Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-794-359/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
T-794-359/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00204-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Nuteistasis
A. M.
Byla Nr. T-794-359/2017
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00204-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 10 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. spalio 9 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-748 nutarta taikyti nuteistajam A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 42 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones A. M. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 70 balų. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, adekvatus savęs vertinimas, darbinė motyvacija. Nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jis prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą. A. M. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.

Per teismo nustatytą terminą nuteistasis A. M. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.

A. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinus bausmes, paskirtas 9 metų laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 6 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą, ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nuteistojo A. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija svarstė 2017 m. spalio 5 d. ir nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (7 komisijos nariai – „už“).

Teismas, įvertinęs 2017 m. spalio 9 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-748 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad jis yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu.

Teismas konstatuoja, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – A. M. nebaustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos įstaigoje dirbo, mokėsi, už tai 4 kartus skatintas, įgijo pradinį išsilavinimą, specialybę, tačiau pažymėtina, kad jis elgiasi taip, kaip ir privalu elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam. Be to, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esančios aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, per kurį A. M. nesielgė nepriekaištingai – iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad 2015 m. lapkričio 25 d. jis svarstytas dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Ir, nors nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tai rodo, kad nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos keisdamas savo elgesį, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti įstatymus bei dar nesugeba paklusti privalomoms elgesio taisyklėms. Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir yra lygi 42 balams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš jų tik 7 balai yra statiniai (nekintami), taigi nuteistasis dar tikrai turi koreguoti savo elgesį teigiame linkme. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o nagrinėjamu atveju rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu. Vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; išsilavinimas ir galimybės įsidarbinti. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti realia nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, esant nemažai neatliktai laisvės atėmimo bausmės trukmei (3 metų 6 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimui).

Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą – kad pavojingą nusikalstamą veiką (du sunkius nusikaltimus – veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo narkotinėmis turėdamas tikslą jas platinti ir neteisėtai disponavo dideliu narkotinių kiekiu) padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismo vertinimu negalima neįvertinti ir to, jog likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didėle – net 3 metai 6 mėnesiai ir 17 dienų, o nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, ir tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 93-748.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 93-748 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis