L. išlaikymui (paramai).

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nedirba, nors iki santuokos su liudytoju V. M. nutraukimo dirbo ir jos sveikatos būklė bei jau tuomet nustatytos diagnozės nekliudė dirbti (duomenys neskelbtini) bei užsidirbti pajamų, kurių dalį galėtų skirti pilnametės dukters U. L. išlaikymui (paramai).

Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog 2022 m. balandžio 25 d. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus dėl paramos iš Atsakovės priteisimo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu (civilinė byla Nr. e2-156-517/2023), 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl paramos iš Atsakovės priteisimo studijų Vilniaus Universitete laikotarpiu. Vadovaujantis į bylą pateiktais registro išrašų duomenimis, nustatyta, jog šalių ginčo laikotarpiu įsigijo gyvenamąjį namą, kas teismo vertinimu, pripažintina tinkamu Atsakovės teisės į būstą įgyvendinimu. Tačiau kartu pažymėtina, jog Atsakovė nurodė, visą likusią piniginių lėšų sumą, t. y., daugiau nei 16000 Eur, skyrusi įsigyto gyvenamojo namo remontui, užuot dalį jos skirdama pilnametės Ieškovės išlaikymui, juolab, kad tuo metu tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl paramos priteisimo ir Atsakovei apie Ieškovės pareikštus reikalavimus dėl paramos priteisimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-156-517/2023 buvo žinoma.

Vertinant Atsakovės sąžiningumą, taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog 2023 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu Atsakovė nurodė, dukters išlaikymui galinti skirti po 50 Eur per mėnesį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu net ir šios sumos dukters paramai neskyrė, o vėliau iš viso atsisakė paramą suteikti, motyvuodama sunkia savo turtine padėtimi, nors Atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, priešingai – nuo 2023 m. kovo mėnesio Atsakovei buvo pradėtos mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos.

Nagrinėjamu atveju Ieškovė teismo prašo priteisti iš Atsakovės paramą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo studijų aukštojoje mokykloje dienos (t. y., nuo (duomenys neskelbtini) iki Ieškovė studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (t. y., iki (duomenys neskelbtini)) (pastaba: dalį paramos yra prašoma priteisti fiksuota suma kaip paramos įsiskolinimą, o likusią dalį – periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos). Sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kaip jau buvo minėta, yra reikalinga nustatyti visas sąlygas, kurioms esant, parama yra priteisiama, t. y.: 1) ieškovo mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek šalių bei liudytojo V. M. paaiškinimais, tiek ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ginčo metu V. M. suteiktą finansinę paramą Ieškovei, per mėnesį sudariusią iki 600 Eur, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos iki 2023 m. birželio mėnesio (liudytojas V. M. byloje buvo apklaustas 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdyje), Ieškovė buvo pilnai išlaikoma patėvio V. M. ir jai tekusi materialinė parama pilnai patenkino Ieškovės kasdieninius poreikius. Nepaisant to, jog Atsakovės buvęs sutuoktinis, Ieškovės patėvis V. M., neturi pareigos išlaikyti pilnametę Atsakovės dukterį, tačiau jam sutikus nurodytu laikotarpiu geranoriškai bei neatlygintinai teikti paramą Ieškovei ir šią paramą suteikus, analogišku laikotarpiu (t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos iki 2023 m. birželio mėnesio pabaigos) išlaikymo iš Atsakovės priteisimas neatitiktų sąžiningumo principo, priešingai – sudarytų sąlygas Ieškovei praturtėti, gaunant dvigubą paramą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovės pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo iš Atsakovės priteisimo nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos iki 2023 m. birželio 30 d.) netenkintini. Įvertinus Ieškovės galimybes įsidarbinti ir vasaros laikotarpiu, t. y., liepos – rugpjūčio mėnesiais, savarankiškai gauti pajamų, o taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog tiek liudytojas V. M., tiek ir kiti Ieškovės artimieji (pvz., močiutė R. T. ar kt.) neturi pareigos remti Ieškovę ir bet kada gali savarankiškai teikiamą paramą dėl objektyvių (išėjimas į pensiją, fizinių galimybių dirbti darbą sumažėjimas ar kt.) ar subjektyvių priežasčių (valios pasikeitimas ar kt.) nutraukti, teismas Ieškovės U. L. ieškinį dėl paramos iš Atsakovės priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš Atsakovės M. Ž. išlaikymą (paramą) Ieškovei, mokamą periodinėmis išmokomis po 75,50 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 1 dienos iki kol U. L. baigs nuolatines (dienines) (duomenys neskelbtini) studijas Vilniaus universitete (numatomas studijų baigimo data (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti pajamų, ji turėtų finansines galimybes skirti Ieškovei po 75,50 Eur per mėnesį dydžio paramą, taip sudarydama galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies.

Nagrinėjamu atveju Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 18,60 procentų, atmesti 81,40 proc., t. y., buvo prašoma priteisti paramą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. liepos 1 d. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį (43 mėn. x 300 Eur per mėnesį = 13800 Eur), tuo tarpu teismas priteisė paramą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. liepos 1 d. periodinėmis išmokomis po 75,50 Eur per mėnesį (34 mėn. x 75,50 Eur per mėnesį = 2567 Eur).

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo Ieškovė atleista, išieškomos iš Atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai šių priešieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi Ieškovės reikalavimai patenkinti dalies, iš Atsakovės valstybės naudai priteistina 20,39 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo U. L. priteisimo (75,50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu kiekviena iš šalių turėjo bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog tie patys atstovai atstovavo šalis ir kitoje civilinėje byloje dėl paramos priteisimo Nr. e2-156-517/2023.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Ieškovės patirtos išlaidos advokatės Virginijos Bradulskienės pagalbai apmokėti sudaro 400 Eur (tomas 1, e. b. l. 20-21, 111-112). Nagrinėjamoje civilinėje byloje Atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo Petro Varkalio paslaugoms apmokėti sudaro 1030,50 Eur (tomas 1, e. b. l. 90-93, 193-196).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, šalių patirtos išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimus patenkinus 18,60 proc., Ieškovės naudai iš Atsakovės priteistina 74,40 Eur (400 Eur x 18,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės reikalavimus patenkinus 81,40 proc., Atsakovės naudai iš Ieškovės priteistina 838,83 Eur (1030,50 Eur x 81,40 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš Ieškovės Atsakovės naudai priteistina 764,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (838,83 Eur - 74,40 Eur = 764,43 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 19,92 Eur, kas atitinkamai sudarytų 16,21 Eur iš Ieškovės (19,92 Eur x 81,40 proc.) ir 3,71 Eur (19,92 Eur x 18,60 proc.) iš Atsakovės valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad iš Atsakovės valstybės naudai priteistina suma (3,71 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės U. L. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą (paramą) po 75,50 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 50 euro centų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kol U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baigs nuolatines (dienines) (duomenys neskelbtini)studijas Vilniaus universitete (numatomas studijų baigimo data –(duomenys neskelbtini)), bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai.

Likusioje dalyje ieškovės U. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 764,43 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo atsakovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 20,39 Eur (dvidešimt eurų 39 euro centus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,21 Eur (šešiolika eurų 21 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.