- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- T-271-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00204-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę, prašymą dėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1751-932/2015 paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1751-932/2015 A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BB 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-07-10.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-02-15 gautas nuteistojo A. M. prašymas dėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo, vadovaujantis 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 patvirtintais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimais. Kartu nuteistasis prašo taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, atkreipia nuteistojo dėmesį, kad pastarasis analogišką prašymą jau buvo pateikęs, teismas jį išnagrinėjo ir 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog A. M. yra nuteistas didesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme (pastarajam nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė), kas reiškia, jog nėra net formalaus pagrindo svarstyti bausmės vykdymo, kuris galimas tik tuo atveju, kai asmuo nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėjimui.
Nuteistasis A. M. taip pat prašo taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau pažymėtina, jog teismas neturi net juridinio pagrindo svarstyti tokį klausimą. Lygtinio paleidimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi minėto įstatymo 57 straipsnyje aiškiai įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuteistasis norėdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, privalo kreiptis į pataisos įstaigos lygtinio paleidimo komisiją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 1 dalimi
nutaria:
nuteistojo A. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.