Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-683-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2A-683-924/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10690-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: A. G. I.
Atsakovas: mažajai bendrijai „Doros idėjos“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-683-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10690-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.8.11.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Sujetienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. I. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Doros idėjos“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. I. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Doros idėjos“ (toliau – ir atsakovė) 2022 m. gegužės 7 d. sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už transporto priemonę sumokėtus 18 700 Eur; 3) įpareigoti atsakovę savo lėšomis atsiimti iš ieškovo minėtą transporto priemonę; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui 455,55 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas interneto svetainėje www.autoplius.lt 2022 m. pavasarį surado atsakovės skelbimą apie parduodamą automobilį, pagamintą 1990 metais, 257 000 km ridos, be defektų, kurio kaina skelbime nurodyta 19 595 Eur. Ieškovas susidomėjo automobiliu, tačiau apžiūrint automobilį ieškovas pastebėjo, kad vairo mechanizmas tinkamai neveikia. Ieškovas nusprendė automobilį pirkti, tačiau susitarė, kad jis bus parduodamas už 18 700 Eur, o ne 19 595 Eur, kaip buvo nurodyta skelbime. Atsakovė patikino, kad daugiau jokių automobilio defektų nėra, jis yra idealios būklės, visos detalės yra pakeistos arba restauruotos. 2022 m. gegužės 7 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovės įsigijo automobilį už 18 700 Eur. Sutartyje atsakovės atstovas nurodė vienintelį automobilio trūkumą – vairo mechanizmo ir pakabos elementų (nors skelbime buvo nurodyta, jog vairo stiprintuvas ir vairo kolonėlė yra restauruoti). Visą automobilio kainą ieškovas sumokėjo atsakovei grynaisiais pinigais. Atsakovė jokio pinigų priėmimo kvito ar kito buhalterinės apskaitos dokumento, pagrindžiančio pinigų priėmimo faktą, ieškovui neišdavė. Be to, atsakovės atstovas E. K. į sutartį įrašė, jog automobilio kaina yra 10 000 Eur. Atsakovės atstovas ieškovui paaiškino, kad toks yra verslas ir kitaip pinigų užsidirbti neišeina, kadangi reikia mokėti didelius mokesčius. Ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, jis pasitikėjo atsakove (jos atstovu) ir sutartį su joje nurodyta mažesne automobilio kaina pasirašė. Vos išvykus iš automobilio įsigijimo vietos (Kauno) paaiškėjo, kad automobilis yra su itin daug paslėptų defektų, todėl negalima automobilio eksploatuoti – neveikė šildymas salone, pradėjo bėgti tepalas, iš išmetamųjų dujų vamzdžio pradėjo eiti juodos nesudeginto kuro dalelės, buvo itin didelės kuro sąnaudos (30 l / 100 km). Oficialaus (duomenys neskelbtini) atstovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Veho Lietuva atliktos automobilio mechaninės išorinės patikros metu nustatyti šie defektai: nesandari vairo stiprintuvo kolonėlė, bėga tepalas; laša tepalas pro kuro filtro korpuse esantį alyvos daviklį; padangų galiojimo terminas pasibaigęs; netolygus variklio darbas; variklio tepalo karteris yra palankstytas; variklio išmetimo sistema paveikta korozijos; langų ir durelių gumos nesandarios (važiuojant apie 70 –80 km/h greičiu jaučiasi vėjo švilpimas salone; netolygus automatinės dėžės darbas; neveikia salono apipūtimo pečiukas; neveikia tepalo spaudimo daviklio prietaisų skydelio rodmenys; salone krenta d/p saugos diržo apdaila; automobilis ne visada užsiveda (nesuka starteris). Be to, paaiškėjo, jog automobilio kėbulas yra nekokybiškai padengtas storu dažų sluoksniu. 2022 m. gegužės 28 d. ieškovui bandant atlikti privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, taip pat buvo nustatyta eilė automobilio defektų ir padaryta išvada, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Ieškovas taip pat kreipėsi į nepriklausomą specialistą A. Ū., kurio išvadoje taip pat nustatyti elektrinės dalies neatitikimai techniniams reikalavimams, kėbulo defektai, mechaninės dalies defektai bei kiti defektai / neatitikimai techniniams reikalavimams. Pardavėjo pareiga yra garantuoti pirkėjui, jog daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Automobilio trūkumai išryškėjo iš karto po jo įsigijimo, dėl to juos sąlygojo ne natūralus nusidėvėjimas ar eksploatacija, o pardavėjo nuslėpti egzistavę trūkumai. Net jei šie trūkumai galėjo būti pastebėti, tai sąžiningas pardavėjas turėjo juos nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, o ne pateikti informaciją, kad automobilio būklė ideali. Ieškovas už automobilio mechaninę patikrą UAB Veho Lietuva sumokėjo 235,95 Eur (78,65 Eur pagal 2022-05-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 703MA217350 ir 157,30 Eur pagal 2022-06-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 703MA218171) .Už automobilio patikrą UAB „Transkona“ ieškovas sumokėjo 19,60 Eur (2022-05-28 čekis Nr. LG 00401993), specialistui A. Ū. už automobilio patikrą ir išvados pateikimą ieškovas sumokėjo 200 Eur (pagal 2022-07-19 PVM sąskaitą faktūrą AI Nr. 1271). Šias ieškovo patirtas 455,55 Eur dydžio išlaidas sąlygojo atsakovės neteisėtas elgesys – netinkamos kokybės automobilio pardavimas ieškovui, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovui.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, parduodamo automobilio kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, be to, nustatyta mažesnė, nei kad buvo nurodyta skelbime būtent dėl tų kelių neesminių automobilio trūkumų, kurie neturėjo jo pardavimo metu jokios įtakos tinkamai automobilio eksploatacijai. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtina ir tai, jog su šiuo automobiliu savo eiga ieškovas nuvažiavo ne mažiau nei 1 383 km (iš Kauno į Rumuniją) (o tikėtina ir gerokai daugiau, nes nuo automobilio pardavimo iki jo techninės apžiūros automobilis nuvažiavo daugiau nei 2 000 km). Ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti jau tik parvykęs į Rumuniją, praėjus keletui dienų po automobilio įsigijimo (2022 m. gegužės 9 d.), o parvežus automobilį į Lietuvą atsakovei nebuvo leista jo apžiūrėti jos pasirinktame servise. Labiau tikėtina yra tai, kad nurodomi tariami automobilio defektai atsirado dėl neteisėtų ar neatsargių ieškovo veiksmų – netinkamo automobilio eksploatavimo ar net jo dalių pakeitimo. Ieškovo nurodomi tariami automobilio trūkumai nėra esminiai, net jei jie buvo automobilio perleidimo ginčijamo sandorio metu, tokie trūkumai yra lengvai pašalinami – sureguliuojant šviesas arba pakeičiant neveikiančią lemputę, pakeičiant 1 amortizatorių, 1 padangą ir lokalizuojant bei pašalinant eksploatacinių skysčių nuotėkį. 2022 m. gegužės 28 d. nustatytų trūkumų dalis (padangos įrėžis, amortizatoriaus neveikimas) privalėjo atsirasti po automobilio pardavimo. Visi nurodyti trūkumai – amortizatoriaus neveikimas, perdegusios lemputės, padangos pažeidimas ir skysčių nuotėkis yra net jokių specialių žinių neturinčiam asmeniui akivaizdūs ir išoriškai nesudėtingai pastebimi trūkumai, kurie, jei būtų buvę automobilio pardavimo metu, būtų buvę akivaizdūs (ir dalis jų buvo akivaizdūs, todėl ir buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina). Ieškovas turėjo suvokti, kad automobilio techninė būklė buvo tokia, jog jam buvo būtina atlikti papildomus remonto darbus, šiems darbams ir buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina, tą pripažįsta ir pats ieškovas. Ieškovas, įsigydamas automobilį, veikė nepakankamai rūpestingai, nes pagal sandorio sudarymo aplinkybes turėjo žinoti, jog automobilis turi trūkumų, tačiau vietoje jų šalinimo ieškovas pasirinko su juo nuvažiuoti ne mažiau kaip 2 000 km, o vėliau stebėtis, kad 30 metų ir 5,6 litražo darbinio tūrio transporto priemonė sunaudoja virš 25 litrų degalų ar kad yra eksploatacinių skysčių nuotėkis. Šiuo atveju sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra ir būtų kraštutinė priemonė, kadangi nurodomi trūkumai nėra esminiai automobilio eksploatacijos trūkumai – jei ieškovas nebuvo nesąžiningas, nekeitė jokių automobilio detalių (dėl ko galėjo atsirasti koks nors defektas, kurio nebuvo automobilio pardavimo metu), šie trūkumai gali būti nesudėtingai pašalinti už automobilio sumažintą kainą ir tą atsakovė gali padaryti savo jėgomis (t. y. ieškovui sutikus sumokėti pilną kainą, kokia buvo nurodyta skelbime), tačiau tokie trūkumai, kurių dalis buvo ir taip ieškovui žinoma ir nurodyta, net ir pažymint pačioje sutartyje, nėra ir negali būti pagrindas nutraukti sandorį ir taikyti restituciją. Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 2BE-315 yra patvirtintas Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašas, kuris nustato motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką. Tokiems automobiliams kaip ginčo automobilis yra taikomi kitokie (ne tokie griežti) techniniai reikalavimai leidžiant juos modifikuoti, keisti, naudoti kitų gamintojų dalis ir pan., o ieškovo nurodomi trūkumai iš viso techninės apžiūros metu nevertinami. Be to, 2021 spalio mėn. ginčo automobiliui buvo atlikta techninė ekspertizė. UAB „Kauno techninės priežiūros centras“ įvertino automobilį kaip atitinkantį M1 klasės automobiliams Lietuvoje keliamus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovo A. G. I. ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei MB „Doros idėjos“ 3 412,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažino, jog automobilis šiuo metu turi visą eilę trūkumų, trūkumai konstatuoti ir eksperto V. M. ekspertizės išvadoje. Ekspertizės akte nurodyta, kad negalima nustatyti, kada atsirado automobilio defektai, ar iki pardavimo, ar po automobilio pardavimo ieškovui eksploatuojant automobilį. Pakartotinai atlikus automobilio techninę apžiūrą, nustatyti dideli jo trūkumai, todėl automobilis negali būti eksploatuojamas neatlikus remonto darbų. Teismas pažymėjo, kad automobilio trūkumai ir gedimai paaiškėjo visiškai netrukus po jo pardavimo, kadangi automobilis nupirktas 2022 m. gegužės 7 d., o 2022 m. gegužės 12 d. jau buvo nustatyti trūkumai UAB Veho Lietuva. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovas įrodė automobilio defektų faktą, tačiau neįrodė defektų pobūdžio ir masto.

6. Teismas sutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad istoriniam automobiliui taikytini kitokie kokybės ir lūkesčių standartai. Istorinio automobilio vertė yra jo išvaizdos, detalių, konstrukcijų originalumas, atitikimas jo pradinę išvaizdą. Istorinio automobilio vertingumas priklauso nuo jo originalių detalių kiekio ir būklės, ir to, kiek pakeistos ar restauruotos detalės savo išvaizda ir funkcija atitinka autentiškos išvaizdos reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, rūpestingas ir apdairus pirkėjas turėjo suprasti, jog iš tokio seno automobilio negalima tikėtis tokių pačių savybių, kaip iš naujo automobilio, kad siekiant išlaikyti automobilio autentiškumą jį eksploatuoti reikia rūpestingai, o dėl didelio automobilio amžiaus galimi įvairūs ir netikėti jo gedimai.

7. Teismo vertinimu, ieškovas įsigydamas automobilį nesielgė atidžiai ir rūpestingai, įvertinus aplinkybę, kad automobilis pirkimo–pardavimo dieną buvo taisomas E. K., o nevežamas į autoservisą. Be to automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, iš techninės apžiūros istorinių duomenų, teismas nustatė, kad techninė apžiūra iki pardavimo buvo atliekama kelis kartus, buvo realiai nustatyti automobilio trūkumai ir jie per kelis kartus buvo pašalinti, į bylą atsakovės pateikti dokumentai ir A. Ū. išvada patvirtina, jog atsakovė automobilio remonto darbus realiai atliko, todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo spręsti, jog 2001 m. techninė apžiūra buvo formali ir automobilio būklė realiai neatitiko transporto priemonei keliamų reikalavimų.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė įrodinėjo, jog galimai automobilis sugedo dėl netinkamo eksploatavimo, o būtent dėl to, kad ieškovas per trumpą laiką po įsigijimo nuvyko daugiau nei 2 000 km, automobilis nepertraukiamai dirbo ilgą laiką. Ieškovas pripažino, jog automobiliu nuvyko iš Kauno į Rumuniją, nurodė kelionės maršrutą, degalų pylimo vietas, ir laiką, atstumus pagal Google Maps tarp degalų pylimo vietų, paskaičiavo vidutinį važiavimo greitį, kuris neviršija 99 km/h. Teismas pažymėjo, kad vidutinis greitis neparodo, kokiu maksimaliu greičiu važiavo automobilis. Iš šalių susirašinėjimo per Viber programą teismas darė išvadą, kad ieškovas galimai važiavo ne ta pavara, kuria turėjo važiuoti. Ieškovas nurodė, kad 1 248 km atstumą nuvažiavo per 20 val. 10 min., kas teismo manymu, tokiam senam automobiliui yra rimtas išbandymas. Ekspertas V. M. ekspertizės išvadoje pasisakydamas dėl netolygaus automatinės dėžės darbo nurodė, kad ieškovo atstovo pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad automobiliu buvo važiuota pakankamai ekstremaliomis sąlygomis, kai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis siekė apie 4 500 aps/min. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog gedimai automobilyje labiau tikėtina atsirado dėl seno automobilio natūralaus nusidėvėjimo ir neatsargaus (nerūpestingo) eksploatavimo. Rūpestingas ir apdairus automobilio savininkas paaiškėjus variklio defektams, automobiliu nebūtų važiavęs 2 000 km, o automobilį vežimu būtų pristatęs į autoservisą diagnostikai.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė automobilio variklio ir automatinės pavarų dėžės netolygų darbą – vibraciją, tačiau neįrodė defektų atsiradimo priežasčių, to kas yra sugedę, t. y. nenustatė gedimo esmės. Apklausiant specialistą A. Ū. jis patvirtino, jog vibracijos priežastys variklyje gali būti labai skirtingos, pavyzdžiui, pažeistas variklio dirželis, blogai pritvirtintas variklis, ir kita, todėl nenustačius priežasties, negalima įvertinti trūkumo rimtumo ir jo pašalinimo kaštų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog sutarties nutraukimas yra adekvati gynybos priemonė automobilio defektams.

10. Teismas nurodė, kad neišsiaiškinus gedimo esmės ir gedimo šalinimo būdų, gedimų savaime negalima vertinti kaip esminių trūkumų, nes šiuo atveju yra aktuali ir gedimo pašalinimo galimybė bei gedimo remonto kaina. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodyta, jog automobilis nėra sugedęs nepataisomai. Šalys teikė į bylą įrodymus, siekdamos pagrįsti galimus remonto kaštus, tačiau teismas nurodė, kad šiais duomenimis neturi pagrindo remtis, nes nė viena iš šalių byloje nenustatinėjo gedimų esmės, o apsiribojo tik gedimo požymių nustatymu, nors teismas siūlė šalims atlikti ekspertizę, tačiau šalys pasirinko kitus jų nurodytų aplinkybių įrodinėjimo būdus.

11. Įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojo ir specialisto paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio defektai yra esminiai ir negali būti pašalinti bei atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Ieškovas nepakankami rūpestingai eksploatavo daiktą, todėl labiau tikėtina, jog automobilio gedimai atsirado ieškovui eksploatuojant automobilį, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. I. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. G. I. ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tariamai nėra įrodyta gedimų esmė. Priešingai – gedimų esmė, pobūdis ir mastas yra neabejotinai ir aiškiai įrodyti – automobilio negalima eksploatuoti. Dar 2022 m. gegužės 28 d. ieškovui bandant atlikti privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, yra padaryta aiški išvada, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų.

Atsiliepimas

12.2. Atsakovei pateiktame automobilio defektų aprašyme yra išsamiai nurodyti apelianto pastebėti ir nustatyti automobilio defektai, jų pastebėjimo momentas ir aplinkybės, atsakovės informavimo apie nustatytų defektų buvimą momentas ir aplinkybės. Apeliantas su automobilio defektų aprašymu kartu pateikė ir vaizdinę medžiagą, pagrindžiančią automobilio defektų buvimą. Akivaizdu, jog aplinkybės, kad automobilio defektai bei įvairūs gedimai paaiškėja jo įsigijimo dieną bei sekančią dieną, neabejotinai įrodo jų esmę ir pobūdį, o pati defektų priežastis šiuo atveju neturi įtakos ginčo situacijai, kadangi apeliantas pirko tariamai idealios būklės automobilį už didelę pinigų sumą, t. y. net už 18 700 Eur, todėl apeliantas neturi pareigos nustatyti bei įrodyti kiekvieno defekto atsiradimo priežasties.

12.3. Tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė – juridinis asmuo, užsiimantis automobilių prekyba, pardavė automobilį apeliantui kaip fiziniam asmeniui – vartotojui, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog esant tokioms aplinkybėms, tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis ir atitinkamai šiam ginčui be pagrindo netaikė ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatų.

12.4. Apeliantui suprantama, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, todėl galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju 1990 m. gamybos automobilis buvo parduotas už 18 700 Eur kainą būtent dėl to, kad jis turėjo būti visiškai restauruotas ir paruoštas tinkamam naudojimui.

12.5. Atsakovė teigė, jog parduoda idealios būklės, visiškai sutvarkytą ir restauruotą automobilį, tačiau iš karto po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovė nuslėpė nuo apelianto automobilio defektus, automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį – be papildomų nenustatyto dydžio investicijų iš viso negali būti eksploatuojamas, o siekiant vien tik nustatyti variklio defektus – reikia jį išardyti ir neaišku, ar yra galimybė jį sutvarkyti. Būdama sąžininga atsakovė, kaip verslininkė, turėjo visus bylos nagrinėjimo metu nustatytus automobilio defektus nurodyti jo pardavimo skelbime, tačiau pasielgė priešingai – automobilį pardavimui pateikė tariamai kaip idealios būklės. Dėl realiai egzistuojančių ir įrodytų automobilio defektų jo naudingumas yra tiek stipriai mažesnis, kad apeliantas apie juos žinodamas automobilio apskritai nebūtų pirkęs.

12.6. Automobilio defektai paaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, todėl laikytina, kad jie jau egzistavo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo apeliantui metu. Apeliantas atsakovę apie pastebėtus automobilio defektus informavo nedelsiant – tą pačią dieną kai tik įsigijo automobilį, taip pat ir kitą dieną po sutarties sudarymo (telefonu ir per Viber programėlę), o 2022 m. gegužės 17 d. pateikė pranešimą dėl sutarties atsisakymo. Akivaizdu, kad juos sąlygojo ne natūralus automobilio nusidėvėjimas ar eksploatacija, o atsakovės nuslėpti automobilio pardavimo metu egzistavę trūkumai.

Šalies argumentai

12.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nuvažiuoti 1 248 km automobiliui yra rimtas išbandymas. Pažymėtina, kad jau pardavimo metu automobilio rida buvo net 260 188 km, todėl įvertinant faktą, kad parduodama tokios ridos automobilį atsakovė pateikė informaciją, kad jo būklė yra ideali, tai akivaizdu, kad papildomi 1 248 km atstumas nėra laikytinas kaip didelis ir galintis nulemti natūralų nusidėvėjimą / savaiminį defektų atsiradimą.

12.8. Teismas visiškai neteisingai interpretavo ir vertino apelianto pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matyti, jog variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis siekė apie 4500 aps / min, todėl padarė visiškai neteisingą išvadą, kad automobiliu buvo važiuota tariamai ekstremaliomis sąlygomis. Šiuo atveju vaizdo įrašas įrodo visiškai kitokias aplinkybes – jis būtent ir buvo daromas tam, kad aiškiai užfiksuoti, jog variklis tinkamai nefunkcionuoja įvairiais darbo režimais. Aplinkybę, kad automobiliu buvo važiuojama įprastomis, o ne tariamai ekstremaliomis sąlygomis, patvirtina ir apelianto į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovo važiavimo greitis buvo ne didesnis nei 99 km/h. Didžiąją kelio dalį dėl automobilio gedimų vidutinis važiavimo greitis buvo ne didesnis nei 70 km/h (nuo 46 km/h iki 82 km/h) ir tik viena labai nedidėlė kelio atkarpa (apie 271 km) buvo įveikta važiuojant ne didesniu nei 99 km/h greičiu.

12.9. Netgi ir parduodant seną, daug defektų turintį automobilį, pardavėjas privalo atskleisti pirkėjui visą savo turimą informaciją apie parduodamo automobilio būklę. Atsakovė, neatskleisdama apeliantui tikslios informacijos apie automobilio būklę, neatskleidė tikrojo parduodamo automobilio stovio, kas neabejotinai būtų sąlygoję apelianto apsisprendimą įsigyti automobilį, ar mokėti už jį tokią kainą. Informacija apie variklio bei automatinės pavarų dėžės, kaip pagrindinių varomųjų automobilio agregatų, defektus yra esminė ir turėjo būti atskleista apeliantui, tačiau atskleista nebuvo, todėl darytina išvada, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė MB „Doros idėjos“ prašo ieškovo A. G. I. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apelianto brolis net du kartus apžiūrėjo ginčo automobilį 2022 m. gegužės 7 d. Pirmą kartą apelianto brolis atvyko apie 12 val. 16 min. ir nustatė, kad automobilio variklis dirba netinkamai, apie tai informavo E. K.. Kaip nurodė pats apeliantas savo pateiktame dokumente, pardavėjos atstovas nurodė, kad problema yra su viena detale ir kol atvyks pirkėjas (apeliantas), ši detalė jau bus pakeista. 2022 m. gegužės 17 d. apie 18 val. 14 min. pardavėjos atstovas pranešė, kad automobilis jau yra sutaisytas bei paprašė papildomai 200 Eur už detalės pakeitimą. Ši aplinkybė patvirtina ir tuo pačiu paneigia apelianto argumentus, kad neva jis buvo suklaidintas.

13.2. Apeliantas pernelyg sureikšmina atsakovės skelbimo turinį. Atsakovė nėra profesionali automobilių pardavėja ir automobilių pardavimas nėra atsakovės pajamų šaltinis. Atsakovė skelbime nurodė tokią informaciją apie automobilio būklę, kuri tuo metu atitiko realią situaciją, taip, kaip ją suprato pati atsakovė. Ginčo automobilis jo pardavimo dieną buvo 32 metų senumo, todėl apeliantui, kaip besidominčiam automobiliais bei galimai siekusiam ginčo automobilį parduoti brangiau ir iš to gauti pajamas, turėjo būti žinoma, kad toks automobilis negali atitikti naujam automobiliui keliamų reikalavimų. Tokio tipo automobilis, kurį galima priskirti istoriniam, nors ir buvo restauruotas, remontuotas, tačiau dėl savo amžiaus ir automobilio gamybos metais pasirinktų inžinerinių sprendimų natūraliai gali sugesti arba veikti neefektyviai tiek dėl savo natūralaus nusidėvėjimo, tiek dėl netinkamo eksploatavimo.

13.3. Net ir tuo atveju, jei apelianto įvardijami trūkumai galėjo egzistuoti automobilio pardavimo metu, su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka, nes sutartyje nurodė visus jai žinomus automobilio trūkumus, apeliantas tariamai pažeistas teises galėjo ginti reikšdamas reikalavimą šiuos trūkumus pašalinti. Apeliantas pasirinkęs savo tariamai pažeistas ginti reikšdamas reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kuris byloje nebuvo įrodytas, todėl apelianto ieškinys atmestas pagrįstai.

13.4. Atsakovės įmonės veikla visiškai nesusijusi su automobilių prekyba. Įmonės veiklos sritys – technologinė įranga. Aplinkybė, kad būtent atsakovė pardavė ginčo automobilį apeliantui buvo sąlygota to, jog atsakovės narys E. K., kuris pats nėra nei automobilių prekeivis, nei automobilius restauruojantis specialistas, ginčo automobilį įsigijo būtent atsakovės vardu. Atsižvelgiant į tai, jog baigus automobilio restauraciją ir automobilį paruošus parduoti nereikėtų keisti savininko, ginčo automobilis buvo parduotas būtent atsakovės, t. y. juridinio asmens vardu. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių vartojimo teisiniai santykiai nesusiklostė.

13.5. Apeliantas automobilio kainą bando įrodinėti sunkiai suprantamomis telefoninių pokalbių įrašų išklotinėmis, tačiau šie įrodymai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytų leistinumo reikalavimų, kadangi iš E. K. nebuvo gautas sutikimas apie įrašomus telefoninius pokalbius ir šis asmuo nebuvo įspėtas. Neatmestina tai, kad apeliantas buvo linkęs pokalbiuose teigti tokius teiginius apie už automobilį sumokėtus menamus 20 000 Eur, tam, kad vėliau galėtų tuo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės 2022 m. gegužės 7 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovui 455,55 Eur nuostolių, kuriuos sudaro iš atsakovės nupirkto automobilio defektų nustatymo išlaidos, atlyginimą.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė automobilio defektų faktą, tačiau neįrodė defektų pobūdžio ir masto. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad automobilio gedimai atsirado dėl natūralaus jo nusidėvėjimo ir neatsargaus (nerūpestingo) eksploatavimo. Be to, teismo vertinimu, nors ieškovas įrodė, defektus automobilio variklio ir automatinės pavarų dėžės netolygų darbą – vibraciją, tačiau neįrodė defektų atsiradimo priežasčių, to kas yra sugedę, t. y. nenustatė gedimo esmės, todėl negalima įvertinti trūkumo rimtumo ir jo pašalinimo kaštų bei nėra pagrindo spręsti, jog sutarties nutraukimas yra adekvati gynybos priemonė.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodyta gedimų esmė, pobūdis ir mastas, taip pat nepagrįstai netaikė ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatų. Atsakovė, neatskleisdama apeliantui tikslios informacijos apie automobilio būklę, neatskleidė tikrojo parduodamo automobilio stovio, kas būtų sąlygoję apelianto apsisprendimą įsigyti automobilį, ar mokėti už jį tokią kainą.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas interneto svetainėje www.autoplius.lt 2022 m. pavasarį susidomėjo atsakovės skelbimu apie parduodamą automobilį, pagamintą 1990 metais, 257 000 km ridos, kurio kaina skelbime buvo nurodyta 19 595 Eur, be kita ko, skelbime taip pat buvo nurodyta, jog: „atlikta 100 % restauracija, visos pakeistos dalys yra originalios. Pakeistos visos dalys, kurios buvo susidėvėjusios arba neveikiančios. Dalys, kurios nebegaminamos, atliktų jų profesionali restauracija“; <...>. Automobilio kondicija yra ideali. Salonas 10/10, transmisija 10/10, variklis 10/10, kėbulas 10/10, dugnas 10/10, važiuoklė 10/10“.

20. Ieškovas su atsakove mažąja bendrija „Doros idėjos“ 2022 m. gegužės 7 d. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurio rida 161674 mylių, kas atitinka 260189 km, pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta automobilio kaina 10 000 Eur ir tai, kad parduodama transporto priemonė turi vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumų. Už transporto priemonę pirkėjas sumokėjo grynaisiais pinigais.

21. Nors apeliantas teigia, kad už transporto priemonę faktiškai sumokėjo ne 10 000 Eur, o 18 700 Eur, tačiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Aplinkybės, kad skelbime buvo nurodyta automobilio kaina 19 595 Eur ir ieškovo pateikti garso įrašai daryti jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aiškinantis dėl paaiškėjusių jo trūkumų, kuriuose vien tik pirkėjo brolis (C. I.) teigia, kad už automobilį sumokėjo 20 000 Eur, nėra pakankami ieškovo įrodinėjamam faktui patvirtinti. Iš 2022 m. gegužės 7 d. Pinigų priėmimo kvito PPK Nr. 1, ir Kasos pajamų orderio DOR Nr. 004, matyti, jog A. I. vardu įnešta MB „Doros idėjos“ 10 000 Eur. Tą pačią dieną I. A. G. išrašyta už ginčo automobilį sąskaita faktūra DOR Nr. 1020 10 000 Eur sumai. Pažymėtina ir tai, jeigu, kaip teigia apeliantas, faktiškai už automobilį jis sumokėjo ne 10 000 Eur, o 18 700 Eur, nustatyta aplinkybė, kad sutartyje savo parašu pirkėjas patvirtino, kad perkamo automobilio kaina yra 10 000 Eur, leidžia daryti išvadą, kad pirkėjas tokiais savo veiksmais iš esmės pats prisiėmė riziką dėl galinčių jam kilti neigiamų pasekmių, vėliau įrodinėjant automobilio kainą bei už jį sumokėtą pinigų sumą.

22. Ieškovo teigimu, netrukus, t. y. 2022 m. gegužės 12-13 d., po automobilio įsigijimo ieškovui (pirkėjui) paaiškėjo jo trūkumai (defektai): nesandari vairo stiprintuvo kolonėlė (bėga tepalas); laša tepalas pro kuro filtro korpuse esantį alyvos daviklį; padangų gamyba yra 2008 metų, padangų galiojimo terminas yra pasibaigęs (padangas būtina keisti); netolygus variklio darbas; variklio tepalo karteris yra palankstytas; variklio išmetimo sistema yra paveikta korozijos; važiuojant 70-80 km/h greičiu, jaučiasi vėjo švilpimas salone; trūksta greičių dėžės alyvos (netolygus automatinės greičio dėžės darbas); neveikia salono apipūtimo pečiukas; neveikia tepalo spaudimo daviklio prietaisų skydelio rodmenys; salone krenta D/P saugos diržo apdaila; automobilis ne visada užsiveda (nesuka starteris) (UAB Veho Lietuva 2022 m. gegužės 13 d. pasiūlymas).

23. 2022 m. gegužės 28 d. UAB „Transkona“ atlikus privalomosios transporto priemonės techninę apžiūrą, nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka šių techninių reikalavimų: Transporto priemonės vairo mechanizmo būklė. Vairo pavaros (reduktoriaus) ir vairo veleno būklė. Yra eksploatacijos skysčių nuotėkis; Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė veikimas. Yra šviesų šaltinio defektų: nešviečia arba Led atveju veikia mažiau kai 2/3 visų LED žibintų (kairė galas); Atbulinės eigos žibintai. Atitiktis nustatytiems reikalavimams. Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (nešviečia); Ratai ir padangos. Padanga stipriai pažeista arba stipriai įrėžta (perpjauta) ir tai gali kelti grėsmę saugumui; Pakaba. Amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia (kairė galas); Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; Apipūtimo sistema. Sistema neveikia ar sugedusi (neatitinka nustatytų reikalavimų); Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai). Iš UAB „Autodita“ 2023 m. lapkričio 21 d. sąmatos matyti, kad visų techninės apžiūros metu nustatytų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimų pašalinimas kainuotų apie 1 367 Eur.

24. Specialistas A. Ū. (transporto inžinierius, kvalifikuotas kilnojamojo turto vertintojas) apžiūrėjęs transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Registr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 1 d. pateikė išvadą, kad nustatyti (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektrinės dalies neatitikimai techninėms reikalavimams, kėbulo defektai ir mechaninės dalies defektai: priekyje ir gale sumontuoti nesertifikuoti Europos Sąjungoje žibintai trečiųjų šalių gamybos, t. y. be ES ženklų sertifikavimo; 2. Nustatytas galinių kairės durų dažų sluoksnis 5,06 mm neatitinka remonto technologijų kokybės, t. y. galinės kairės pusės durys reikėjo keisti, bet ne remontuoti nesilaikant technologijos; 3. Variklis dirba netolygiai; 4. Padangos senos. Visų padangų guma suskilinėjusi.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis (atsakovė MB „Doros idėjos“ yra verslininkė bei verslo tikslais sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovas yra fizinis asmuo, pirkęs automobilį asmeniniam naudojimui), todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji nėra profesionali automobilių pardavėja, ar, kad atsakovės narys (E. K.) ginčo automobilį įsigijo sau, bet atsakovės vardu, ir baigus automobilio restauraciją ir jį paruošus parduoti, kad nereikėtų keisti savininko, pardavė atsakovės vardu, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovė, kuri šiuo atveju ir yra pardavėja, nėra verslininkė CK 6.228¹ straipsnio prasme. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo, tai nereiškia, kad teismas to nevertino ir tai turėjo įtakos bylos teisiniam rezultatui.

26. Vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

27. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba, dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju, pagal sutartį ir pagal Civilinį kodeksą, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

29. Šalys pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2022 m. gegužės 7 d., todėl nagrinėjant šalių ginčą taikytina sutarties sudarymo metu galiojusi vartotojo teisių gynimą reglamentavusi įstatymo redakcija. Nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančio CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Taigi ginčo santykiams taikytinas CK 6.364¹ straipsnis yra mažiau palankesnis vartotojui nei CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 47 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad ieškovas įrodė automobilio defektų faktą, tačiau neįrodė kad pardavėjo su pirkėju neaptarti jo trūkumai buvo esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo atliktam byloje esančių įrodymų vertinimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pirko daugiau kaip 30 metų senumo, t. y. istorinį automobilį, kuriam taikytini kitokie kokybės ir lūkesčių standartai. Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Taigi istorinės motorinės transporto priemonės vertingumas priklauso nuo modelio bei jos originalumo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nors ginčo transporto priemonė pagaminta prieš 30 metų, ji vis viena turi būti tinkama eksploatuoti.

31. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 28 d. UAB „Transkona“ atlikus privalomosios transporto priemonės techninę apžiūrą, nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka šių techninių reikalavimų: Transporto priemonės vairo mechanizmo būklė. Vairo pavaros (reduktoriaus) ir vairo veleno būklė. Yra eksploatacijos skysčių nuotėkis; Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė veikimas. Yra šviesų šaltinio defektų: nešviečia arba Led atveju veikia mažiau kai 2/3 visų LED žibintų (kairė galas); Atbulinės eigos žibintai. Atitiktis nustatytiems reikalavimams. Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (nešviečia); Ratai ir padangos. Padanga stipriai pažeista arba stipriai įrėžta (perpjauta) ir tai gali kelti grėsmę saugumui; Pakaba. Amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia (kairė galas); Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; Apipūtimo sistema. Sistema neveikia ar sugedusi (neatitinka nustatytų reikalavimų); Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai), t. y. nustatyta, kad transporto priemonė su šiais trūkumais negali būti eksploatuojama bei su ja negalima dalyvauti viešajame eisme.

32. Byloje nekilo ginčo, kad pirkėjas apie vairo mechanizmo gedimą žinojo, tačiau vis viena nusprendė pirkti ginčo automobilį, be to ir pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėta, kad parduodama transporto priemonė turi vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumų. Šią grafą pardavėjas pažymėjo būtent dėl vairo mechanizmo trūkumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovą, nors ir su nurodytais trūkumais (vairo mechanizmo trūkumu) tenkino naudotos prekės kokybė. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, konstatuoja, jog ieškovo teisėtą apsisprendimą atsisakyti sutarties negali lemti tokie prekės trūkumai kaip vairo mechanizmo trūkumai, nes jis apie juos žinojo. Dėl senų ir įtrūkusių padangų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis trūkumas buvo akivaizdus, nes, visų pirma, ant padangų yra žymėjimas dėl jų pagaminimo datos (šiuo atveju pagaminimo data „4208“, t.y. 42 savaitė 2008 m.), antra, techniniuose reikalavimuose nėra nustatyto reikalavimo padangų eksploatavimo laikotarpiui, trečia, pirkėjas, kaip vidutinis ir atidus pirkėjas, galėjo matyti kokia pirkto automobilio senų padangų būklė, taigi vėlesnės jo pretenzijos pardavėjui dėl padangų kokybės laikytinos nepagrįstomis. Ieškovo nurodyti trūkumai, kad deformuota variklio dugninė (karteris), ar, kad automobilio išmetimo sistemos elementai yra pasidengę rūdimis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat pirkėjui akivaizdžiai turėjo būti matomi bei galėjo būti įvertinti prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nebuvo nustatyti variklio dugninės (karterio) ar išmetimo sistemos trūkumai, todėl negalima teigti, kad šios sistemos turi tokių pažeidimų dėl kurių nebūtų galima eksploatuoti automobilio. Dėl ieškovo nurodyto trūkumo „Langų ir durelių gumos nesandarios (važiuojant apie 70-80 km/h jaučiasi švilpimas salone)“, – nors ir nėra ginčo, kad važiuojant automobiliu salone yra girdimi pašaliniai garsai (automobiliui važiuojant apie 70 km/h ir didesniu greičiu), kurie nėra būdingi tinkamai automobilio salono elementų būklei, tačiau įvertintina ir tai, kad automobilis yra daugiau kaip 30 m. senumo ir akivaizdu, kad pirkėjas negalėjo tikėtis tokių pat techninių charakteristikų kaip naujo automobilio. Be to, šį trūkumą, teismo vertinimu, pirkėjas galėjo pastebėti prieš įsigyjant automobilį jį išbandant, t. y. nevertintinas kaip paslėptas. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilio kėbulo dažytų paviršių storis skiriasi, didžiausias dažų storis nustatytas kairės pusės užpakalinių durelių paviršiuje – apatinėje jų dalyje jis yra didesnis kaip 2 mm, kita vertus, techniniai reikalavimai nenustato reikalavimų dažyto paviršiaus dažų storiui. Apžiūrint automobilio kėbulo išorinius paviršius, nenustatyti akivaizdūs dažymo defektai (didesnės pašalinės dalelės dažų paviršiuje, įtrūkimai ir pan.), ir, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę, bet kuriam vidutiniam pirkėjui turėjo būti savaime suprantamas, todėl pirkėjo pretenzijos dėl šio nurodyto trūkumo taip pat laikytinos nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė automobilio variklio veikimo defekto. Vien tai, kad automobilio variklis veikia netolygiai (juntama vibracija), tačiau nesant objektyvių duomenų apie akivaizdžiai nebūdingus normaliam variklio darbui požymius ir nenustačius konkrečių variklio darbo sutrikimų, ar, kad buvo atvejų, kad ieškovui automobilis neužsivedė, nėra pakankami duomenys teismui vertinti, kad techniniu požiūriu automobilio variklis turi defektų.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pardavėjas pirkėjui neatskleidė informacijos apie šiuos automobilio trūkumus: tinkamai neveikia salono šildymo sistema; neveikia tepalo spaudimo daviklio prietaisų skydelio rodmenys; tinkamai nepritvirtinta vidurinio dešinio statramsčio vidinė apdaila; prasiskverbia tepalas pro alyvos filtro korpuse esantį alyvos daviklį; automatinė pavarų dėžė dirba netinkamai, joje trūksta alyvos; nesureguliuoti/nešviečia tinkamai žibintai; pažeistas (sugedęs) amortizatorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturint specialių techninių žinių, pirkėjui, kaip vartotojui, šie trūkumai negali būti vertinami kaip akivaizdūs ar savaime suprantami.

34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog ieškovas automobiliu važiavo pakankamai ekstremaliomis sąlygomis, kai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis siekė apie 4 500 aps/min, 1248 km atstumą nuvažiavo per 20 val. 10 min., kas, teismo manymu, tokiam senam automobiliui buvo didelis išbandymas, todėl sprendė, kad labiau tikėtina, kad gedimai automobilyje atsirado tiek dėl seno automobilio natūralaus nusidėvėjimo, tiek ir dėl neatsargaus (nerūpestingo) jo eksploatavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad ši teismo išvada nėra pagrįsta, nes atsakovė neįrodė, kad automobiliui, pagamintam 1990 metais, kurio rida 260 188 km, papildomi 1248 km atstumas, važiuojant ne didesniu kaip 99 km/val. greičiu, laikytinas kaip didelis ir galintis nulemti tokį nusidėvėjimą, jog atsirastų ieškovo įrodinėti defektai. Be to, teismas sutinka su apeliantu, kad vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis siekė apie 4500 aps/min, neįrodo, kad ginčo automobilis buvo eksploatuojamas netinkamai. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, ieškovas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnį trumpam sukėlė tik tam, kad atsakovei parodyti variklio veikimo defektą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė įrodė, jog automobilio gedimai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ir neatsargaus (nerūpestingo) jo eksploatavimo ir šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo.

35. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas, yra neproporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Nors ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis turi trūkumų, dėl kurių automobilio eksploatacija yra draudžiama, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinami, nesukeliant per didelių nepatogumų vartotojui.

36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

39. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.

40. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 1 597,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. G. I. atsakovei mažajai bendrijai „Doros idėjos“ 1 597,20 Eur (tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasJurgita SujetienėAgnė Vyliaudaitė