- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-2044-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32764-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- K. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8536-868/2022 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo K. R. 5 760,40 Eur neapmokėto nuomos ir kitų paslaugų mokesčio, 414,75 Eur sutartinių delspinigių, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. šalys pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomoti atsakovui patalpas, priklausančias ieškovei, pažymėtas toliau nurodytais indeksais ir sudarančias atitinkamą plotą: patalpos Nr. 26, kurių plotas yra apie 200 kvadratinių metrų, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), tuo tarpu atsakovas už naudojimąsi Patalpomis ieškovei įsipareigojo mokėti sutartimi nustatytą nuomos mokestį, kuris lygus 2 000,00 litų, kurį sudaro 579,24 Eur per mėnesį, už visą Sutarties 6.1. punkte nurodytą plotą ir papildomai sumoka pagal tą sumą privalomą mokėtiną į biudžetą nustatyto dydžio PVM, jei jį nuomininkui privalu mokėti. Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui už bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijos išlaidas ir kitas teikiamas paslaugas pagal sutarties 6.5. punktą. Šalys susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 7 d., nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos pagal sutarties 6.1. punktą, patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2011 metų vasario 1 d. (sutarties 6.2. punktas). Sąskaitos faktūros ir bet kokios kitos pagal sutartį atsakovui mokėtinos sumos turi būti mokamos bankiniu pavedimu į ieškovės nurodytą banko sąskaitą (sutarties 6.4. punktas). Ieškovė už naudojimąsi Patalpomis, už nuomą ir kitas paslaugas atsakovui išrašinėjo sąskaitas faktūras, kaip ir numatyta sutartyje, tačiau nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 22 d. atsakovas nepadengė dalies sąskaitų faktūrų, todėl ieškovė ėmė raginti atsakovą atsiskaityti už suteiktas nuomos ir kitas paslaugas. Atsakovui neatsiskaičius ir nesureagavus į raginimus atsiskaityti, ieškovė informavo, jog ji imsis veiksmų dėl kreipimosi į teismą ir skolos priteisimo. Atsakovas su ieškove neatsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas faktūras, nors buvo tinkamai informuotas. Nuomos santykiai tarp šalių nutraukti 2013 m. kovo 14 d. Ieškovės teigimu, atsakovas, nevykdydamas prievolės, pažeidė sutarties sąlygas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį.
3. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka į ieškovės ieškinį atsiliepimo nepateikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2349-868/2020 ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą už akių palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui K. R. iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 552,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
7. Iš atsakovo, jo atstovo paaiškinimų, liudytojos E. R. parodymų bei pateiktų į bylą ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui išrašydavo nepagrįstai PVM sąskaitas už dvigubai didesnį plotą bei už dvigubai didesnes suteiktas paslaugas (elektra, šildymas, eksploatacines išlaidas). Teismas nurodė, jog byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas iš ieškovės išnuomojo didesnę nei 200 kv. m ploto patalpą, bei įsipareigojo mokėti paslaugų mokesčius už didesnį nei 200 kv. m. plotą. Atsakovas į bylą pateikė ieškovės ir jo sesers el. susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovė reikalauja mokėti mokesčius už didesnį nei 200 kv. m. plotą.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė turi pareigą įrodyti pareikšto ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo ir dėl papildomos ploto, taip pat dėl papildomų mokesčių dėl papildomo ploto išlaikymo, t. y. už šildymą, elektros energijos sunaudojimą bei už eksploatacines išlaidas. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovės pateiktose sąskaitose yra daug nepaaiškintų neatitikimų, nepagrįstai priskaičiuotų sumų, tačiau ieškovė nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nedalyvavo, t. y. pasirinko pasyvų elgesį procese ir nepaaiškino žodžiu ieškinio aplinkybių bei nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad teismas neprivalo selektyviai atrinkti ir už ieškovę nuspręsti, kuri PVM sąskaita faktūra yra pagrįstai išrašyta ir neapmokėta, kai akivaizdžiai matyti, kad sąskaitose neatitikimų yra daug. Be to, ieškovė nepaaiškino ir kaip ji skaičiavo nuomos mokesčio padidėjimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (toliau – VKI). Kadangi sąskaitos dėl šių reikalavimų teismui buvo neaiškios, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jas laikyti pagrįstomis.
9. Kadangi teismas nustatė, kad ieškovė nepagrįstai atsakovui išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už nuomą dėl papildomo ploto, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, taip pat tai, kad už papildomą plotą ieškovė atsakovui skaičiavo ir mokesčius už suteiktas paslaugas, sprendė, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.
10. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos už nuomą bei kitų paslaugų apmokėjimo. Taigi, teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, dėl to ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį visa apimtimi tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, jog teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei užfiksuotas faktines aplinkybes, nepaisant to, jog dėl dalies rašytinių įrodymų šalys ginčo nekėlė, nepagrįstai atsisakė jais vadovautis, kas nulėmė, jog atsakovo net neginčijama ieškiniu reiškiamo reikalavimo dalis buvo atmesta. Pažymėjo, jog Sutartimi šalys susitarė, jog už Patalpas bus mokamas 2 000,00 litų (579,24 Eur) dydžio mėnesinis mokestis, kuris yra pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo – priėmimo dienos. Patalpos atsakovui buvo perduotos 2010 m. birželio 7 d., o Sutartis buvo nutraukta tik 2013 m. kovo 14 d., todėl už visą šį laikotarpį atsakovas turėjo pareigą mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį. Apeliantės teigimu, reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais bei užfiksuotomis aplinkybėmis.
11.2. Apeliantė taip pat nurodo, jog bylos medžiaga aiškiai numato, kokiu būdų yra paskaičiuojamas mokesčio padidėjimas, todėl teismo pateikta išvada, jog ieškovė nepaaiškino ir kaip ji skaičiavo nuomos mokesčio padidėjimą dėl VKI, rodo akivaizdų teismo aplaidumą bei civilinės bylos medžiagos aplaidų vertinimą, ir /ar galima išankstinį nusistatymą prieš ieškovę. Pažymėjo, jog šalys susitarė kiekvienais metais nuo vasario 1 d. perskaičiuoti nuomos mokestį, jį indeksuojat vartotojų kainų indeksu, skelbiamu Lietuvos Respublikos vyriausybės oficialiosios statistikos portale. Taip pat byloje esanti medžiaga, ir viešai prieinami duomenys pagrindžia, ieškovės papildomai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašomos, ne kaip teigia atsakovas už papildomą plotą, tačiau dėl sutarties pagrindu perskaičiuoto nuomos dydžio, kuris buvo įtakotas pasikeitusio VKI.
11.3. Apeliantės teigimu, byloje esančios, jau prieš daugiau nei 10 metų atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros, vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis patvirtina paslaugos atsakovui suteikimo faktą. Apeliantė nurodo, jog šiuo atveju yra susidariusi situacija, kuomet atsakovas visą laikotarpį iki pat šios bylos atnaujinimo momento vengė apmokėti PVM sąskaitas faktūras, ignoravo ieškovės siųstus pranešimus ir raginimus ir bet kokius bandymus susisiekti, ir praėjus daugiau nei dešimties metų laikotarpiui, atsakovas suprasdamas, jog šioje stadijoje ieškovės galimybės įrodyti ginčijamas aplinkybes yra itin apsunkintos, pateikė procesinį dokumentą, kuris yra grindžiamas menamo pobūdžio argumentais dėl galimo ieškovės nesąžiningumo bei nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepaisant to, jog ieškovės įrodinėjimo galimybės yra itin pasunkėjusios visą įrodinėjimo pareigą permetė ieškovei.
11.4. Teismo vidinis įsitikinimas ir iš to sekanti nepagrįsta išvada dėl PVM sąskaitų faktūrų nepatikimumo yra paremta ne įrodymų tyrimu, o hipotetinėmis prielaidomis. Teismas ne tik nepateikė konkrečių duomenų apie tai, PVM sąskaitose faktūrose pateikta informacija yra klaidinga, o šios sąskaitos išrašytos neteisėtai, tačiau iš viso atsisakė vertinti įrodymus.
11.5. Apeliantė pažymėjo, jog teismas, esminę sprendimo dalį grindė E. R. pateiktomis aplinkybėmis, tačiau E. R. yra itin suinteresuota šios bylos baigtimi, nes galutinis sprendimas gali padaryti tiesioginę įtaką šiam asmeniui. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad byloje esanti medžiaga leidžia teigti, jog dalį su Sutartimi susijusių mokėjimų vykdė pati E. R. taip pat nustatyta, jog faktiškai patalpomis pati E. R. ir naudojosi, šią aplinkybę taip pat nurodo ir atsakovas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovas nurodo, jog iš į bylą pateiktų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų akivaizdžiai matyti, kad ieškovė atsakovui išrašydavo nepagrįstas PVM sąskaitas už dvigubai didesnį plotą bei už dvigubai didesnes suteiktas paslaugas (elektra, šildymas, eksploatacines išlaidas). Byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas iš ieškovės išnuomojo didesnę nei 200 kv. m ploto patalpą, bei įsipareigojo mokėti paslaugų mokesčius už didesnį nei 200 kv. m. plotą.
12.2. Atsakovo teigimu, teismas teisingai nurodė, jog ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo ir dėl papildomos ploto, taip pat dėl papildomų mokesčių dėl papildomo ploto išlaikymo, t. y. už šildymą, elektros energijos sunaudojimą bei už eksploatacines išlaidas. Šios nurodytos aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai nėra tinkamai pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gegužės 17 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų sutartį Nr. 10/05/17, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui 200 kv. m. patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (bendras patalpos plotas 711 kv. m.). Pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 2 000,00 Lt (579,24 Eur) patalpų nuomos mokestį (sutarties 6.1 p.).
19. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti skolą už patalpų nuomą bei už kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. kovo 22 d. ir ieškinio reikalavimą grindžia išrašytomis sąskaitomis faktūromis: PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 13646 už patalpų nuomą už 2012 m. gruodžio mėn., 2000 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 13757 už elektros energiją už 2012 m. lapkričio mėn. 782,32 Eur; už eksploatacines išlaidas už 2012 m. lapkričio mėn. 78,23 Eur; iš viso 1 041,27 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14027 už patalpų šildymą už 2012 m. lapkričio mėn., 1193,29 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14488 už patalpų šildymą už 2012 m. lapkričio mėn., 956,42 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr.14549 už elektros energiją už 2012 m. lapkričio mėn. 718,75 Lt, už eksploatacines išlaidas už 2012 m. lapkričio mėn. 781,88 Lt, iš viso 956,66 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14737 už nuomos padidėjimą dėl VKI skirtumas už 2012 m. gruodžio mėn., 26 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14213 už patalpų nuomą už 2013 m. sausio mėn., 2000 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14673 už nuomos padidėjimą dėl VKI (sutarties p. 6.1) už 2013 m. sausio mėn., 174,45 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14811 už patalpų nuomą papildomą plotą už 2013 m. vasario mėn., 2000 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr.14881 už patalpų nuomą už 2013 m. vasario mėn., 2000 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 14996 už patalpų šildymą už 2013 m. sausio mėn., 176,58 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 15028 už elektros energiją už 2013 m. sausio mėn., 562,56 Lt suma, už eksploatacines išlaidas už 2013 m. sausio mėn., 56,25 Lt suma, iš viso 748,75 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 15273 už nuomos padidėjimą dėl VKI (sutarties p. 6.1) už 2013 m. vasario mėn., 174,45 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 15463 už patalpų nuomą kovo mėn. 01-14 d., 903,23 Lt suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 15528 už elektros energiją už 2013 m. vasario mėn., 572,22 Lt, už eksploatacines išlaidas už 2013 m. vasario mėn. 57,22 Lt, iš viso 761,63 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 15743 už patalpų šildymą vasario mėn., 1603,65 Lt (su PVM) suma; PVM sąskaita faktūra serija NTV Nr. 15843 už nuomos padidėjimą Dėl VKI (sutarties p. 6.1) už 2013 m. kovo mėn., 174,45 Lt suma.
Dėl neapmokėto nuomos ir kitų paslaugų mokesčio
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovės išrašytose sąskaitose yra daug nepaaiškintų neatitikimų, nepagrįstai priskaičiuotų sumų, ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo dėl papildomos ploto, taip pat dėl papildomų mokesčių dėl papildomo ploto išlaikymo. Kadangi ieškovė, ieškovės atstovas nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nedalyvavo, bei nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, teismas ieškinį atmetė visa apimtimi.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog, ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias ieškinio reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 178 straipsnis). Tačiau, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog ieškovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir nevisiškai tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigas, savaime nepaneigia teismo pareigos laiku imtis priemonių kontroliuojant įrodinėjimo procesą (CPK 159 straipsnis) nustatyti byloje objektyvią tiesą. Teismas nagrinėdamas bylą, esant neaiškioms aplinkybėms, privalėjo nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, pripažinti ieškovės atstovo dalyvavimą būtinu ir/ar įpareigoti pateikti teismui įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktai).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese faktai laikomi įrodytais ne tada, kai nėra jokių abejonių, o tada, kai fakto egzistavimą patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas pripažįsta pakankamais (CPK 185 straipsnis). Teismas negali atsisakyti spręsti civilinio ginčo, konstatuodamas, jog ginčo aplinkybės neaiškios ir neįrodytos. Taigi šiuo atveju teismas turėjo aiškiai konstatuoti – atsakovas yra skolingas už negyvenamųjų patalpų nuomą iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2013 m. kovo 14 d. ar ne, jei taip kokią konkrečiai sumą. Teismas atmesdamas ieškovės ieškinį apsiribojo tik atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais deklaratyviais, niekuo neparemtais argumentais, jog ieškovė reikalauja iš atsakovo skolos, kurią sudaro tik nuomos ir kiti mokesčiai už didesnį plotą nei buvo susitarta sutartimi.
23. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-13139-854/2013) ieškovės ieškinys dėl skolos, kuriuo buvo reikalaujama priteisti iš atsakovo skolą už didesnį negyvenamųjų patalpų plotą nei buvo susitarta šalių 2010 m. gegužės 17 d. sutartimi, jau buvo atmestas.
24. Antra, šioje nagrinėjamojoje byloje ieškovės reikalavimą dėl skolos, priešingai nei teigia atsakovas, sudaro skola už patalpų nuomą ir atitinkamus mokesčius iki sutarties nutraukimo, t. y. 2013 m. kovo 14 d. Ieškinys grindžiamas pateiktomis sąskaitomis (Ieškinio priedas Nr. 3), kuriose nėra nurodomas atitinkamas nuomojamų patalpų plotas, dėl to, visiškai akivaizdu, jog teismo išvada, jog ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo sudaro vien tik skola dėl papildomos ploto, nėra įtikinama.
25. Teismas visiškai nevertino byloje esančių sąskaitų ir kitų įrodymų, nesiaiškino ar nurodytos PVM sąskaitos yra apmokėtos. Sutartimi šalys susitarė, jog už patalpas bus mokamas 2000 litų (579,24 Eur) dydžio mėnesinis mokestis, kuris yra pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo – priėmimo dienos. Byloje nustatyta, kad patalpos atsakovui buvo perduotos 2010 m. birželio mėnesį, o sutartis buvo nutraukta tik 2013 m. kovo 14 d. kas leidžia teigti, jog už visą šį laikotarpį atsakovas turėjo neabejotiną pareigą mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį. Be kita ko, ieškovės ieškinio reikalavimus sudaro ir Vartotojų kainų indekso (VKI) padidėjimas, dėl kurio šalys susitarė 2010 m. gegužės 17 d. sutartyje (sutarties 6.2 punktas). Todėl esant ginčui tarp šalių, byloje liko nenustatyta aplinkybė kokia apimtimi atsakovas liko skolingas už negyvenamųjų patalpų nuomą (sutarties 6.1 punktas), mokesčius (sutarties 6.5 punktas), VKI padidėjimo ((sutarties 6.2 punktas).
26. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų suvestinių ir kitų įrodymų (Ieškinio priedai 2-5) matyti, jog jos yra išrašytos už patalpų nuomą, patalpoms išlaikyti paskaičiuotus komunalinius mokesčius bei nuomos padidėjimą dėl VKI skirtumo, taigi teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys, susijęs vien tik su skolos priteisimu dėl papildomos ploto. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybės, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs įrodymų neatitikimą (sąskaitose yra daug nepaaiškintų neatitikimų) nepagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovės atstovui, nesiėmė kitų CPK 160 straipsnyje įtvirtintų būtinų priemonių, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, dėl ko neatskleidė bylos esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovės atstovui, rėmėsi tik atsakovo argumentais, konstatuodamas, jog ieškovės pateikti įrodymai yra neaiškūs, tačiau nesiėmė CPK 160 straipsnyje įtvirtintų būtinų priemonių, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, taip pat teismas neįvertino ir nepasisakė dėl didžiosios dalies į bylą pateiktų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant tokioms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujai, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.