Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų (neveikimo), suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas A. O. pateikė skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kuriame prašo įpareigoti antstolį nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/11997 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas). Anot pareiškėjo, skundas nebuvo išnagrinėtas.

2. Nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 16 d. vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-200/2012. Prieš tai išieškojimą vykdė D. K., o nuo 2023 m. vykdomoji byla perduota antstoliui Robertui Vasiliauskui. 2024 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą, kadangi šios skolos (baudos) išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas 5 metų išieškojimo senaties terminas, tačiau antstolis iki šios dienos atsakymo nepateikė, vykdymo nenutraukė.

3. Anot pareiškėjo, išieškojimo senaties terminas yra naikinamasis terminas. Kadangi bauda nebuvo išieškota per 5 metų terminą, šiam terminui suėjus išieškojimas privalėjo būti nutrauktas. Taigi antstolis neturėjo teisės imtis išieškojimo veiksmų, tuo pačiu ir išieškojimo iš darbo užmokesčio. Pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Grinda“ 2023 m. gegužės 29 d., todėl patvarkymas dėl baudos išieškojimo buvo išsiųstas į darbovietę suėjus išieškojimo senaties terminui, t. y. neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio turi būti nutrauktas, vykdomoji byla užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiam teismui.

4. Antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir prašymą nutraukti vykdomąją bylą atmesti. Antstolis paaiškino, kad pareiškėjo pateiktame 2024 m. balandžio 9 d. prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti kokį nors atliktą antstolio veiksmą arba atsisakymą atlikti, toks pateiktas prašymas pagal turinį yra ne skundas, todėl buvo nagrinėtas ne kaip skundas CPK 510 straipsnio prasme, o kaip prašymas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje išieškoma skola – baudžiamojoje byloje paskirta bausmė nuteisus skolininką už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą 180 MGL dydžio bauda. Pastebi, kad pradėjus nuosprendžio vykdymą senaties terminas nutrūksta ir įstatymas nenumato jokio bausmės vykdymo išieškojimo senaties termino vykdymo procese. Apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirtos bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl bausmė turi būti vykdoma ir realiai įvykdyta. Šiuo metu skolininkas dirba ir iš gaunamų pajamų gali dengti skolą.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 18 d. 13:30 val.; 2024 m. birželio 18 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas 2024 m. birželio 27 d. 14:00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. birželio 18 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Skundas netenkintinas.

7. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

9. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikiamu skundu šioje civilinėje byloje skundžia antstolio neveikimą CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kuomet teismas turi pareigą pasisakyti dėl antstolio neveikimo nagrinėjant jam pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo jį atlikti ir dėl antstolio neišnagrinėto skundo esmės.

11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas 2024-04-09 prašymu kreipėsi į antstolį prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/11997 senaties termino suėjimo pagrindu. Pareiškėjas neprašė panaikinti jokio antstolio patvarkymo ir neteikė reikalavimo panaikinti antstolio atliktą veiksmą arba atsisakymą jį atlikti, tačiau teikė prašymą antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjo pateiktame prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti kokį nors atliktą antstolio veiksmą arba atsisakymą jį atlikti, toks pateiktas prašymas pagal turinį yra ne skundas, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai antstolio buvo nagrinėtas ne kaip skundas CPK 510 straipsnio prasme, o kaip prašymas. Kadangi prašymas nėra skundas dėl antstolio veiksmų, toks prašymas neturi būti nagrinėjamas per 5 dienų laikotarpį. Karu su atsiliepimu antstolis pateikė 2024-05-14 patvarkymą netenkinti pareiškėjo prašymo nutraukti kriminalinės baudos išieškojimą senaties termino suėjimo pagrindu.

12. Pateiktu teismui skundu pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/11997 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas). Kaip minėta, 2024-05-14 patvarkymu antstolis netenkino pareiškėjo prašymo nutraukti kriminalinės baudos išieškojimą senaties termino suėjimo pagrindu, konstatavęs, jog kriminalinės baudos išieškojimo vykdymo senatį vykdomojoje byloje taikyti nėra pagrindo.

13. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši nuostata reiškia, kad tam tikrų rūšių išieškojimams atskiru įstatymu gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus išieškojimas nebegali būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato terminų, kuriems pasibaigus nebebūtų galima vykdyti išieškojimo pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Priverstinis išieškojimas iš skolininko yra tęsiamas iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo.

14. Teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu, vykdytini pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimu antstoliui ir vykdomosios bylos pradėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-301-1020/2020, Nr. 1S-109-626/2021). Nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis).

15. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-213-197/2017).

16. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje padarymą, pareiškėjui paskirta 180 MGL dydžio (23 400 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2012 m. sausio 10 d. įskaitytinai (3 dienos), kas atitinka 6 MGL dydžio (780 Lt) baudą, ir šia suma teismas nusprendė sumažinti paskirtos baudos dydį. Baudai sumokėti nustatytas 12 mėnesių terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant nuteistąjį kas mėnesį mokėti po 1885 Lt paskirtos baudos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjus piniginės baudos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo. 2014 m. vasario 3 d. antstolė P. K. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą. 2014 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-116 „Dėl vykdomųjų bylu ir kitu dokumentu, neišmokėtų išieškotu lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės P. K. įgaliojimams“, antstolis D. K. buvo paskirtas perimti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkiu teismu veiklos teritorijoje veikusios antstolės P. K. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą perdavimą. Antstolės P. K. įgaliojimai baigėsi 2014 m. balandžio 15 d., vykdomosios bylos antstoliui D. K. perduotos vykdyti 2014 m. balandžio 16 d. Pasibaigus antstolio D. K. įgaliojimams antstolis Robertas Vasiliauskas perėmė antstolio D. K. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui (remiantis 2023 m. sausio 9 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-10 „Dėl D. K. atleidimo iš antstolių ir nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo“).

17. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomojo dokumento perdavimo terminas pažeistas nebuvo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 10 d., o antstolei pateiktas vykdyti 2014 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos išieškojimo pateiktas nepraleidus nustatyto 3 metų termino (BK 1 dalies 1 punkto b papunktis), nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nėra praėję 15 metų (BK 96 straipsnio 3 dalis), todėl išieškojimas gali būti tęsiamas.

18. Teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstoliai atliko nuolat, tai yra periodiškai buvo tikrinami registrų duomenys apie skolininko turtinę padėtį, priimti patvarkymai areštuoti lėšas ir kt., taip pat patvarkymai dėl lėšų paskirstymo. Todėl sutiktina su antstoliu, kad vykdomojoje byloje nebuvo praleista dvejų metų laikotarpio, per kurį neatlikta jokių veiksmų išieškant baudą.

19. Vadovaujantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei nustačius, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui tuo metu galiojusio įstatymo nustatytais terminais, taip pat, kad iki šiol vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti baudą, maksimalus baudžiamojo įsakymo vykdymo terminas nesuėjęs, kadangi po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkiolika metų, nenustačius antstolio procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas

20. Nustačius, jog nėra pagrindo tenkinti pagrindinį skolininko reikalavimą – įpareigoti antstolį, suėjus vykdymo senaties terminui, nutraukti vykdomąją bylą, atitinkamai nėra teisinio pagrindo nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Tačiau atkreiptinas skolininko dėmesys, jog nesutikdamas su antstolio veiksmais, manydamas, kad pažeidžiamos jo teisės, antstolio veiksmus dėl baudos išieškojimo skolininkas gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolio veiksmai buvo atliekami laikantis įstatymuose nustatytos nuoseklios jų atlikimo tvarkos, nepažeidžiant CPK nuostatų bei vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl vertintina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

22. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Robertas Vasiliauskas, tęsdamas išieškojimo veiksmus laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. O. skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų (neveikimo) netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.