Tauragės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovei D.S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V.M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, žinodama, kad kreiptis į teismą dėl to paties reikalo tuo pačiu pagrindu negalima, nori nustatyti faktą dėl jos darbo stažo nuo 1957-12-29 iki 1970-04-14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (TAR, 2017-12-27, Nr. 2017-21333; 2018-08-09, Nr. 2018-12971) 16 straipsnyje yra nurodoma, kad jei darbo (draudimo valstybiniu socialiniu draudimu) laikotarpiu asmuo įgijo teisę į ligos (laikinojo nedarbingumo) arba nėštumo ir gimdymo pašalpas, kurios buvo mokamos ir po atleidimo iš darbo dienos, į jo stažą įskaitomas ir šių pašalpų gavimo laikas po atleidimo iš darbo dienos.

Pareiškėja pažymi, kad minimu 1957 m. - 1970 m. laikotarpiu klausimus, susijusius su motinyste, pašalpų, išmokų mokėjimu Lietuvos Respublikoje reglamentavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas Nr. 118/11, priimtas 1944-07-28 (iš dalies pakeistas 1947-12-16 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku) „Apie valstybės pagalbos didinimą nėščioms ir vienišoms motinoms, stiprinant motinystės ir vaikystės apsaugą, nustatant aukščiausią skiriamąjį laipsnį - titulą „Motina didvyrė“ ir įsakymo „Motinos šlovė“ bei medalio „Motinystės medalis“ įsteigimą“ (toliau ir – Įsakas).

Remiantis Įsako II skyriaus 2 dalies nuostatomis, buvo nustatyti išmokų dydžiai moterims, auginančioms 2 ir daugiau vaikų, o būtent, moteriai, pagimdžiusiai du vaikus, buvo išmokama vienkartinė 400 rublių išmoka, turinčiai du vaikus ir pagimdžiusiai trečią vaiką, buvo išmokama vienkartinė 1300 rublių išmoka ir mokama po 80 rublių kas mėnesį iki jam sukaks 5 metai. Moteriai, turinčiai tris vaikus ir pagimdžiusiai ketvirtą, buvo mokama 1700 rublių vienkartinė išmoka ir mokama po 120 rublių kas mėnesį iki vaikui sueis penki metai. Moteriai, turinčiai keturis vaikus ir pagimdžiusiai penktą, buvo mokama 2000 rublių vienkartinė išmoka ir mokama po 140 rublių kas mėnesį iki vaikui sueis penki metai ir taip toliau didėjančia tvarka. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai, kuri iki pat pirmo vaiko pagimdymo dirbo (duomenys neskelbtini), buvo mokamos išmokos nuo pat jos antro vaiko pagimdymo ((duomenys neskelbtini)) iki paskutiniam pagimdytam vaikui sukako 5 metai.

Pareiškėja susilaukė iš viso 10 vaikų: A.M., gim. (duomenys neskelbtini), Z.M.(), gim. (duomenys neskelbtini), Z.Ž.(M.), gim. (duomenys neskelbtini), J.M., gim. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. J. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), A. P. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K. (M.), gim. (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjai ir buvo mokamos išmokos, tačiau ji jokių dokumentų, patvirtinančių šį faktą, išskyrus tai, kad jai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti mokamos, neturi, todėl ji kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Taip pat pažymi, kad ji, nors ir gimdė bei augino vaikus, tuo pačiu dirbo (duomenys neskelbtini), tą faktą patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-24-351/2008 esantys duomenys. Ten aiškiai nurodoma, kad pareiškėja dirbo ir 1958 m., ir 1959 m. Be to, pateikiami duomenys patvirtina faktą, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1964-05-13 iki 1964-12-19.

Be to nurodo, kad fakto nustatymas turės juridinę reikšmę, nes jį nustačius, remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 16 straipsniu, ji galės įrodyti papildomus 5 metus savo turimo darbo stažo, tuo pačiu įgis teisę gauti socialinę pensiją kaip asmuo, turintis minimalų 15 metų darbo stažą bei įgis teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kaip priedą prie socialinės pensijos.

Laikotarpiai, buvę iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų dydžius (Pensijų įstatymo 50 straipsnis), nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991-06-01 buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994-12-31 buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavimo laikas.

Kreipiantis dėl pensijos skyrimo, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Asmens pensijos skyrimui pateikti dokumentai turi atitikti pensijos skyrimo metu galiojančiame Pensijų įstatyme bei Nuostatuose nustatytus reikalavimus. Dokumentai, savo turiniu ir forma neatitinkantys įstatymuose nustatytų reikalavimų, neturi teisinės galios.

Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad jei asmens darbo (draudimo valstybiniu socialiniu draudimu) laikotarpiu asmuo įgijo teisę į ligos (laikinojo nedarbingumo) arba nėštumo ir gimdymo pašalpas, kurių mokėjimas tęsėsi po atleidimo iš darbo dienos, į jų stažą įskaitomas ir šių pašalpų gavimo laikas po atleidimo iš darbo dienos.

Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo dienos. Kreipiantis privaloma pateikti Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pažymi, kad pareiškėja į Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrių su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo po 2006-03-30 nesikreipė. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjos nurodyti ir pateikti dokumentai (2008-04-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-351/2008, darbo knygelė) Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui nepateikti ir nežinomi. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, ar kreipėsi į archyvus dėl dokumentų apie jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla nutrauktina.

Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) ji nuo (duomenys neskelbtini) (gimus A.M.) iki (duomenys neskelbtini) (kai J.M.sukako 5 metai) gavo vienkartines, o nuo (duomenys neskelbtini)(gimus Z.M.) iki (duomenys neskelbtini) (kai J.M.sukako 5 metai), bei nuo (duomenys neskelbtini)(gimus P.M.) iki 1970-04-14 (2008-04-14 teismo sprendime nurodomo, neįrodyto fakto) gavo nuolatines išmokas, kaip moteris, auginanti du ir daugiau vaikų; 2) laikotarpiu nuo 1950-03-01 iki 1957-12-26, laikotarpiu nuo 1970 m. iki 1981 m. lapkričio mėnesio bei laikotarpiu nuo 1983 m. gegužės mėnesio iki 1990 m. gegužės mėnesio bendras jos darbo stažas yra 10 metų.

Pareiškėja prašomais nustatyti juridinę reikšmę turinčiais faktais siekia, kad suinteresuotas asmuo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius įrodinėjamus laikotarpius ar nustatytą nurodytos trukmės stažą įskaitytų į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos stažą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2006-03-30 kreipėsi į VSDFV Šilutės skyrių su prašymu skirti senatvės pensiją, jame be kitų duomenų, žymėdama atsakymus/atsakydama į klausimus, nurodė, kad vaikų bei darbo stažo neturi - nėra dirbusi. Minėta institucija 2006-04-03 nustatė, kad visas pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 0.0000, nurodant, kad reikalaujamas minimalus stažas yra 15 metų. Tuo pagrindu VSDFV Šilutės skyrius 2006-04-03 sprendimu Nr. 472 atsisakė skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją pareiškėjai, nes ji neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Nors minėtame sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas per 3 metus VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o šios sprendimai – teismui, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtą sprendimą pareiškėja būtų apskundusi.

Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-24-351/2008 medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2007-05-14 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad ji nuo 1950-03-01 iki 1957-12-29 dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo šio (duomenys neskelbtini) nare bei nuo 1970-04-15 iki 1981-06-30 ir nuo 1982-04-15 iki 1990-11-10 dirbo (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-24-351/2008) pareiškėjos prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad juridinio fakto nustatymas nesukels juridinę reikšmę turinčių pasekmių. Minėto teismo sprendimo pareiškėja neskundė apeliacine tvarka.

Šioje byloje pareiškėja, remdamasi SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsako Nr. 118/11, priimto 1944-07-28 (iš dalies pakeisto 1947-12-16 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku) „Apie valstybės pagalbos didinimą nėščioms ir vienišoms motinoms, stiprinant motinystės ir vaikystės apsaugą, nustatant aukščiausią skiriamąjį laipsnį - titulą „Motina didvyrė“ ir įsakymo „Motinos šlovė“ bei medalio „Motinystės medalis“ įsteigimą“ (nurodydama jo šaltinį – tinklapio nurodą: https://www.lawmix.ru/docs_cccp/3096, bei teksto su pakeitimais, galiojusiais iki 1990-03-11 Lietuvos Respublikoje, tinklapio nuorodą - http://www.libussr.ru/doc_ussr/ussr_4500.htm), II skyriaus 2 dalies nuostatomis, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) (gimus A.M.) iki (duomenys neskelbtini) (kai J.M.sukako 5 metai) gavo vienkartines, o nuo (duomenys neskelbtini)(gimus Z.M.) iki (duomenys neskelbtini) (kai J.M.sukako 5 metai), bei nuo (duomenys neskelbtini)(gimus P.M.) iki 1970-04-14 gavo nuolatines išmokas, kaip moteris, auginanti du ir daugiau vaikų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).

Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, asmenims, kurie iki 2017-12-31 įgijo teisę gauti senatvės pensijas, šios pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017-12-31 galiojusia Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija ir iki 2017-12-31 galiojusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Nuo 2018-01-01 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į „Socialinio draudimo pensijų įstatymas“ (Pensijų įstatymas). Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nuo 2018-01-01 neteko galios. Nuo šios datos įsigaliojo Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Nuostatai), patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670. Laikotarpiai, buvę iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų dydžius (Pensijų įstatymo 50 straipsnis), nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991-06-01 buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994-12-31 buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų gavimo laikas.

Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad jei asmens darbo (draudimo valstybiniu socialiniu draudimu) laikotarpiu asmuo įgijo teisę į ligos (laikinojo nedarbingumo) arba nėštumo ir gimdymo pašalpas, kurių mokėjimas tęsėsi po atleidimo iš darbo dienos, į jų stažą įskaitomas ir šių pašalpų gavimo laikas po atleidimo iš darbo dienos.

Remiantis šia nuostata, pareiškėja mano, kad laikotarpiai, kai ji pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1944-07-28 įsaką Nr. 118/11 gaudavo kaip daugiavaikė motina vienkartines ir daugkartines išmokas, turi būti įskaityti į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl prašo nustatyti faktą, kad gaudavo šias išmokas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi vaikų gimimo liudijimus (t. y. aiškios jų gimimo datos) bei nurodo teisės aktą, kuriuo remiantis gaudavo vienkartines ir daugkartines išmokas kaip daugiavaikė motina, be to, nepateikė duomenų kur kreipėsi norėdama gauti dokumentus ir jų negavo, įvertintina, kad toks prašomas nustatyti faktas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

Tačiau šioje byloje aktualu yra tai, kad pareiškėja prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus sieja su teisės gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją ir priedus prie jos, įgijimu, o pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo, laikotarpių stažui nustatymo, jo apskaičiavimo, taip pat laikotarpių įvertinimo (t. y. ar gautų pareiškėjos kaip daugiavaikės mamos išmokų laikotarpiai laikytini nėštumo, gimdymo išmokų mokėjimo laikotarpiais, kurie įskaitomi į stažą) priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, manydamas, kad buvo netinkamai įvertinti duomenys, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Pažymėtina, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, nesikreipė į VSDFV teritorinį skyrių, nepateikė jai jokių turimų dokumentų. Šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020-09-14 pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, pateikdama turimus, bylos nagrinėjimo metu ir prieš tai surinktus dokumentus (darbo knygelę, darbo stažo pažymėjimą ir jo pagrindu esančius algalapius, įsakymus, archyvo pažymą). VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius nustatė pensijų socialinio draudimo stažo laikotarpius. Tame tarpe ir kai kuriuos įrodinėjamus pareiškime. Minėta institucija apskaičiavo, kad pareiškėjos visas įgytas stažas iki 1993-12-31 yra 2.8722, t. y. 2 metai 10 mėnesių 14 dienų bei 2020-11-18 sprendimu Nr. VPE_SP1E-34496 atsisakė pareiškėjai skirti senatvės pensiją, nes neatitinka Socialinių draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnyje 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. minimaliojo 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas per 6 mėnesius VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ir šis terminas tebėra galiojantis.

Byloje nėra duomenų ar pareiškėja suinteresuotam asmeniui pateikė vaikų gimimo liudijimus, ar suinteresuoto asmens parengtame dokumente „Suvestiniai duomenys apie pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993-12-31“, nurodant laikotarpius, įskaitomus į stažą, yra įskaityti pareiškėjos nėštumo ir gimdymo laikotarpiai, ar pareiškėja pateikė prašymą juos įskaityti.

Taip pat suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, kad pareiškėja nėra pateikusi suinteresuotam asmeniui jos pareiškime nurodomo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-24-351/2008), prašydama įskaityti jame nurodomą laikotarpį į stažą.

Šioje byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-11-18 sprendimą Nr. VPE_SP1E-34496, t. y. ji nėra tinkamai pasinaudojusi teise apskųsti VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus priimtą sprendimą, jei jame nustatyti/nurodyti duomenys netenkina pareiškėjos.

Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nenustatinėjami juridinę reikšmę turintys faktai, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikra faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas. Sprendimą dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo priima (stažą apskaičiuoja ir pan.), minėta, VSDFV teritoriniai skyriai. Tuo atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tokie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio ar kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įgaliotos institucijos priimtą sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas yra sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis, nes po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymu įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo būtų nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, tai prieštarautų įstatymuose įtvirtintai įstatymų leidėjo valiai. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1768-459/2017, Kauno apygardos teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-620-259/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-279-210/2020, Kauno apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1920-260/2020).

Pareiškėja savo teises ir teisėtus interesus galėjo ir turėjo bei dar gali ginti įstatymo nustatyta tvarka skųsdama VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, jei šis jos netenkina, o teisiškai reikšmingus faktus – pvz.: išmokų kaip daugiavaikei motinai mokėjimą ginčo laikotarpiu – įrodinėti VSDFV sprendimo ginčijimo procese.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kad pareiškėjos prašomiems nustatyti faktams įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas ir pareiškėja, siekdama atitinkamos teisės – teisės į valstybinio socialinio draudimo pensiją, įgijimo, neišnaudojo visų galimybių savo teises įgyvendinti institucijoje, įstatymo įgaliotoje spręsti dėl tos teisės suteikimo, o jai priėmus nepalankų sprendimą – ginčyti jį, byla nutrauktina (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsniu, 444 straipsniu 2 dalies 9 punktu,

nutaria:

Bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.