- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-419-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06035-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- T. A.
- Ieškovas
- O. F.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovui T. A. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei ir priteisti atsakovui 3713,30 EUR kompensaciją iš ieškovės, nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo įsipareigojimai akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičiami, tačiau ieškovės ir atsakovo vidiniuose santykiuose nustatyti, kad kreditą ir kitas įmokas akcinei bendrovei „Swedbank“ mokės ieškovė, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartinės hipotekos sutartimi yra įkeistas akcinei bendrovei „Swedbank“, užtikrinant įsipareigojimų iš 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymą. Ieškovė ir atsakovas butą pirko būdami partneriais nesudariusiais santuokos. Šiuo metu šalys nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, partnerystė yra nutrūkusi. Ieškovė gyvena minėtame bute, moka paskolą už butą, mokesčius, o atsakovas jame neapsigyveno dėl ko butas jam nereikalingas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą siūlydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, viso buto nuosavybės teisę perduodant ieškovei, o atsakovui išmokant 3713,30 EUR kompensaciją, tačiau atsakovas į pasiūlymus neatsakė. Atsakovui į pasiūlymus neatsakius, ieškovė išnaudojo visas galimybes atidalinti turtą iš bendros nuosavybės. Pažymi, kad butas yra vieno kambario, todėl objektyviai du turtiniai vienetai negali būti suformuoti. Šalys kartu gyventi vieno kambario bute negali, nes yra susipykę, santykiai konfliktiški, buto atidalinti natūra nėra galimybių, todėl butas turi būti atidalintas išmokant kompensaciją pinigais.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti, pažymėdamas, kad savo poziciją gins pareikšdamas priešieškinį.
3. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovės pozicija yra dviprasmiška ir trečiasis asmuo su ja nesutinka, kadangi tarp bendraturčių ir bendraskolių nėra bendro sutarimo, kas ir kaip vykdys įsipareigojimus pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį. Antra, reikalavimas teismo sprendimu nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus bankui vykdys asmeniškai ieškovė, yra ne kas kita kaip prašymas modifikuoti kredito sutartį iš solidariosios į asmeninę. Tai, kad ieškovė nurodo, jog sutarties pobūdis nėra keičiamas, iš esmės paties reikalavimo, tai yra prašymo modifikuoti kredito sutartį, nekeičia, o įneša papildomus prieštaravimus ir neaiškumus. Pagal kredito sutartį ieškovė ir atsakovas yra bendraskoliai ir bankui atsako solidariai. Esant reikalavimui atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės bendraskoliai (bendraturčiai) gali tarpusavyje tartis kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį (nekeičiant solidarios prievolės), tačiau šiuo atveju ieškovė turėtų nedviprasmiškai nurodyti, kad prievolę bankui ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai, o kuris iš solidarių skolininkų realiai darys įmokas pagal kredito sutartį esminio skirtumo nėra ir teismo sprendimas tokiam susitarimui nereikalingas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui ir priteisti ieškovei 3713,30 EUR kompensaciją iš atsakovo, nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičiami (nemodifikuojami) ir toliau lieka solidarūs skolininkai, tačiau kreditą ir kitas įmokas akcinei bendrovei „Swedbank“ mokės atsakovas iš savo asmeninių lėšų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šio būsto įsigijimui šalys paėmė 34 850 EUR dydžio kreditą ir yra bendraskoliai. Nesutinka su ieškovės motyvais, kad jis nėra suinteresuotas mokėti kreditą už butą, todėl ieškovė turės viena grąžinti kreditą. Pažymi, kad ieškovė žinodama, jog atsakovas buvo išvykęs į užsienį, pasiūlymus siuntė netinkamomis ryšio priemonėmis ir atsakovas neturėjo galimybės gauti jos pasiūlymo. Pažymi, jog vieno kambario butas yra nedalus ir nėra fizinės galimybės nei jį padalinti, nei naudotis bendrai, nustačius jo naudojimosi tvarką. Atsakovas manė, jog ieškovė bute gyveno be pertraukų, todėl kurį laiką atsakovas ir nemokėjo kredito įmokų. Atitinkamai atsakovas mano, kad ieškovė, viena gyvendama šiame bute ir naudodamasi visais šio buto patogumais ir privalėjo apmokėti visus mokesčius už butui teikiamas įvairias komunalines paslaugas. Pažymi, jog atsakovas turi galimybę išmokėti ieškovei analogiško dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų dengti paskolą kol būtų parduotas ginčo turtas ir grąžinta būsto paskola. Atsakovas kurį laiką nemokėjo būsto paskolos, nes bute gyvena viena ieškovė, kuri dėjo pastangas, kad atsakovas į turtą nepatektų.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą turėtų vertinti faktinį atidalijimą tai yra šalys faktiškai jau yra atidalinusios butą, nes ieškovė jame gyvena viena, moka visus mokesčius, taip pat kredito įmokas, butui esant laisvam, atsakovas jame neapsigyveno, todėl šioje byloje teismas faktinį atidalinimą turėtų įteisinti juridiškai. Pažymi, kad ieškovė nesutinka ir su priešieškinio reikalavimu dėl 3713,30 EUR piniginės kompensacijos priteisimo jos naudai, nes ji šalims nutraukus bendrą gyvenimą viena mokėjo kreditą. Nurodo, kad jei teismas nuspręstų butą priteisti atsakovui, iš jo priteistina kompensacija didintina sumokėtų įmokų suma.
6. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog priešieškinio reikalavimai yra panašūs į ieškinio, todėl iš naujo dėl jų nepasisakys. Pažymėjo, jog bendraskoliai gali tarpusavyje tartis kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį (nekeičiant solidarios prievolės), tačiau šiuo atveju ieškovė turėtų nedviprasmiškai nurodyti, kad prievolę bankui ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai, o kuris iš solidarių skolininkų realiai darys įmokas pagal kredito sutartį esminio skirtumo nėra ir teismo sprendimas tokiam susitarimui (kaip nurodo ieškovė vidiniuose santykiuose) nereikalingas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei ir priteisė atsakovui 3713,30 EUR kompensaciją už jam priklausiusią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš ieškovės, nustatė, kad ieškovės ir atsakovo solidarūs įsipareigojimai akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičiami (nemodifikuojami), tačiau ieškovės ir atsakovo, kaip solidariųjų bendraskolių, tarpusavio santykiuose nustatyti, kad prievoles akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys asmeniškai ieškovė, priteisė ieškovei 75 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas sutartinės hipotekos sutartimi yra įkeistas akcinei bendrovei „Swedbank“, užtikrinant įsipareigojimų, kylančių iš 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutarties įvykdymą. Pagal turto vertės nustatymo pažymą, buto rinkos vertė yra 41 000 EUR. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo butas vienai iš šalių turėtų būti priteistas natūra, kitai priteisiant kompensaciją ir nėra ginčo dėl kompensacijos dydžio, kadangi už butą sumokėta 41 000 EUR. Likusi mokėtina suma yra 33 573,40 EUR, todėl apskaičiavus išmokėtą sumą (7426,60 EUR), kompensacijos dydį sudaro 3713,30 EUR.
7.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodė, kad šiuo atveju ginčo bute gyvena ieškovė ir tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu. Atsakovas taip pat kurį laiką negyvena ginčo bute, būna išvykęs į komandiruotes užsienyje, nebūna Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat gauna ženkliai didesnes pajamas nei ieškovė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo bute gyvena tik ieškovė, į tai, kad atsakovo pajamos yra didesnės, negyvena ginčo bute, konstatavo, kad šiuo atveju nuosavybės teisės į būstą praradimas, kartu liekant solidariai atsakingai bankui, ieškovės teises suvaržytų kur kas labiau nei atsakovo, todėl nusprendė ieškinį patenkinti ir priešieškinį atmesti.
7.3. Pirmosios instancijos teismas dėl kredito sutarties vykdymo nurodė, kad ieškovės reikalavimo dėl daikto atidalijimo patenkinimas neįtakoja hipotekos kreditoriaus teisių, nes ieškovė nereikalauja keisti kreditavimo sutarties sąlygų, jos ar atsakovo kaip kredito gavėjų teisių pagal kreditavimo sutartį apimties, taip pat hipotekos sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.170 straipsnio 6 dalį, padalijus turtą, hipoteka išlieka nepakitusi ir seka paskui daiktą. Hipotekos kreditorius akcinė bendrovė „Swedbank“ neprieštarauja hipoteka įkeisto daikto padalijimui, kol nėra modifikuojama šalių prievolė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti visiškai, o apelianto priešieškinį tenkinti, apelianto naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl vienintelės ieškovės gyvenamosios vietos. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog butas yra vieno kambario, apeliantas jame negyvena, ieškovė draudė ateiti į butą. Pažymi, kad ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog pakeitė būsto spyną, dėl ko ieškovė sudarė kliūtis naudotis turtu. Teigia, jog iš buto buvo išvarytas, todėl vien ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą kitoje vietoje. Nurodo, kad dėl ieškovės veiksmų patiria išlaidų nuomai, komunaliniams mokesčiams, kuriuos turi padengti ieškovė. Pažymi, jog ginčo bute yra atlikęs smulkius remonto darbus.
8.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantui, esant bendraskoliui, bankas nesuteiks būsto paskolos kito gyvenamojo būsto įsigijimui. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog būsto paskola šalims buvo suteikta tik dėl didesnių apelianto, o ne ieškovės pajamų. Susidaro tokia situacija, kad apeliantas, dirbdamas komandiruotėje ir būdamas išvykęs iš savo namų tam, kad pagerinti abiejų šalių buitį ir finansinę padėtį, jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tokiu būdu sudarė sąlygas ieškovei, gaunančiai minimalias pajamas, turėti nuosavą būstą, tačiau apeliantas sau užsikirto kelią įsigyti savo atskirą nuosavą būstą iki 2048 metų, kuomet bus baigtas išmokėti būsto ginčo buto kreditas.
8.3. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pati du kartus apeliantui atgal į jo sąskaitą grąžino apelianto jai pervestas pinigines įmokas kreditui padengti, akivaizdžiai demonstruodama, jog nenori priimti piniginių įmokų iš apelianto. Pažymi, kad ieškovės argumentai, neigiamai charakterizuojantys apeliantą neįrodyti rašytiniais įrodymais, išskyrus kelias žinutes apie apelianto lošimą iš jų tarpusavio susirašinėjimo prieš penkerius metus. Teigia, kad šalims buvo suteikta paskola, iš apelianto lėšų šalys atostogavo užsienyje, kas įrodo gerą apelianto finansinę padėtį ir finansinį atsakingumą. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, atsikertant į ieškovės ieškinį bei paaiškinimų teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ir iki bylos iškėlimo gyveno ginčo bute viena. Nurodo, kad dėl apelianto veiksmų iš buto išsikėlė ir butas ilgai buvo laisvas (tuščias), kas įrodo, jog butas apeliantui nėra reikalingas. Pažymi, kad moka ne tik komunalinius ir eksploatacinius, bet ir tuos mokesčius, kuriuos priklauso mokėti apeliantui, nepriklausimai nuo to, ar apeliantas naudojasi butu (šildymas, šiukšlių išvežimas, bendro turto administravimas ir pan.), kreditą su palūkanomis. Nurodo, kad nors šalių prievolė yra solidari, tačiau apeliantas nustojo mokėti kreditą nuo 2020 metų balandžio mėnesio, o mokėjimus atnaujino po parengiamojo teismo posėdžio šioje byloje, kas patvirtina, jog apeliantas tik kada jam naudinga imituoja rūpinimąsi butu.
9.2. Ieškovė nurodo, kad apeliantui nemokant kredito, ieškovė kreditą su palūkanomis mokėjo ir už save ir už apeliantą, kas patvirtina ne tik jos realias galimybes mokėti vienai kreditą, o bet ir jos jaučiamą atsakomybę prieš kreditorių. Pažymi, kad buto paieška, jo pirkimu ir kredito gavimu ieškovė rūpinosi asmeniškai viena, ką patvirtina jos vienos parašai sutartyse. Teigia, kad ginčo butas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta, ieškovė gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu, dėl darbo pobūdžio jis daug laiko būna išvykęs į komandiruotes užsienyje. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes ir aktualią teismų praktiką pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteisiant butą natūra, o apeliantui kompensaciją, šiuo atveju yra racionalesnis ir teisingesnis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą.
9.3. Ieškovė nurodo, kad apelianto argumentai dėl neleidimo naudotis turtu yra nepagrįsti. Teigia, kad spyną pakeitė tik 2020 m. liepos 26 d., nes periodiškai apsilankant bute, buvo matoma, kad bute niekas negyvena ir įvertinus, kad butas apeliantui nereikalingas, ieškovė priėmė sprendimą atsikraustyti atgal ir dėl savo saugumo pasikeitė spynas. Pažymi, kad apeliantas nebuvo išvarytas, kadangi pats apeliantas turėjo raktą ir galėjo bet kada patekti į ginčo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė šalių ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, netinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ginčo bute negyveno dėl ieškovės veiksmų, neįvertino, kad priimtu teismo sprendimu apsunkinamos apelianto galimybės gauti paskolą būstui įsigyti. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliantu nesutinka, teigia, kad ginčo butas apeliantui yra nereikalingas, jis turi kitą gyvenamąją vietą, dažnai būna užsienyje, tuo tarpu ginčo butas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta.
13. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, nustatant, kad po atidalijimo visas butas asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei, priteisiant apeliantui 3713,30 EUR kompensaciją.
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatytos šios faktinės aplinkybės - apeliantui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį už butą buvo sumokėta 41 000 EUR suma. Šis butas 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartinės hipotekos sutartimi yra įkeistas trečiajam asmeniui, užtikrinant įsipareigojimų, kylančių iš 2018 m. rugsėjo 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymą. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl vieno kambario buto vertės, šio turto atidalijimo galimybių natūra nebuvimo, kompensacijos (3713,30 EUR) dydžio, kurią prašo priteisti tiek ieškovė apeliantui, tiek apeliantas ieškovei, nėra. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas, kam turi būti priteistas ginčo objektas ir piniginė kompensacija (nutarties 1 ir 4 punktai).
15. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Vadovaujantis CK 4.72 straipsnio 2 dalimi, bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
16. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
17. Nors sprendžiant atidalijimo klausimą pirmiausia teikiamas prioritetas atidalijimo būdui natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vieno kambario buto atidalijimo galimybių (nutarties 14 punktas). Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog ginčo bute be virtuvės ir sanitarinio mazgo yra tik vienas gyvenamasis kambarys. Be to, pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek apeliantas sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių ginčo turto padalyti natūra. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčo objektas yra nedalus ir vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje ir priešieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam priklausančią turto dalį.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama ginčo turtą atidalyti, turtą priteisiant ieškovei, o apeliantui kompensaciją iš esmės nurodė, kad šis turtas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta, ieškovė moka mokesčius ir įmokas bankui, apeliantas turtu nesinaudoja ir dirba užsienyje. Apeliantas reikšdamas priešieškinį prašė ginčo turtą atidalyti, turtą priteisiant apeliantui, o ieškovei kompensaciją, kadangi apeliantas turi galimybę sumokėti įmokas, o ieškovės siūlymai atidalyti turtą buvo siunčiami netinkamais adresais. Pažymi, kad turi galimybę išmokėti ieškovei analogiško dydžio kompensaciją.
19. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012). Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl apeliacinio skundo argumentų dėl šalių turtinės padėties įvertinimo, šalių poreikio naudotis ginčo turtu, ištyrus rašytinius įrodymus, nustatytos tokios faktinės aplinkybės - apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. yra apie 1300 EUR atskaičius mokesčius. Iš pateiktos darbovietės pažymos apie komandiruotes už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. matyti, kad apeliantas sausio - kovo, birželio - liepos ir rugsėjo - spalio mėnesiais buvo komandiruotėse. Apelianto deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Vidutinis darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. yra apie 590 EUR atskaičius mokesčius. Pažymėtina, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio mokamas didesnis darbo užmokestis - 650 EUR atskaičius mokesčius. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog apmoka būsto išlaikymo išlaidas, kredito įmokas. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas atlikęs byloje esančių rašytinių įrodymų analizę, įvertinęs apeliacinio argumentus, nesutinka su apeliantu, kad šiuo atveju turto atidalijimo klausimas buvo išspręstas netinkamai. Byloje nėra jokių abejonių, kad ginčo turtu iš esmės naudojasi tik ieškovė, moka šio būsto išlaikymo išlaidas, einamąsias įmokas kreditoriui. Ginčo turto vietos adresu deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, kitų įrodymų, apie ieškovės valdomą kitą nekilnojamąjį turtą ir ar kitas gyvenamąsias vietas, byloje nėra (nutarties 20 punktas), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo turtas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Kaip matyti, apeliantas ginčo turtu nesinaudoja, jame negyvena, būna komandiruotėse, nevykdo bendraturčio pareigos išlaikyti turtą taip kaip numato įstatymas, tai yra nemoka šio būsto išlaikymo (administravimo) išlaidų, jam tenkančiai nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis), o ir be to, deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas nurodo, kad patyrė nuomos išlaidų nuomojantis kitą turtą, kadangi dėl ieškovės veiksmų negalėjo naudotis ginčo turtu, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.
22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta, į tai, kad apeliantas ginčo turtu nesinaudoja, į tai, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė turi pakankamai lėšų sumokėti apeliantui piniginę kompensaciją (3713,30 EUR), apeliantės gaunamas darbo užmokestis (apie 650 EUR) yra pakankamas mokėti kredito įmokoms (apie 150 EUR), nutaria, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju ieškovės nuosavybės teisės į būstą praradimas, kartu liekant solidariai atsakingai bankui, ieškovės teises suvaržytų kur kas labiau nei apelianto. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų, jog apeliantas turi poreikį naudotis ginčo turtu, priešingai, turtą prašoma iš esmės priteisti siekiant jį parduoti, tuo tarpu, ieškovė liktų be gyvenamosios vietos. Kita vertus, kritiškai vertintini ir apelianto argumentai dėl netinkamo šalių turtinės padėties įvertinimo, galimybių išsinuomoti ar įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, kaip matyti, apelianto pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės (nutarties 20 punktas), be to, apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad šiuo atveju apelianto galimybės išsinuomoti ar įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą yra kur kas didesnės, pažymint ir tai, kad apeliantui priteisus nekilnojamąjį turtą, ieškovei likus solidariai skolininkei, gaunant apie 650 EUR darbo užmokestį, ieškovės galimybės įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, būtų kur kas mažesnės.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 12-22 punktai) teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, atidalydamas daiktą iš bendrosios nuosavybės ir spręsdamas, kuriai šaliai priteisti kompensaciją, tinkamai vadovavosi teismų praktikoje nustatytais kriterijais, pagal juos vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išsprendė klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų apelianto argumentų išsakytų teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kadangi teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aspektų, atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.