- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-189-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00316-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) (2008-04-14 teismo sprendime nurodomo neįrodyto fakto) gavo nuolatines išmokas, kaip moteris, auginanti du ir daugiau vaikų.
2. Patikslintu pareiškimu papildomai prašė nustatyti, kad jos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) bendras darbo stažas yra 10 metų. Nurodė, kad ji 2008 m. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo šio (duomenys neskelbtini) nare ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). 2008-04-14 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas atmetė pareiškėjos prašymą, konstatuodamas, kad juridinio fakto nustatymas nesukels juridinę reikšmę turinčių pasekmių. Teismas aprašomojoje sprendimo dalyje nurodė, kad pareiškėja įrodė savo darbo stažą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos bendra darbo trukmė tesudaro devynis mėnesius, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) – daugiau nei pusantrų metų. Taigi visas įrodytas pareiškėjos darbo stažas sudaro 10 metų, o žinant, kad minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555; TAR, 2016-07-15, Nr. 2016-20649) 16 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
3. Pareiškėja, žinodama, kad kreiptis į teismą dėl to paties reikalo tuo pačiu pagrindu negalima, nori nustatyti faktą dėl jos darbo stažo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja pažymėjo, kad minimu (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu klausimus, susijusius su motinyste, pašalpų, išmokų mokėjimu, Lietuvos Respublikoje reglamentavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas 1944-07-28 (iš dalies pakeistas (duomenys neskelbtini) SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku) „Apie valstybės pagalbos didinimą nėščioms ir vienišoms motinoms, stiprinant motinystės ir vaikystės apsaugą, nustatant aukščiausią skiriamąjį laipsnį – titulą „Motina didvyrė“ ir įsakymo „Motinos šlovė“ bei medalio „Motinystės medalis“ įsteigimą“ (toliau – ir Įsakas).
5. Remiantis Įsako II skyriaus 2 dalies nuostatomis, buvo nustatyti išmokų dydžiai moterims, auginančioms 2 ir daugiau vaikų, o būtent moteriai, pagimdžiusiai du vaikus, buvo išmokama vienkartinė 400 rublių išmoka, turinčiai du vaikus ir pagimdžiusiai trečią vaiką, buvo išmokama vienkartinė 1300 rublių išmoka ir mokama po 80 rublių kas mėnesį, iki vaikui sukaks 5 metai. Moteriai, turinčiai tris vaikus ir pagimdžiusiai ketvirtą, buvo mokama 1700 rublių vienkartinė išmoka ir mokama po 120 rublių kas mėnesį, iki vaikui sueis penkeri metai. Moteriai, turinčiai keturis vaikus ir pagimdžiusiai penktą, buvo mokama 2000 rublių vienkartinė išmoka ir mokama po 140 rublių kas mėnesį, iki vaikui sueis penkeri metai ir taip toliau didėjančia tvarka. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai, kuri iki pat pirmo vaiko pagimdymo dirbo (duomenys neskelbtini), buvo mokamos išmokos nuo pat jos antro vaiko pagimdymo (duomenys neskelbtini), iki paskutiniam pagimdytam vaikui sukako 5 metai.
6. Pareiškėja susilaukė iš viso 10 vaikų. Nors pareiškėjai ir buvo mokamos išmokos, tačiau ji jokių dokumentų, patvirtinančių šį faktą, išskyrus tai, kad jai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turėjo būti mokamos išmokos, neturi, todėl ji kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
7. Taip pat pažymėjo, kad ji nors ir gimdė bei augino vaikus, tuo pačiu metu dirbo (duomenys neskelbtini), tą faktą patvirtina civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys. Minėtoje byloje nurodyta, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, pateikiami duomenys patvirtina faktą, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini).
8. Nurodė, kad fakto nustatymas turės juridinę reikšmę, nes jį nustačius, remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 16 straipsniu, ji galės įrodyti papildomus 5 metus savo turimo darbo stažo, taip įgis teisę gauti socialinę pensiją kaip asmuo, turintis minimalų 15 metų darbo stažą, ir įgis teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kaip priedą prie socialinės pensijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi bylą nutraukė.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja turi vaikų gimimo liudijimus (t. y. aiškios jų gimimo datos) ir nurodo teisės aktą, pagal kurį gaudavo vienkartines ir daugkartines išmokas kaip daugiavaikė motina, be to, nepateikė duomenų, kur kreipėsi norėdama gauti dokumentus ir jų negavo, vertino, kad toks prašomas nustatyti faktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, nesikreipė į VSDFV teritorinį skyrių, nepateikė jam jokių turimų dokumentų.
12. Teismas nustatė, jog šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020-09-14, pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, pateikdama turimus bylos nagrinėjimo metu ir prieš tai surinktus dokumentus (darbo knygelę, darbo stažo pažymėjimą ir jo pagrindu sudarytus algalapius, įsakymus, archyvo pažymą). Minėta institucija apskaičiavo, kad pareiškėjos visas įgytas stažas iki 1993-12-31 yra 2,8722, t. y. 2 metai 10 mėnesių 14 dienų, ir 2020-11-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjai skirti senatvės pensiją, nes ji neatitinka Socialinių draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnyje 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. neturi minimaliojo 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas per 6 mėnesius VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, kad šioje byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020-11-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ji nėra tinkamai pasinaudojusi teise apskųsti VSDFV Klaipėdos skyriaus priimtą sprendimą, jei jame nustatyti / nurodyti duomenys netenkina pareiškėjos.
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar pareiškėja suinteresuotam asmeniui pateikė vaikų gimimo liudijimus, ar suinteresuoto asmens parengtame dokumente „Suvestiniai duomenys apie pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993-12-31“, nurodant laikotarpius, įskaitomus į stažą, yra įskaityti pareiškėjos nėštumo ir gimdymo laikotarpiai, ar pareiškėja pateikė prašymą juos įskaityti. Nustatė, jog pareiškėja nėra pateikusi suinteresuotam asmeniui jos pareiškime nurodomo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydama įskaityti jame nurodomą laikotarpį į stažą.
14. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėja savo teises ir teisėtus interesus galėjo ir turėjo bei dar gali ginti įstatymo nustatyta tvarka skųsdama VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, jei šis jos netenkina, o teisiškai reikšmingus faktus, pvz., išmokų kaip daugiavaikei motinai mokėjimą ginčo laikotarpiu, įrodinėti VSDFV sprendimo ginčijimo procese.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašomiems nustatyti faktams įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas, ir pareiškėja, siekdama atitinkamos teisės – teisės į valstybinio socialinio draudimo pensiją, įgijimo, neišnaudojo visų galimybių savo teises įgyvendinti institucijoje, įstatymo įgaliotoje spręsti dėl tos teisės suteikimo, o jai priėmus nepalankų sprendimą – ginčyti jį, todėl byla nutrauktina (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė teigia, jog iš suinteresuoto asmens pozicijos matyti, kad jis nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl to, kad teismas 2008-04-14 sprendimu (civilinė byla Nr. 2- 24-351/2008) konstatavo, jog pareiškėjos bendras nustatytas darbo stažas yra 10 metų (sprendime nurodytu laikotarpiu). Tokią poziciją suinteresuotas asmuo išdėstė ir savo 2020-11-18 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismui nutraukus bylą, buvo pažeisti bylos nagrinėjimo koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, nes suinteresuoto asmens pozicija yra aiški, skųsti jo spendimą netikslinga, nes aiškus rezultatas. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, galimybių, kad laiku bus išnagrinėta byla, skundžiant suinteresuoto asmens sprendimus tiek centrinei įstaigai, tiek administraciniams teismams, maža.
16.2. Apeliantė mano, kad ji išnaudojo visas galimybes gauti dokumentus, susijusius su prašomo fakto nustatymu, todėl ji ir kreipėsi į teismą.
16.3. Apeliantė argumentuoja, kad net jei ji apskųs 2020-11-18 sprendimą, jai bus nustatytas 10 metų darbo stažas, kaip ir nurodoma 2008-04-14 sprendime, todėl yra didelė tikimybė, kad kitas laikotarpis, kurio metu pareiškėjai buvo mokamos išmokos už vaikus, nebus įskaitytas į darbo stažą, nes pareiškėja neturi galimybių pateikti dokumentus, patvirtinančius tokių išmokų gavimą. Teigia, jog atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą, žinodama suinteresuoto asmens poziciją dėl būtinų dokumentinių įrodymų pateikimo, pareiškėja privalės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
16.4. Apeliantės nuomone, teismas nutraukdamas bylą turėjo pasisakyti visais su byla susijusiais klausimais, taip pat ir dėl žyminio mokesčio grąžinimo (negrąžinimo). Teismo nutartyje nebuvo pasisakyta dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesikreipė pakartotinai į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl valstybinio socialinio draudimo pensijos paskyrimo, taip pat nepateikė turimų dokumentų, kurie būtini pensijos paskyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
20. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) ji nuo (duomenys neskelbtini) (2008-04-14 teismo sprendime nurodomo neįrodyto fakto) gavo nuolatines išmokas kaip moteris, auginanti du ir daugiau vaikų; 2) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) bendras jos darbo stažas yra 10 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė, konstatuodamas, kad pareiškėjos prašomiems nustatyti faktams įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.
22. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria byla nutraukta dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, argumentuodama, kad buvo pažeisti bylos nagrinėjimo koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, nes suinteresuoto asmens pozicija yra aiški, skųsti jo spendimą netikslinga. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, galimybių, kad laiku bus išnagrinėta byla, skundžiant suinteresuoto asmens sprendimus, maža. Apeliantės nuomone, ji išnaudojo visas galimybes gauti dokumentus, susijusius su prašomo fakto nustatymu, todėl ji ir kreipėsi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.
23. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
24. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo.
25. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas taip pat nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Be to, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie buvo, yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 ir joje nurodyta praktika).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus sieja su teisės gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją ir priedus prie jos įgijimu, t. y. pareiškėja siekia, kad suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius įrodinėjamus laikotarpius ar nustatytą nurodytos trukmės stažą įskaitytų į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos stažą. Apeliantė mano, kad laikotarpiai, kai ji pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1944-07-28 įsaką Nr. (duomenys neskelbtini) gaudavo kaip daugiavaikė motina vienkartines ir daugkartines išmokas, turi būti įskaityti į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą.
27. Apeliantė, remdamasi SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsako Nr. (duomenys neskelbtini), priimto 1944-07-28 (iš dalies pakeisto 1947-12-16 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku), „Apie valstybės pagalbos didinimą nėščioms ir vienišoms motinoms, stiprinant motinystės ir vaikystės apsaugą, nustatant aukščiausią skiriamąjį laipsnį – titulą „Motina didvyrė“ ir įsakymo „Motinos šlovė“ bei medalio „Motinystės medalis“ įsteigimą“ (nurodydama jo šaltinį – (duomenys neskelbtini)) II skyriaus 2 dalies nuostatomis, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) gavo vienkartines, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo nuolatines išmokas kaip moteris, auginanti du ir daugiau vaikų.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi vaikų gimimo liudijimus (t. y. aiškios jų gimimo datos) ir nurodo teisės aktą, pagal kurį gaudavo vienkartines ir daugkartines išmokas kaip daugiavaikė motina, be to, nepateikė duomenų, kur kreipėsi norėdama gauti dokumentus ir jų negavo, vertintina, kad toks prašomas nustatyti faktas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja 2006-03-30 kreipėsi į VSDFV Šilutės skyrių su prašymu skirti senatvės pensiją, jame, be kitų duomenų, žymėdama atsakymus / atsakydama į klausimus, nurodė, kad vaikų bei darbo stažo neturi – nėra dirbusi. Minėta institucija 2006-04-03 nustatė, kad visas pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 0,0000, nurodė, kad reikalaujamas minimalus stažas yra 15 metų. Tuo pagrindu VSDFV Šilutės skyrius 2006-04-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją pareiškėjai, nes ji neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Nors minėtame sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas per 3 metus VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o šios sprendimai – teismui, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtą sprendimą pareiškėja būtų apskundusi.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2007-05-14 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo šio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad juridinio fakto nustatymas nesukels juridinę reikšmę turinčių pasekmių. Minėto teismo sprendimo pareiškėja apeliacine tvarka neskundė.
31. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020-09-14, pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, pateikdama turimus bylos nagrinėjimo metu ir prieš tai surinktus dokumentus (darbo knygelę, darbo stažo pažymėjimą ir jo pagrindu sudarytus algalapius, įsakymus, archyvo pažymą). VSDFV Klaipėdos skyrius nustatė pensijų socialinio draudimo stažo laikotarpius, taip pat ir kai kuriuos įrodinėjamus pareiškime faktus. Institucija apskaičiavo, kad pareiškėjos visas įgytas stažas iki 1993-12-31 yra 2,8722, t. y. 2 metai 10 mėnesių 14 dienų, ir 2020-11-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjai skirti senatvės pensiją, nes ji neatitinka Socialinių draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnyje 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. neturi minimaliojo 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020-11-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
33. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos prašomiems nustatyti faktams įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas ir kad pareiškėja, siekdama atitinkamos teisės – teisės į valstybinio socialinio draudimo pensiją, įgijimo, neišnaudojo visų galimybių savo teises įgyvendinti institucijoje, įstatymo įgaliotoje spręsti dėl tos teisės suteikimo, o jai priėmus nepalankų sprendimą – ginčyti jį.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
35. Apeliantė teigia, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
36. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad kai byla nutraukiama, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami suinteresuoto asmens pareiškimu. Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnis). Pagrindas susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį yra teismo šiuo klausimu priimta nutartis. Paprastai teismas, priimdamas nutartį (pavyzdžiui, dėl atsisakymo priimti ieškinį, bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėto), kartu išsprendžia ir žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Vadinasi, tuo atveju, jei teismas šio klausimo neišsprendė, per dvejus metus nuo procesinio veiksmo, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį, atlikimo (nagrinėjamu atveju teismo nutarties, kuria byla nutraukiama, priėmimo) galima paduoti teismui pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.