Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-511-175/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-271-932/2016Nutartis · 2016-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-985-992/2016Nutartis · 2016-09-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-568-1046/2016Nutartis · 2016-12-08Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-252-932/2017Nutartis · 2017-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-794-359/2017Nutartis · 2017-11-10Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-02Kauno apygardos teismas
  8. T-2279-753/2018Nutartis · 2018-11-05Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-06Kauno apygardos teismas
  10. T-649-753/2019Nutartis · 2019-03-28Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-24Kauno apygardos teismas
  12. T-1847-753/2019Nutartis · 2019-10-03Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-05Kauno apygardos teismas
  14. T-315-548/2020Nutartis · 2020-03-03Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1S-511-175/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00204-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-511-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00204-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta ir BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistąjį paleisti lygtinai.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama manyti, kad su intensyvia priežiūra lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. M. prašo panaikinti 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis pažymi, kad komisija savo nutarimą priėmė griežtai vadovaudamasi BVK 164 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis. Analizuojant nutartyje pateiktą išvadą galima tvirtinti, kad teismas iškraipė komisijos nutarime pateiktas faktines aplinkybes ir parodė, kad nėra įsigilinęs į BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra sąlygas. Komisija, nutardama taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgė į BVK 157 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, todėl teismas, reikšdamas nepritarimą, nevisiškai įsigilino į įstatymą. Komisijos nutarime nėra jokių klaidų, kurias nurodo apylinkės teismas. BVK nėra diskriminuojama pagal nusikaltimų pobūdį, tačiau apylinkės teismas vertino nusikaltimo sunkumą. Skunde nuteistasis teigia, kad nepagrįstai apylinkės teismas aplinkybę, kad jis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, laikė jo elgesį neigiamai charakterizuojančia, kadangi jis yra skatintas penkis kartus, o už minėtą pažeidimą nuobauda nebuvo skirta. Nutartyje minimi du nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, tačiau tokių veiksnių nėra, teismo motyvai prieštarauja komisijos nutarime nustatytoms aplinkybėms. Nuteistasis neneigia, kad nusikaltimui įtakos turėjo draugai, tačiau jis tą pripažįsta ir už nusikaltimą atlieka bausmę. Dėl galimybės įsidarbinti nutarime taip pat yra pasisakyta, jis ketina laisvėje dirbti, registruotis darbo biržoje. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas akcentavo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra 41 balas, tačiau visiškai ignoruoja pažangą šią riziką mažinant. Rizika yra sumažėjusi net 29 balais ir tai rodo pakankamą pažangą. Argumentas, kad ne visi komisijos nariai pritarė lygtinio paleidimo taikymui, yra nereikšmingas, kadangi tokio komisijos nutarimo netvirtinimo pagrindo įstatymai nenumato. Taip pat įstatyme nėra numatyta, kad likusi neatliktos bausmės dalis gali būti kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą, todėl ir šis argumentas nutartyje nurodytas nepagrįstai. Nuteistasis pažymi, kad sukūrė šeimą, augina tris vaikus. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, yra skatintas, įgijo specialybę, rizika sumažėjo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jis atitinka BVK numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma lemia išvadą, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 41 balas. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje A. M., nors ir įgyvendinančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, kurie buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nors nuteistasis nesutinka su teismo nutarties argumentais dėl kriminogeninių veiksnių, atkreipiamas dėmesys, kad šie veiksniai yra nustatyti socialinio tyrimo išvadoje, todėl į juos teismas, svarstydamas klausimą dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo, atsižvelgė pagrįstai. Pažymima, kad svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenuskalsti, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Tokią išvadą patvirtina ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas. Nuteistasis teigia, kad jo pažanga yra žymi, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo paskutinio vertinimo rizika sumažėjo tik vienu balu – nuo 42 balų iki 41 balo. Svarbu ir tai, kad tik septyni šios rizikos balai yra statiniai, o likusi dalis – 34 balai, yra dinaminiai. Taigi, nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, riziką gali ženkliai sumažinti iki minimalios. Skunde minima aplinkybė, kad nuteistasis yra skatintas penkis kartus, vertinama teigiamai, tačiau pati savaime nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Geras elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamai nuteistąjį apibūdinanti aplinkybė, tačiau kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, gerai elgtis, nepažeisti nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Negalima nesutikti su komisijos nutarime nurodytomis teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis dėl dalyvavimo papildomoje nuteistųjų sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, mokymosi, specialybės įgijimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tos pačios aplinkybės buvo nustatytos ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu. Naujų duomenų, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad po 2017 m. lapkričio 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą priėmimo nuteistasis dėjo maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, aktyviai dalyvavo pataisos procese, pateiktoje medžiagoje nėra. Nuteistojo skundo argumentai dėl nusikaltimų sunkumo, likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo pagrįsti iš dalies, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje klausimas dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo išspręstas neteisingai. BVK 157 straipsnyje nusikaltimo sunkumas, likusi bausmės dalis nėra nurodyti kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau tai nereiškia, kad šios aplinkybės iš viso negali būti vertinamos. Nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju paminėtos aplinkybėmis buvo vertinamos kartu su kitomis BVK 157 straipsnyje nuodytomis aplinkybėmis ir ne nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas, likusi bausmės dalis, o akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas pripažintas pagrindu atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą. Pažymima, kad pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, argumentavo ir pagrindė. Nuteistojo subjektyvia nuomone pagrįstas įsitikinimas, kad bylos duomenys turėjo būti vertinami kitaip, negu juos vertino apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia, kadangi apylinkės teismas visą su lygtinio paleidimo taikymu susijusią medžiagą įvertino laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Nutartyje padarytų išvadų dėl lygtinio paleidimo negalimumo nepaneigia ir nuteistojo pateikti duomenys apie sūnaus ugdymo, raidos problemas, kadangi šios aplinkybės, kaip vertintinos spendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, BVK nėra nurodytos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis A. M. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta pažanga šią riziką mažinant – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nebaustas, palaiko ryšius su artimaisiais, yra skatintas) nepakanka daryti išvadai, kad A. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys