Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro „Automobilis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mokymo centrui „Automobilis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

13. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (atsakovės) pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės (atsakovės) pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

16. Ieškovo pateikti nauji įrodymai taip pat yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšmingi sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei klausimą. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo atsakovei pateikus atskirąjį skundą bei naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB Mokymo centrui „Automobilis“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

20. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

21. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: pagal atsakovės 2019 metų balansą bendrovė turėjo turto iš viso už 73 780 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 332 Eur; iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 24 487 Eur nuostolių; VĮ Registrų centro 2023 m. balandžio 11 d. duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jam taikomi apribojimai; pagal VĮ „Regitra“ 2023 m. kovo 30 d. duomenis atsakovės vardu yra registruotų transporto priemonių, kurioms taip pat taikomi apribojimai; 2023 m. gegužės 16 d. SODROS duomenimis, bendrovėje dirba 4 darbuotojai, atsakovės skola – 12 437,42 Eur; atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, tikėtina, kad realiai veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su ieškovu; nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – nėra duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje.

25. Atsakovė UAB Mokymo centras „Automobilis“ atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nevykdo veiklos ir dėl to negali laiku įvykdyti turtinių prievolių. Anot apeliantės, ji su laikinais sunkumais susidūrė tik 2020 m. prasidėjus Covid-19 pandemijai. Šiuo metu bendrovė vykdo veiklą naujose patalpose, kurių nuomos sąnaudos yra mažesnės, bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. gavo 58 778,60 Eur pajamų. Skola VSDFV atsirado kaip pandeminių apribojimų ir ankstesnio savininko sprendimo atleisti visus darbuotojus pasekmė. Bendrovė yra įsigijusi išsimokėtinai du žemės sklypus, už kuriuos likusi sumokėti suma – 58 169 Eur; šiuo metu sklypai pardavinėjami po 2 000 Eur už arą, taigi planuojama papildomai gauti 249 020 Eur pajamų, kurios, anot apeliantės, padės ne tik padengti įsiskolinimus už žemės sklypą, bet ir atsiskaityti su VSDFV, investuoti papildomai į veiklą bei technines priemones, naujai surastas patalpas.

26. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

27. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią proceso normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

28. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Tačiau nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nemokumo procese taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

29. Nors atsakovė pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus ir šie įrodymai buvo priimti, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo, t. y. kad atsakovė yra nemoki, nes jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija viso jos turimo turto vertę; atsakovė negali laiku įvykdyti (sistemiškai nevykdo) turtinių prievolių savo kreditoriams; nėra duomenų apie atsakovės perspektyvas atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; iš atsakovės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai, įregistruoti turto areštai, nekilnojamajam turtui nustatyta hipoteka; atsakovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

30. Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, be to, remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausiai apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.

31. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso duomenų matyti, kad 2019 m. atsakovė turėjo iš viso 73 780 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 332 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2019 m. patyrė 24 487 Eur dydžio nuostolį. Iš atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso matyti, kad 2020 m. atsakovė turėjo iš viso 21 089 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 11 452 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2020 m. patyrė 63 811 Eur dydžio nuostolį. Iš atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso matyti, kad 2021 m. atsakovė turėjo iš viso 100 211 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 132 648 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2021 m. atsakovė patyrė 42 074 Eur dydžio nuostolį. Pagal 2022 m. lapkričio 30 d. balansą (11 mėnesių) atsakovė turėjo iš viso 90 465 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 119 162 Eur. Pagal 2022 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovė 2022 m. sausio 1 d. – lapkričio 30 d. laikotarpiu gavo 3 740 Eur dydžio pelną. Aptarti atsakovės balansų duomenys patvirtina, kad atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi jau nuo 2019 m., bendrovės veikla ilgą laiką buvo nuostolinga, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams gerokai išaugo.

33. Byloje esantys atsakovės 2022 m. lapkričio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentai (naujausių finansinės atskaitomybės duomenų atsakovė į bylą nėra pateikusi) patvirtina, kad atsakovės 119 162 Eur dydžio finansiniai įsipareigojimai viršija turimo turto, iš kurio galėtų būti vykdomi finansiniai įsipareigojimai, vertę (90 465 Eur), taigi atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

34. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Iš ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. VIA_SP10-374 atsakovei buvo atidėtas 10 728,12 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos sumokėjimas supaprastinta tvarka. Atsakovei nustatytais terminais nesumokėjus atidėtų bei einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, nurodytas sprendimas 2022 m. rugsėjo 29 d. neteko galios. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, nors VSDFV Klaipėdos skyrius pagal mokėjimo nurodymus, pateiktus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. iš atsakovės išieškojo 4 995,33 Eur, tačiau atsakovės skola Fondo biudžetui didėja: 2023 m. sausio 16 d. bendrovės skola buvo 10 359,06 Eur; 2023 m. balandžio 5 d. – 11 376,63 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 12 437,42 Eur; 2023 m. birželio 1 d. – 13 969,67 Eur. Nors atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad skola SODRAI, 2023 m. birželio 20 d. duomenimis, yra sumažėjusi iki 13 935,78 Eur, tačiau, pastebėtina tai, jog šis sumažėjimas yra labai nedidelis, t. y. tik 33,89 Eur (13 969,67 Eur – 13 935,78 Eur). Viešai prieinamais VMI prie FM duomenimis, atsakovės skola valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2023 m. birželio 22 d. yra 27 256,36 Eur. Turto areštų aktų ir Nekilnojamojo turto registrų duomenimis, atsakovės turtui taikomi areštai, be to, nekilnojamajam turtui (žemės sklypams) nustatyta hipoteka. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai 7 vykdomosiose bylose. Byloje nėra duomenų, kad išieškojimai įvykdyti (bent jau iš dalies), taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui, iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą.

35. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad skolą SODRAI planuoja padengti artimiausiu metu, jos akcininkei gavus ilgalaikę paskolą, o 2023 m. birželio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. birželio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą atsakovės ir jos vadovės J. Z., kuria J. Z. įsipareigojo suteikti atsakovei 14 000 Eur paskolą, bei pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodytas piniginių lėšų likutis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Z. įsipareigojo suteikti paskolą atsakovei tik tuo atveju, jeigu būtų panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis ir nutraukta bankroto byla. Be to, pastebėtina tai, kad paskolos sutartyje nėra nurodytas skolinamų piniginių lėšų panaudojimo tikslas, t. y. šiomis lėšomis atsakovė ketina padengti įsiskolinimą ieškovui, kitiems kreditoriams ar panaudoti jas kitiems tikslams (veiklai vykdyti ir pan.). Taigi skola ieškovui iki šiol nėra padengta.

36. Nors atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė PVM sąskaitų faktūrų registro išrašą ir apeliaciniame skunde nurodo, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą bei nuo 2023 m. sausio 1 d. gavo 58 778,60 Eur pajamų, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys apie bendrovės sąnaudas (einamosios veiklos išlaidas), todėl nėra aišku, ar bendrovė dirba pelningai, ar generuoja tokio dydžio pajamas, kurios būtų pakankamos padengti ieškovui ir visiems kitiems kreditoriams susidariusias skolas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Pastebėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas teisme svarstomas ne pirmą kartą, t. y. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB Mokymo centrui „Automobilis“ bankroto bylą, tačiau, gavęs atsakovės atskirąjį skundą, 2023 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą. Atsakovė net ir po Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties priėmimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad skola ieškovui būtų padengta arba esmingai sumažinta. Priešingai, po nurodytos nutarties priėmimo skola ieškovui tik dar labiau išaugo.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, šios nutarties priėmimo dieną suponuojančių pagrindą tikėti, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra ir antras savarankiškas pagrindas nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

39. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl UAB Mokymo centro „Automobilis“ nemokumo. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.