Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai V. O., jos advokatui J. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Šiais savo veiksmais V. O. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą reikalavimą.

Minėtu procesiniu sprendimu V. O. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 9-11).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

2023 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos Pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Institucijos Nutarimą. Pateiktame skunde nurodoma, kad ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Kasacinio teismo yra išaiškintą jog visais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti bent vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius — savavališką žemės, miško, vandens telkinio užėmimą ir (ar) savavališką tokio žemės, miško, vandens telkinio naudojimą, neturint tam teisinio pagrindo. Teismų praktikoje užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis) ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališki pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21- 489/2021, 2AT-75-495/2022). ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Žemiau išdėstomos aplinkybės patvirtiną jog yra visi pagrindai neskirti Pareiškėjai nuobaudos – įspėjimo, kadangi nėra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas M. J. 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ (Priedas Nr. 2) dėl galimai nelegaliai pastatytų tvorų bei ūkinių pastatų, kurie patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir informavo Pareiškėją apie sprendimą atlikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Atlikus patikrinimą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius informavo apie tai, kad Pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas Nutarimas, bei siūlymas per 6 mėnesius nuo siunčiamo Nutarimo priėmimo dienos pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.Visų pirma, svarbu pažymėti, kad žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais statiniais Pareiškėja įgijo 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (Priedas Nr. 3). Atitinkamai, darytina išvadą kad Pareiškėja nėra ginčo tvoros statytoja. Pareiškėja taip pat nesinaudoja minėta tvorą, kuri anot Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patenka į valstybinę žemę. Sutinkamai su nurodytu, darytina išvada, jog Nutarimas surašytas netinkamam asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog rengiant 2010 m. liepos 2 d. priimtą įstatymą Nr. XI- 992, kaip papildomas komitetas dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris, išnagrinėjęs įvairių subjektų pateiktas pastabas dėl šio įstatymo projekto, 2010 m. balandžio 9 d. išvadose, pasisakydamas dėl rengiamos naujos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos, be kita ko, nurodė, kad „bendru atveju atsakingas už savavališką statybą asmuo yra statytojas, tačiau jo nesant ar jo neidentifikavus, būtina įtvirtinti teisės normas, nustatančias atsakomybę kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui)“. Iš nurodytos išvados yra aiškus įstatymų leidėjo ketinimas nustatyti subjektų, kuriems pateikti reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, eiliškumą. Tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo, tokie reikalavimai turi būti reiškiami statinio savininkui (valdytojui) ir tik nesant ar neidentifikavus pastarojo – žemės sklypo savininkui (valdytojui) . Taigi, kaip jau buvo minėtą Pareiškėja nėra ginčo tvoros statytoja ir/ar naudotoja. Ji žemės sklypą kartu su visais Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytais statiniais įgijo iš V. O. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad už ginčo tvorą yra atsakingas žemės sklypo, ant kurio stovi tvora, savininkas – šiuo atveju anot Nacionalinės žemės tarnybos – Lietuvos Respublikos valstybė. Būtent Lietuvos Respublikos valstybė turi teisę disponuoti tvora ir nulemti jos likimą. Antra, svarbu paminėti, kad statinio aukštingumas pietinėje ir šiaurinėje žemės sklypo dalyje skiriasi, atitinkamai atraminė siena yra privaloma (Priedas Nr. 4). Taigi, tvoros pašalinimas gali sukelti neatitaisomą žalą Pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui su statiniais. Šiuo metu, įrengta atraminė siena ir laiko suformuotą valstybinio žemės sklypo lygį. Pridedamos nuotraukos patvirtiną kad Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo lygis yra apie 3,50 metro žemesnis, už tvoros esančio žemės sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Tuo atveju, jeigu būtų išardyta atraminė sieną yra didelė tikimybė, jog valstybinis žemės sklypas neišlaikys savo aukščio ir nušliauš, tokiu būdu padarant žalą ne tik Pareiškėjos žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, bet žala bus padaryta ir pačiam valstybiniam sklypui. Šiame skunde išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutraukta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nenustačius šio administracinio nusižengimo sudėties požymių.

III. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. O. teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidimo nepripažįsta, nes institucijai teikė paaiškinimą, kad sklypą dovanojimo sutartimi įsigijo 2009 m., o sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995 m., o visi statiniai, apie kuriuos eina kalba, buvo jau pastatyti ir įregistruoti 1991 m. 1995 m., kada buvo suformuotas sklypas, jis priklausė seneliui. Jam buvo leista, pagal žemės įstatymą, išsipirkti 20 arų, pagal galiojančius įstatymus. 4 arai atiteko valstybei. Tai jie liko su tais statiniais, kurie jau stovėjo nuo 1991 m., nes tai nekilnojamieji statiniai, ir jie kartu su žeme atiteko valstybei. Senelis tą sklypą padovanojo jos tėčiui, paskui tėtis padovanojo jai. Ji gavo sklypą 20 arų dydžio su dvejomis tvoromis šonuose. Apie tas tvoras, kurios yra sklypo pietinėje pusėje, jų negavo, neįsigijo. Dėl institucijos atsakymo, kad naudojasi. Ji nepastatė tvoros ant savo sklypo ribos, kad atsitvertų nuo valstybinės žemės, bet jeigu būtų toks reikalavimas, ji gali tą tvorą pasistatyti. Ką ji darė valstybinėje žemėje - nebent žolę šienavo, daugiau jokios veiklos ten nevykdė. Visada gali atsitverti nuo valstybinės žemės. Tame sklype, kurį gavo dovanų, negyvena. Kaip nurodyta dovanojimo sutartyje, ten gyvena jos tėtis, pastatai priklauso jam. Jis ten gyvens iki gyvos galvos. Savivališkumo nepripažįsta.

V. O. 2023 m. lapkričio 22 d. Institucijai pateiktame paaiškinime į atsiųstą 2023 m. lapkričio 9 d. raštą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ nurodoma, kad žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų savininke tapo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009 m. lapkričio 10 d., pažymi, kad visi Institucijos rašte minimi statiniai jau buvo. Atkreipia dėmesį, kad sklypas, (duomenys neskelbtini), suformuotas 1995 m. balandžio mėnesį ir jo plotą sudarė – 2387 kv. m., tai patvirtina 1995 m. balandžio 14 d. Namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje užfiksuotas registruotas žemės sklypas ir jame esantys registruoti statiniai bei tvoros, kurių statybos užbaigimo metai nurodyti: 1988 m., 1991 m. ir 1994 m. Vadovaujantis 1995 m. kovo mėnesio „Namų valdos žemės sklypo ribų planu“, kai sklypai, (duomenys neskelbtini), dar buvo kaip vienas sklypas ir jame nurodytų taškų (duomenys neskelbtini) koordinatėmis, darytina išvada, kad tvoros (statytos 1991 m.) įrengtos tvarkingai sklypo ribose. Informuoja, kad 1990 m. sausio 23 d. buvo pritarta gyvenamojo namo statybos projektui, adresu (duomenys neskelbtini), kur sklypo plane yra nužymėta pastato vieta, atstumai iki sklypo ribų – statinio pririšimai. Atkreipia dėmesį, kad pastatas tvarkingai pastatytas pagal projektą, išlaikant visus atstumus iki buvusio sklypo ribų. Kadangi statinio aukštingumas pietinėje ir šiaurinėje sklypo dalyje buvo suprojektuotas nevienodas, atsirado privalomumas atraminių sienų įrengimui, žemės lygio perkritimams laikyti ir gyvenamojo namo projekto įgyvendinimui. Pažymi, kad gyvenamojo namo pastato statyba pilnai užbaigta 1991 m., tai byloja „Nekilnojamojo turto registro centro išrašo“ pažymėjimas. Atsižvelgus į esamą situaciją ir išnagrinėjus sklypų, (duomenys neskelbtini), formavimosi raidą, mato, kad dėl 1995 metais patvirtintų naujų Žemės įstatymo nuostatų iš jos giminei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Valstybės naudai yra atimta žemės sklypo dalis, sudaranti 387 kv. m. su joje esančiais registruotais statiniais, neišmokėjus jokios kompensacijos. Ta pati situacija kartojasi ir su gretimai esančiais sklypais. Remiantis tuo, ką išdėstė, nesutinka su Institucijos rašto teiginiu, kad savavališkai yra užėmusi ir savavališkai naudoja valstybinės žemės 385 kv. m. plotą su jai priklausančiais statiniais, nes jie visi buvo pastatyti iki 1995 metų, nuosavybės teise priklausančiame sklype, statybas suderinus su to meto valstybės institucijomis.

Institucijos rašte dėl V. O. 2023 m. lapkričio 22 d. pateikto paaiškinimo nurodoma, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad išnagrinėjo Pareiškėjos 2023 m. lapkričio 22 d. paaiškinimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlikto žemės naudojimo patikrinimo vietoje ir surašytame 2023 m. rugsėjo 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių. Atkreipia Pareiškėjos dėmesį, kad visi prie jos paaiškinimo pridėti dokumentai rodo, kokiu plotu ji ar kiti asmenys, iš kurių ji įgijote Žemės sklypą, naudojosi: 1989 m. plane nurodytas naudojamas plotas 0,4387 ha, 1989 m. Vilniaus miesto plano ištraukoje, (duomenys neskelbtini) sklypas, naudojamas plotas nenurodytas, tik įbraižytos tvoromis apribotos ribos, kurių viduryje išskirtas plotas P=600 m², 1995 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytas plotas 4000 m². 1995 m. balandžio 14 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyti visi statiniai, įskaitant tvoras, tačiau atkreipia dėmesį, kad yra išskirtas 30,00 ilgio ir 20,00 m pločio plotas, kuriame įrašyta 7A/600, o tos pačios bylos lentelėje Žemės sklypo plotas m² paskutiniame stulpelyje nurodyta Bendras sklypo plotas naudojamas 2387, priešpaskutiniame stulpelyje nurodytas Bendras plotas išskirtas 600. Šie duomenys rodo, kad Jums buvo skirtas 600 kv. m plotas, tačiau faktiškai naudojotės 2387 kv. m plotu, kurio naudojimo pagrindas nenurodytas. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. O. 1996 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš valstybės 0,2000 ha ploto Žemės sklypą, kurį 2005 m. lapkričio 30 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido V. O., kuris 2009 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo tą patį Žemės sklypą Pareiškėjai. Tai rodo, kad iš valstybės Žemės sklypą įgijo ne Pareiškėja, bet kiti asmenys, o Pareiškėjai perleido (ir galėjo perleisti) tik tą, ką patys turėjo. Dar kartą atkreipia Pareiškėjos dėmesį, kad iš valstybės buvo įgytas tik 0,2000 ha ploto Žemės sklypas. Likusį plotą gal būt tiek Pareiškėja, tiek ankstesni Žemės sklypo savininkai tik naudojo, tačiau jokių teisių į jį neįgijo. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 13 d.), t. y. Žemės sklypo įsigijimo iš valstybės metu 9 straipsnio 5 dalis nustatė, kad miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatyta tvarka patvirtintus ir savivaldybės mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai. Remiantis čia paminėta įstatymo nuostata iš valstybės M. O. įgijo maksimalų namų valdos žemės sklypo plotą – 0,2 ha, kurio plotas nebuvo padidintas. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo ribos atitinka įgytą iš valstybės 0,2000 ha plotą, o žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytą 385 kv. m valstybinės žemės plotą Pareiškėja naudoja be jokio teisinio pagrindo. Nors iš Pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad valstybine žeme ji naudojasi ilgą laiką, dėl to ji neįgyja teisės tokį naudojimą tęsti, be to, tokio ploto naudojimas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Žemės sklypo naudojimo patikrinimas buvo atliktas, gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo“, kuriame nurodoma, kad savivaldybė valstybinėje žemėje rengia bendrojo naudojimo teritorijos, kuriame planuojamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės centras, projektą, o nelegaliai pastatytos tvoros bei ūkiniai pastatai trukdo planuoti privažiavimą prie planuojamo žemės sklypo. Pareiškėjos paaiškinime ir pateiktuose dokumentuose nepakanka duomenų, kad valstybinės žemės plotą naudoja teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymo

V. O. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).

Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.).

Teismas pažymi, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, spręsdami asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti visus pirmiau paminėtus būtinuosius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir tik juos nustačiusi priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Nagrinėjamu atveju Institucija 2023 m. lapkričio 27 d. nutarime nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu išaiškėjo, kad už Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų valstybinėje žemėje esančia tvora kartu su čia paminėtu žemės sklypu yra aptvertas besiribojančios valstybinės žemės 385 kv. m plotas, kurį Pareiškėja yra savavališkai užėmusi ir savavališkai naudoja savo reikmėms. T. y. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėto Žemės sklypo pietinėje pusėje yra valstybinė žemė, nesuformuota atskiru žemės sklypu, kurioje pastatytos betoninės, metalinės ant pamato ir vielos tinklo tvoros, akmeninės atraminės sienelės, akmeniniai laiptai bei akmeninis židinys ir mūriniai pastatai. Vietovėje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros, statiniai ir pastatai. Tvoromis, atraminėmis sienelėmis, pastatais, laiptais ir židiniu yra užimta 385 kv. m ploto valstybinė žemė. Nustatytos aplinkybės rodo, kad Pareiškėja, naudodama Žemės sklypą, nesilaiko nustatytų Žemės sklypo ribų, netinkamai atlieka žemės savininkės pareigas ir jai priklausančiomis tvoromis, atraminėmis sienelėmis, pastatais, laiptais ir židiniu yra savavališkai užėmusi ir savavališkai naudoja valstybinės žemės 385 kv. m plotą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad minėtais veiksmais buvo pažeisti Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimai, numatantys, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, taip pat manytina, kad toks pažeidimas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas) požymius.

Taip pat pažymėtina, kad Institucijos nutarime detalizuojama kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama, o būtent – Pareiškėja 2009 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo Žemės sklypą, naudojosi 1989 m. – 1995 m., tačiau faktiškai naudoto ploto naudojimo pagrindas nenurodytas. Pareiškėja iš privataus asmens yra gavusi 0,2000 ploto Žemės sklypą, kurio ribos pažymėtos Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje, o besiribojančią valstybinę žemę naudoti neturi teisinio pagrindo. Taigi, nutarime yra konstatuojami ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo dispozicijoje nurodyti objektyvieji požymiai – savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo faktas.

Vis dėlto pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog objektyvus pakaltinamumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, asmens teisę į teisingą teismą, nuobaudos skyrimo tik remiantis įstatymu taisyklę, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl vien objektyviojo administracinio nusižengimo požymio nustatymo nepakanka sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, kadangi būtina nustatyti ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tarp jų ir būtinąjį subjektyvųjį tokio administracinio nusižengimo požymį – kaltę.

Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o šio straipsnio 2 dalyje detalizuotas tyčios turinys formaliose ir materialiose administracinių nusižengimų sudėtyse. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant Pareiškėjos tyčios turinį būtina nustatyti, kad užimdama nutarime nurodomą valstybinės žemės dalį ji suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. kad užima ir priskiria sau jai nepriklausančią valstybinę žemę ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos.

Nagrinėjamu atveju teiktuose procesiniuose dokumentuose Pareiškėja yra nurodžiusi, kad žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų savininke tapo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009 m. lapkričio 10 d. Pastaroji atkreipia dėmesį, kad sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995 m. balandžio mėnesį ir jo plotą sudarė – 2387 kv. m., tai patvirtina 1995 m. balandžio 14 d. „Namų valdos techninės apskaitos byla“, kurioje užfiksuotas registruotas žemės sklypas ir jame esantys registruoti statiniai bei tvoros, kurių statybos užbaigimo metai nurodyti: 1988 m., 1991 m. ir 1994 m. Vadovaujantis 1995 m. kovo mėnesio „Namų valdos žemės sklypo ribų planu“, kai sklypai, (duomenys neskelbtini), dar buvo kaip vienas sklypas ir jame nurodytų taškų (duomenys neskelbtini) koordinatėmis, darytina išvada, kad tvoros (statytos 1991 m.) įrengtos tvarkingai sklypo ribose. 1990 m. sausio 23 d. buvo pritarta gyvenamojo namo statybos projektui, adresu (duomenys neskelbtini), kur sklypo plane yra nužymėta pastato vieta, atstumai iki sklypo ribų – statinio pririšimai. Kadangi statinio aukštingumas pietinėje ir šiaurinėje sklypo dalyje buvo suprojektuotas nevienodas, atsirado privalomumas atraminių sienų įrengimui, žemės lygio perkritimams laikyti ir gyvenamojo namo projekto įgyvendinimui. Gyvenamojo namo pastato statyba pilnai užbaigta 1991 m.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja išnagrinėjusi sklypų, (duomenys neskelbtini) formavimosi raidą, deklaruoja, kad „dėl 1995 m. patvirtintų naujų Žemės įstatymo nuostatų iš jos giminei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Valstybės naudai yra atimta žemės sklypo dalis, sudaranti 387 kv. m. su joje esančiais registruotais statiniais“, be kita ko, „neišmokėjus jokios kompensacijos“.

Teismas vertindamas aptartą, kartotinai pamini, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 13 d.), t. y. Žemės sklypo įsigijimo iš valstybės metu 9 straipsnio 5 dalis nustatė, kad miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatyta tvarka patvirtintus ir savivaldybės mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai.

Taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. O. 1996 m. liepos 30 d., Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš valstybės Žemės sklypą, kurį 2005 m. lapkričio 30 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido V. O., kuris 2009 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo tą patį Žemės sklypą Pareiškėjai. Tačiau, kaip yra matyti iš faktinių bylos aplinkybių, M. O. įgijo maksimalų namų valdos žemės sklypo plotą – 0,2000 ha, kurio plotas nebuvo padidintas.

Taigi, sutinkant su nurodytu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėja žinodama apie susiklosčiusią situaciją, tačiau savavališkai užimdama ir savavališkai naudodamasi, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, 385 kv. m ploto didesniu plotu nei jai priklauso pagal VĮ Registrų centras duomenų bazę (2385-2000 = 385 kv. m), bei valstybinėje žemėje įrengdama tvorą, atraminę sienelę, pastatą, laiptus ir židinį, veikė tiesiogine tyčia ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos tiesioginė tyčia neteisėtai savavališkai užėmus ir naudojantis savo reikmėms valstybinę žemę yra neabejotinai įrodyta bei pagrįsta jos pačios deklaruotais argumentais.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Akivaizdu, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Iš pateikto žemės naudojimo patikrinimo akto ir situacijos schemos matyti, kad Žemės sklypas, naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis t. y. naudojamasi valstybine žeme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. O. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.