- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1768-459/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- I. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ K, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. atstovės advokatės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VšĮ K, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. L. 2017-04-27 pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. (buvusi pavardė G.) laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 iš VšĮ K kas mėnesį gaudavo 127,5 rublių vaiko auginimo priežiūros išmoką. Pareiškėja nurodė, jog laikotarpiu nuo 1983-09-01 iki 2013-10-28 ji dirbo VšĮ K bendrosios praktikos slaugytoja. Kai 2015-05-20 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai gauti, jai buvo pranešta, kad jai trūksta darbo stažo. Paaiškinta, jog už 1995 m. ji stažo neįgijo, nes jos darbovietė VšĮ K VSDFV pateikė pažymą, kurioje jos pajamos už 1995 m. yra prilygintos 0 (nuliui), o stažui įskaityti būtina įrodyti, jog buvo mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos arba asmuo gavo ligos, motinystės, tėvystės bei kt. pašalpą. Ji 1993-06-23 (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiojo gydytojo J. S. įsakymu Nr. 200-K nuo 1993-06-23 iki 1996-05-08 buvo išleista dalinai apmokamų vaiko priežiūros atostogų ir jai buvo apskaičiuota pašalpa, mokėtina iki 1996-05-08. Nors nuo 1995-01-01 ir pasikeitė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSD įstatymas) nuostatos dėl vaiko priežiūros atostogų trukmės (nuo buvusių 3 metų iki 1 metų) ir nuostatos dėl motinystės pašalpos mokėjimo, nors pareiškėjos buvusi darbovietė pateikė VSDFV duomenis, kad ji laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 pajamų negavo, tačiau darbdavio įsakymas dėl jos išleidimo vaiko priežiūros atostogų iki 3 metų nebuvo atšauktas, kitas įsakymas - nebemokėti pareiškėjai išmokų, nebuvo priimtas, o pagal tuo metu galiojusį Pensijų įstatymą išliko numatyti 3 metai vaiko priežiūros atostogų, todėl pareiškėjai darbdavys turėjo mokėti pradiniame 1993-06-23 įsakyme numatytas išmokas. Įstatymai atgal netaikomi. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų gauti nemokamą gydymą ir jai galėtų būti nustatytas netekto darbingumo lygis. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas taip pat svarbus skaičiuojant pareiškėjos darbo stažą ir jai skirtinos pensijos dydį. Suinteresuotas asmuo VšĮ K atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Taip pat nurodė, kad nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakymu, pareiškėja visų pirma turi ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu atmetė VšĮ K prašymą dėl bylos nutraukimo, o pareiškėjos I. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino. Teismo motyvai: Teismas iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens VšĮ K prašymu, kad pareiškėja, nesutikdama su VSDFV teritorinio skyriaus skaičiavimais dėl jos darbo stažo VšĮ K, pirmiausia turėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau kadangi pareiškėja šia teise nepasinaudojo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, kurie yra pasibaigę, o byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kokio dydžio išmokas pareiškėjai mokėjo VšĮ K nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08, kai pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose, ir ar iš viso ligoninė mokėjo pareiškėjai išmokas už tą laikotarpį, pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, teismas pripažino, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, jog iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teismui pateiktų dokumentų, taip pat iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėjos atstovės ir suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai VšĮ K 1995 m. faktiškai nemokėjo jokių motinystės išmokų. Kad tokias išmokas pareiškėjai už 1995 m. būtų mokėjusi VSDFV ar kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus VSDFV turėjo mokėti pareiškėjai, taip pat nėra duomenų. Įstatymų pasikeitimai ar kolizijos, taip pat pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kad darbdavys turėjo mokėti motinystės išmokas ir po 1995-01-01, kai pasikeitė įstatymai, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos įrodyti teismui pareiškimu prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjos atstovė niekuo nepagrindė savo teiginių, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 buvo mokamos 127,5 rublių dydžio ar 1993-06-23 įsakyme numatyto kitokio dydžio motinystės išmokos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjos I. L. atstovė advokatė V. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos I. L. pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pareiškėja L. pagal 1993-06-23 vyriausiojo gydytojo J. S. priimtą įsakymą Nr. 200-K nuo 1993-06-23 iki 1996-05-08 buvo išleista dalinai apmokamų vaiko priežiūros atostogų iki dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), sukaks 3 metai. VSDFV iš VšĮ K yra gavusi duomenis, jog laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 pareiškėjos pajamos buvo 0 (nulinės), išskyrus 1995-09-18, kai pareiškėjai buvo išmokėta vienkartinė vieno tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa, mirus tėvui. VSDFV, apskaičiuodama pareiškėjos pensijos draudimo stažą, neįtraukia stažo už visus 1995 m., nes pagal teisės aktus draudimo stažui nustatyti būtina pateikti duomenis apie gautą vaiko priežiūros išmoką. Nurodo, kad neteisingus duomenis apie pareiškėjos laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 gautas pajamas VSDFV pateikė pareiškėjos darbovietė - VšĮ K, nurodydama, jog jos buvo 0 (nulinės). Situacija, kad augindama vaiką nuo 1,7 metų amžiaus iki 3 metų amžiaus gavo 0 (nulio) dydžio vaiko priežiūros išmoką, negalima, nes naujas darbdavio įsakymas, kuriuo pareiškėja būtų atšaukta iš vaiko priežiūros atostogų VšĮ K, arba jai būtų suteiktos nemokamos atostogos, nebuvo priimtas. Nors 1995-01-01 ir pasikeitė VSD įstatymo redakcija, kuriuo vaiko priežiūros atostogos sutrumpintos iki 1 metų, tačiau kitas tokią pat galią turintis teisės aktas - Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 19 straipsnis reglamentavo atostogas vaikui prižiūrėti iki 3 metų. Du vienodą teisinę galią turintys įstatymai skirtingai reglamentavo vaiko priežiūros atostogų trukmę, todėl neteisinga būtų tikėti, kad pareiškėjai nuo 1995-01-01 buvo nutrauktos vaiko priežiūros atostogos ir todėl nebebuvo mokama vaiko priežiūros išmoka. Pareiškėjos darbovietė padarė klaidą VSDFV nurodydama, jog 1995-09-18 pareiškėjai buvo išmokėta vienkartinė vieno tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa - 329 rubliai, mirus tėvui. Dėl to VSDFV užskaitė, kad pareiškėja tuo laikotarpiu buvo dirbanti, o ne auginanti vaiką. Visa tai įrodo, kad tuo laikotarpiu pareiškėjos darbovietės buhalterė neatsakingai tvarkė buhalteriją, dėl to buvo padarytos ne tik buhalterinės klaidos, bet ir VSDFV nebuvo laiku pateikti duomenys apie darbuotojų gaunamas išmokas.1995 m. vyko VSDFV reforma, kai visus duomenis apie gaunamas pašalpas darbovietės pradėjo perduoti VSDFV, todėl galima situacija, jog pareiškėjos darbovietė ne iš karto, o žymiai vėliau, tik 1996-04-16 perdavė VSDFV duomenis apie savo darbuotojų gaunamas pajamas. Tai įrodo dėl kokių priežasčių VSDFV neturi duomenų apie pareiškėjos laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 gautą vaiko priežiūros išmoką. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VšĮ K prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pareiškėja I. L. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 iš VšĮ K kas mėnesį gaudavo 127,5 rublių dydžio vaiko auginimo priežiūros išmoką. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja I. L. prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės į atitinkamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgijimu ir teisės į didesnę pensiją įgijimu, nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja taip pat įgytų teisę gauti nemokamą gydymą, jai galėtų būti nustatytas netektas darbingumas ir atitinkamai skaičiuojama didesnė netekto darbingumo pensija. Sprendimą dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo priima (stažą apskaičiuoja) VSDFV teritorinis skyrius. Pareiškėja I. L. 2015-05-20 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu / skundu dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktorius V. A. 2015-06-01 raštu Nr. (1.8) SI-27708 Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo bei 2015-08-14 papildomu raštu Nr. (1.8) SI-42019 Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo informavo pareiškėją I. L., jog pareiškėjos I. L. iki 2015-07-01 įgytas stažas yra 29,8172 metų (t. y. 29 metai 9 mėnesiai 24 dienos). Taip pat pažymėjo, jog pagal VSDFV turimus duomenis pareiškėja I. L. 1995 m. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo neįgijo. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 301 patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatus, galiojusius iki 1995-03-08, I. L. 1993-1996 metų laikotarpiu nėštumo ir gimdymo pašalpą, bei vaiko, gimusio 1993-05-08, priežiūros pašalpą turėjo mokėti darbdavys. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-03-01 nutarimu Nr. 289 patvirtintais Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais, galiojusiais nuo 1995-03-08, I. L. 1995 m. nebuvo ir negalėjo būti paskirta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa už 1993-05-08 gimusį vaiką, todėl šis laikas neįtrauktas į stažą. Taip pat paaiškinta, kad nuo 2016-01-01 motina arba tėvas, turintys vaiko nuo 1 metų iki 3 metų priežiūros atostogas, buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, o šie laikotarpiai laikomi stažu. Nustatyta, jog I. L. stažas 1996 metais sudaro 1 metus. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog pagal VSD įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą ar apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą), gali būti apskundžiami VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėja I. L. 2016-12-19 su prašymu kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas J. M. 2017-01-24 raštu Nr. (10.10) I-421 Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, be kita ko, jai paaiškino, kad jei asmuo 1995 m. buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų bei neturėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, tais metais jis nebuvo draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, todėl šis laikas nėra įskaitomas į stažą. Nurodyta, jog I. L. 1995 m., turėdama vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogas, neturėjo pajamų, nuo kurių buvo (turėjo būti) įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, todėl tais metais stažo neįgijo. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys, kad 1995 m. I. L. nėra įgijusi stažo, yra teisingi. Taip pat buvo paaiškinta, kad šį sprendimą I. L. per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja I. L. nesinaudojo teise apskųsti anksčiau minėtą VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą, o kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. prašė nustatyti, kad ji laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1996-05-08 iš VšĮ K kas mėnesį gaudavo 127,5 rublių dydžio vaiko auginimo priežiūros išmoką. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Esminis šiuo atveju I. L. motyvas ir argumentas, kad jai netinkamai buvo taikomos įstatymų nuostatos apskaičiuojant valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kadangi ji vaiko priežiūros atostogų buvo išleista 1993-06-23, galiojant teisės aktams, pagal kuriuos išmokos už vaiko priežiūrą turėjo būti mokamos iki vaikui sukaks treji metai, atitinkamai ir apskaičiuojamas už tai stažas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas aptarta anksčiau, daro išvadą, jog pareiškėja I. L. savo teises ir teisėtus interesus galėjo ir turėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka skųsdama VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą, o teisiškai reikšmingus faktus – vaiko priežiūros išmokos mokėjimą ginčo laikotarpiu – įrodinėti VSDFV sprendimo ginčijimo procese. Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai, kad pareiškėja be bylos nagrinėjimo civiline tvarka negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, nes suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjos buvusio darbdavio dokumentai už ginčo laikotarpį nebuvo prarasti. Ginčą nagrinėjančiai institucijai konstatavus tokių faktų buvimą / nebuvimą, atitinkamai būtų nuspręsta ir dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neskundė VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nurodydamas, kad pareiškėja turi teisę ginčyti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą įstatymų nustatyta tvarka ir naudodamasi būtent ta tvarka įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus, bet ne prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ypatingosios teisenos tvarka. Tuo tarpu pareiškimą priėmus – byla turėjo būti nutraukta. Nustačiusi pagrindą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų teisinių argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiškėjai kelio įstatymo nustatyta tvarka prašyti atnaujinti praleistą terminą ir apskųsti ją netenkinantį VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą ir, skundžiant sprendimą, įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus – vaiko priežiūros išmokos mokėjimą 1995-1996 m. Remiantis tuo, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų Pareiškėja I. L. už pareiškimą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtina su pareiškimu pateiktas 2017-04-27 mokėjimo patvirtinimas, operacijos eilės numeris 859885. Pareiškėjos atstovė advokatė V. Ž. (dabartinė pavardė-G.) pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtina 2017-08-20 mokėjimo nurodymas, dokumento Nr. 357. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Todėl žyminis mokestis grąžintinas bylos šaliai – pareiškėjai I. L.. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-04-27 mokėjimo patvirtinimu (operacijos eilės numeris 859885) už pareiškimą sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį bei 2017-08-20 mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 357) už apeliacinį skundą sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.