Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-896-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-06-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-271-932/2016Nutartis · 2016-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-985-992/2016Nutartis · 2016-09-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-568-1046/2016Nutartis · 2016-12-08Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-252-932/2017Nutartis · 2017-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-794-359/2017Nutartis · 2017-11-10Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-02Kauno apygardos teismas
  8. T-2279-753/2018Nutartis · 2018-11-05Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-06Kauno apygardos teismas
  10. T-649-753/2019Nutartis · 2019-03-28Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-24Kauno apygardos teismas
  12. T-1847-753/2019Nutartis · 2019-10-03Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-05Kauno apygardos teismas
  14. T-315-548/2020Nutartis · 2020-03-03Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
1S-896-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00204-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-896-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00204-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kitos nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors A. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. M. skunde prašo atmesti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir patvirtinti komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde teigiama, kad atsisakant tvirtinti komisijos nutarimą nesivadovauta BVK nuostatomis, remtasi BK, išvados padarytos remiantis paskirta bausme. Teismas pažeidė teisingumo principą. Sunkiai suvokiami teismo argumentai dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jos priskyrimo artimai vidutinei, kadangi pagal OASys metodiką 38 balų rizika laikoma žema. Taip pat neaišku kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad yra nustatyti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Teismo padarytos išvados yra šabloniškos.

4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nebaustas, skatintas, suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos. Pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo paskirtas priemones, palaiko socialinius ryšius su šeima. Visos šios aplinkybės komisijos nutarime įvertintos tinkamai ir priimtas pagrįstas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą.

4.3. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė padarytų nusikaltimų pobūdžio ir paskirtos bausmės dydžio vertinimu, kadangi šios aplinkybės BVK nėra nurodytos. Priešingai, negu tvirtinama skundžiamoje nutartyje, komisija įvertino nuteistojo elgesio, asmenybės pokyčius, nutarime padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Teismas akcentavo neegzistuojančią aplinkybę – svarstymą drausminėje komisijoje ir šią aplinkybę laikė pagrindu išvadai, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Iš nutarties motyvų galima spręsti, kad teismas neįsigilino į komisijos nutarime padarytas išvadas, nesivadovavo BVK įtvirtintomis lygtinio paleidimo nuostatomis ir dėl to nepagrįstai atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas komisijos priimtą nutarimą patikrino laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. įvertino ne tik tai, ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, bet ir tai, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Todėl nuteistasis A. M. neteisus teigdamas, kad teismas, spręsdamas komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo) klausimą, nesivadovavo BVK. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą išsprendė neteisingai.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi pateiktos bylos duomenis, pritaria nutartyje padarytai išvadai, kad teigiamai A. M. charakterizuojančių aplinkybių – drausmine tvarka nebaustas, skatintas šešis kartus, įgijo specialybę, dirba, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais – nepakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Be formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) šio instituto taikymui būtina sąlyga yra ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau pažanga šią riziką mažinant neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nuteistajam vis dar išlieka nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai: gyvenimo stilius ir draugai bei išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir skundžiamoje nutartyje įvertinti kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nors pataisos namuose A. M. įgijo išsilavinimą ir specialybę, dirbo, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje – pripažindamas, kad buvo įtakojamas asocialios grupės, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurio gali sukelti galimybę nusikalsti, tai reikšmingos įtakos nuteistajam nustatytiems kriminogeniniams veiksniams neturėjo. Tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu, todėl darytina išvada, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas ir nuteistojo dalyvavimas privalomose programose nebuvo efektyvius ir nelėmė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. Išvados, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, nepaneigia ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Rizika sumažėjo trimis balais nuo 41 balo iki 38 balų ir pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau atsižvelgiantį tai, kad didžiąją nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro dinaminiai veiksniai (27 balai), šio pokyčio teisėjų kolegija nelaiko žymiu. Nuteistasis A. M., nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas probleminis sritis, šią riziką gali ženkliai sumažinti.

11. Teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu gali būti vertinamas kaip teigiamas, tačiau jokių reikšmingų jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio pokyčių nuo paskutinio svarstymo komisijos 2018 m. balandžio 19 d. posėdyje nėra nustatyta. Nuteistojo skunde minimos aplinkybės, kad jis pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo paskirtas priemones, palaiko socialinius ryšius su šeima, nėra naujos. Jos egzistavo ir anksčiau svarstant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nebuvo pripažintos pakankamomis BVK 157 straipsnio nuostatų taikymui pagrįsti. Šias aplinkybes šiuo metu vertinti priešingai, t. y. kai sudarančias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, nesant jokių kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtinančių naujų duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad 2018 m. birželio 15 d. A. M. už gerą elgesį buvo paskatintas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad BVK 110 straipsnyje tinkamas elgesys yra numatytas kaip kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, šios aplinkybės teisėjų kolegija nelaiko pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui.

12. Skunde teigiama, kad teismas išskirtinę reikšmę teikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, paskirtos bausmės dydžiui, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, tačiau tai darė ne atsietai, o kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius, pataisos proceso efektyvumą apibūdinančių duomenų kontekste. Nuteistasis A. M. du sunkius nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė veikdamas bendrininkų grupėje, gyvenimo stilius ir draugai vis dar išliek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, o tai rodo, kad pataisos procesas jo atžvilgiu dar nėra pakankamai efektyvus. Todėl priešingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės dydį įvertinęs kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis A. M. neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų –pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. M. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisJurgis Kiškis