Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. J. ir D. J., atstovaujamų globėjos I. N., ieškinį atsakovams T. J., D. J. ir Ž. J., atstovaujamam įstatyminio atstovo Z. J., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Z. J., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį, 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Pažymėtina, kad prašomas atidalinti turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise vaikams, o ne jų tėvui, ieškovai kaip tik ir siekia atidalijimo, kad galėtų faktiškai naudotis turtu, nes kaip bylos nagrinėjimo metu iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų paaiškėjo D. J. ir K. J. trukdoma naudotis jų turimu turtu, bute (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovai T. J. ir nepilnametis Ž. J., taip pat šiame bute gyvena jų tėvas Ž. J., o sodo pastatu daugiausia naudojasi taip pat šie asmenys ir atsakovas D. J., o ieškovai ir jų globėja tik kelis kartus faktiškai galėjo kurį laiką praleisti sode, (duomenys neskelbtini), retsykiais užsukti į butą, net raktų nuo minėto turto ieškovai ir jų globėja neturi (I t. 71, 83-84, 104, 115-117, 132-133 b.l.). Kad sodo pastatu, žemės sklypu daugiausia naudojasi atsakovai ir jų tėvas Z. J. patvirtino ir liudytoja R. V. (I t. 117 b.l.). Gyventojų registro duomenimis T. J. minėtame bute yra deklaravęs savo gyvenamą vietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nesutiktina su atsakovų ir jų atstovų bei trečiojo asmens teiginiais, kad dabartinis dalinės nuosavybės naudojimasis atitinka ieškovų ir atsakovų vienodus poreikius ir interesus.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų ir jų atstovų, trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovų globėja piktavališkai skaldo jų šeimą, siekdama atsidalinti ieškovų turto dalį, būdama ieškovų byloje turto administratore nesirūpina ir nesirūpins ieškovų poreikiais ir teisėtais interesais ateityje, siekia pasipelnyti pati, nes jų teigimu atidalinus nepilnamečiams ieškovams sodo namelį, jų globėja galės fiktyviais argumentais gavus teismo leidimą šį krizės metais nuvertėjantį turtą parduoti, o gautus pinigus pasiimt sau. Reikia pažymėti, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai ar vaiko globėjai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų ar globotinių turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį (CK 3.188 str. 1 d. 1 p.). Nesutiktina su atsakovų atstovo ir trečiojo asmens teiginiais, kad teismai leidimus išduoda remiantis fiktyviais argumentais, be jokių įrodymų kaip bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir kaip bus panaudotos lėšos. Jeigu ir kada globėja parduotų vaikams atidalintą turtą, taip tokį sandorį suinteresuoti asmenys, manantys, kad tuo pažeistos vaikų teisės, galėtų ginčyti teismine tvarka. Jau prieš tai minėtuose teismo sprendimuose pripažinta, kad nėra duomenų, kad I. N. netinkamai vykdytų globėjos pareigas. Teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą dėl jų turto dalies atsidalijimo negali revizuoti ankstesnių įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių, o priešingai teismas gali remtis tose bylose konstatuotomis ginčijamo aplinkybėmis. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Šioje byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad skyrius neturi duomenų, kad I. N. netinkamai vykdytų globėjos ar turto administratorės pareigas, šios institucijos atstovės išvadą teismo posėdžio metu palaikė, be to I. N. buities tyrimo aktas patvirtina, kad vaikams D. J. ir K. J. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, žaisti ir ilsėtis (I t. 30, 107 b.l.). Reikia pastebėti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą c.b. Nr. 2-0984-362/2011, jog yra dažnai, net per dažnai tikrinama, kaip I. N. globoja vaikus, Dominyką ir Korneliją, jokių priekaištų Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi, viskas yra tik teigiama, mano, jog nėra įrodytas realus pavojus, jog globėja I. N. pasisavins ar iššvaistys vaikų turtą.

Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.). Ieškovų globėja nepilnamečių vaikų interesais pareiškusi ieškinį dėl jų turto atidalijimo kaip tik ir prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo, kad vaikai matytų kuo mažiau konfliktų, kad faktiškai galėtų kaip savininkai naudotis jiems priklausančiu turtu be apribojimų. Atstovas pagal įstatymą nėra proceso šalis, o tik atstovauja atstovaujamajam, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (CPK 54 str. 1 d., 2007-05-24 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis c.b. Nr. 2-347/2007).

Jei Z. J. pavyktų susigrąžinti vaikus, o I. N. būtų atleista nuo globėjos ar turto administratorės pareigų, nepilnamečių ieškovų teisės nebūtų pažeistos, nes tiek jų tėvas nuosavybės teise turi butą, tiek jų broliai, be to patys ieškovai turėtų sodo namelį su žemės sklypu, kuriuo galėtų naudotis ir kiti šeimos nariai, t.y. jų broliai (atsakovai) ir tėvas Z. J., todėl nesutiktina su atsakovų ir jų atstovų teiginiais, kad ieškovai turėdami kur gyventi pas globėją taptų privilegijuoti prieš vyresniuosius jų brolius (atsakovus), kurie taip pat nori gamtoje pailsėti, pasinaudoti žemės ūkio teikiamomis naudomis ir kitokiomis buvimo ne mieste galimybėmis.

Z. J. prieš baigiamąsias kalbas buvo pareiškęs prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, sprendžiant šį klausymą teismo posėdžio metu buvo pareiškęs nušalinimą visam Šiaulių miesto apylinkės teismui, patikslinęs ir raštu išdėstęs prašymą – ir bylą nagrinėjančiai teisėjai, kuris l.e. teismo pirmininko pareigas buvo atmestas kaip nepagrįstas (I t. 149-152, II t. 1-3 b.l.). Iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei Z. J., kurį teismas 2012-08-01 nutartimi jo prašymu buvo įtraukęs į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, nei kiti proceso dalyviai teisėjai nušalinimų nereiškė. Ne tik šioje civilinėje byloje buvo atmestas Z. J. prašymas dėl viso Šiaulių miesto apylinkės teismo ir teisėjos nušalinimo, tačiau jau anksčiau Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi c.b. Nr. Nr. 2KT-13/2012 buvo atmetęs šio asmens prašymą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-198-569/2012 nagrinėjimo, nenustačius, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti civilinės bylos baigtimi. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Teisėjai gali būti nušalinami nuo jiems priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų nešališkumo. Pažymėtina, kad proceso dalyviai savo teisėmis, tarp jų teisę į teisminę gynybą, turi naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, teisėjams negali būti daromas spaudimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., 114 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 3 str.). Reikia pažymėti, kad prieš tai sprendime minėtas bylas nagrinėjo skirtingi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai, ne visose bylose sprendimai priimti Z. J. nenaudai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei teikiant išvadą, taip pat Z. J. ir atsakovų atstovo baigiamųjų kalbų metų išsakytos abejonės dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės ir apskritai viso Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyriaus šališkumo nėra niekuo pagrįstos ir yra neįrodytos, reiškiamos teismui siekiant paneigti atsakovams ir trečiajam asmeniui Z. J. nepalankios išvados svarbą ir išvadoje nurodytų aplinkybių įrodomąją reikšmę.

I. N. pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, kad globėja už vaikus D. J. ir K. J. kas mėnesį gauna apie 1200 Lt išmokų, kurias sudaro socialinė pašalpa, globos išmoka, išmoka laidojusiems asmenims, šalpos našlaičių pensija, šalpos pensija neįgaliems vaikams iki 18 m. (I t. 106, 142-146 b.l., II 16-23 b.l.). Teismas neturi duomenų, kad globėja gautų darbo užmokestį, kitų pajamų, kad gautų išmokas už motinos globą, nes Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis I. N. atsisakius pareiškimo Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl jos motinos pripažinimo neveiksnia, civilinė byla Nr. 2-334-362/2008 buvo nutraukta. Iš vaikams skiriamų lėšų turi būti patenkinami ne tik abiejų mažamečių vaikų egzistenciniai poreikiai, skiriamos lėšos jų itin rimtų sveikatos problemų gydymui, bet dar globėja turi mokėti mokesčius už jos butą, kuriame vaikai šiuo metu gyvena, dar turi būti dengiamos ieškovams po 1/5 dalį priklausančių prašomo atidalinti turto, kuriais vaikai nesinaudoja, išlaikymo išlaidos, kurių dengimo reikalauja atsakovai, Z. J.. Tik nuo 2010 m. sausio mėn. pradėjo eiti atskiros sąskaitos ieškovams (jų turto administratorei - globėjai) dėl mokesčių apmokėjimo, iki tol kaip pripažino tiek patys atsakovai, tiek Z. J. dėl nuolatinių konfliktų net nebuvo aiškaus susitarimo kaip I. N. turėtų mokėti mokesčius (I t. 115-117 b.l.). Iš Z. J. vaikams D. J. ir K. J. priteistas išlaikymas mokamas šių vaikų globėjai ne geranoriškai, o yra priverstinai išieškomas iš Z. J. darbovietės (I t. 122-124 b.l.). Taip pat reikia nepamiršti, kad nuolatinis Z. J. ir I. N. bylinėjimasis taip pat susijęs su didelėmis išlaidomis (tiek atstovavimo, tiek teisminėmis), Z. J. pats yra pateikęs teismui rašytinius įrodymus (kvitus) kiek tenka mokėti pagal teismų sprendimus, nutartis (I t. 121-131 b.l.). Mokestis kaip patvirtino Z. J. už sodo namelį, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, kuriuos ieškovai nori atidalinti, per metus sudaro tik apie 60 Lt (I t. 117 b.l.).

Kadangi ieškovų turtinė padėtis nėra gera, o būtent jiems tenka pareiga išlaikyti jiems priklausančio turto dalis, globėja tėra jų turto ir gaunamų piniginių lėšų administratorė, todėl teismo vertinimu jų globėjos siūlomas šiems vaikams priklausančios dalies atidalijimas kaip tik atitiktų vaikų interesus, nes mokesčiai už sodo namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą yra gerokai mažesni nei mokesčiai už butą, kur dar papildomai reikia mokėti už butui tiekiamą šilumos energiją. Siūlomas atidalijimo variantas teismo vertinimu yra racionaliausias, o tai, kad ieškovams tenkanti turto dalis yra šiek tiek didesnė, atsakovų interesų nepažeidžia, nes atsakovai T. J. ir D. J. yra dirbantys, turi kur gyventi, o kaip jie patys teigė sodo namelis krizės laikais nuvertėja, tretysis asmuo kaip nurodė į butą yra įdėjęs naujus plastikinius langus (tuo turto vertė turėjo padidėti), o sodo namelį kaip pripažino tvarkė senokai (I t. 50-51 b.l.). Pažymėtina, jog atsakovai turėjo teisę byloje pareikšti priešieškinį, prašant kitokiu būdu atidalinti bendro naudojimo turto dalis, prašyti išmokėti kompensaciją dėl tariamai nelygiaverčių dalių, tačiau tai padaryta nebuvo, buvo nurodyta, jog priešieškinio jie nereikš, kad apskritai nesutinka su atidalijimu, tad teismas negali išeiti iš ieškinio pareiškimo ribų, ir šioje byloje turi būti sprendžiama tik dėl ieškovų siūlomo turto atidalijimo, nesprendžiant kompensacijos bendraturčiams klausimų.

Reikia pastebėti, kad nei viena iš šalių nenurodė kitokios ieškovų prašomo atsidalinti turto vertės nei prie ieškinio pridėtuose VĮ Registrų centro išrašuose dėl prašomo atidalinti turto, nepateikė kitokią turto vertę pagrindžiančių dokumentų, byloje ginčo dėl minėto nekilnojamojo turto vertės nekilo. Sprendžiant turto atidalijimo kalusimą prašomo atidalinto turto verte vadovaujamasi prie ieškinio pridėtuose VĮ Registrų centro išrašuose dėl prašomo atidalinti turto nurodytų vidutinių šio turto rinkos verčių. Ieškovai, atstovaujami globėjos, siūlo atsidalinti šį turtą žemės sklypą su jame esančiais sodo ir ūkiniu pastatais siūlo po ½ dalį palikti ieškovams, o butą – po 1/3 dalį atsakovams. Tokiu būdu atidalijus ieškovams tektų turto dalis po 32 805 Lt, o atsakovams po 29 866,67 Lt. Ieškovai turi negalią (I t. 106, 114-115 b.l.), o iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nenustatyta, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų, priešingai – pilnamečiai atsakovai jau patys užsidirba lėšas pragyvenimui, taip pat savo turimo turto dalies išlaikymui, atsakovai kaip pripažino kitos nuosavybės teise kitos gyvenamos patalpos neturi. Nepagrįsti Z. J. nuogąstavimai, kad jei jam bus sugrąžinti vaikai D. J. ir K. J., šie tariamai neturės gyvenamo būsto, nes kaip nustatyta sodo namelis netinkamas gyventi, jame nėra šildymo, vandentiekio (I t. 55-56, b.l.), nes ne tik globėja nuosavybės teise turi butą, tačiau ir Z. J. nuosavybės teise turi butą, esantį S. D. ir S. Girėno 14-96, Šiauliuose (I t. 100 b.l.), kuriame tiek jis tiek atsakovai Ž. J. ir D. J. yra deklaravę savo gyvenamas vietas. Teismas nesutinka su atsakovų ir jų atstovų ir trečiojo asmens argumentais, kad šiuo metu negalima atidalinti ieškovų turto ir kad to negali daryti jų globėja, kad turi būti laukiam jų pilnametystės, kad jie patys galėtų išreikšti savo nuomonę. Pažymėtina, kad I. N. yra ieškovų globėja ir turto administratorė, todėl ji turi teisę vaikų interesais reikšti ieškinį, o delsimas atidalinti vaikų turtą tik dar labiau pablogins šių vaikų padėtį dėl galimų įsiskolinimų susidarymo dėl nebendradarbiavimo tarp bendraturčių, ieškovų globėjos ir vaikų tėvo Z. J., perdavus priverstiniam ieškojimui, išieškojimą nukreipus į vaikų turto dalis šia paskritai netektų ne tik buto dalies, bet ir žemės sklypo su sodo namu ir ūkiniu pastatu dalies. Teismo nuomone, ieškovai šiuo metu dar yra per maži juos apklausti šioje civilinėje byloje, jie dar negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės dėl turto atidalijimo būdo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 nurodė, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Šis atidalijimo teisės absoliutumas kyla iš teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos, kad atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti siekiama kaip įmanoma sumažinti bendraturčių skaičių. Ieškovų globėjos siūlomas atidalijimo būdas kaip tik ir atitinka teismų formuojamą praktiką dėl atidalijimo, be to, ieškiniu siūlomas atidalijimo būdas ne tik sumažins bendraturčių skaičių, leis efektyviau jį valdyti, bet ir pasitarnaus tarp šalių, taip pat tarp bendraturčių tėvo ir ieškovų globėjos nuolat kylančių ginčų prevencijai, ieškovų pinigai bus naudojami ekonomiškai ir tikslingai, - jų būtiniausių poreikių tenkinimui, sveikatos stiprinimui, mokslams, o ne dengimui išlaidų jų turto dalies, kuria jie nesinaudoja.

Atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007), kuris išanalizavus byloje esančią medžiagą, šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus teismo vertinimu turtą atidalijant pagal ieškovų ieškinyje siūlomą variantą kaip tik ir būtų racionaliausias (CPK 185 str.). Šiuo atveju pasikeis bendrų daiktų teisinis režimas – bus suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, sumažės buto ir sodo namo su ūkiniu ir žemės sklypu bendraturčių skaičius, ieškovų ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.

Teismas įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, šalių ir jų atstovų, Z. J. paaiškinimus, liudytojos parodymus, nusprendžia ieškovų ieškininius reikalavimus atidalinti ieškovų ir atsakovų turtą ieškovų ieškinyje siūlomu būdu tenkinti.

Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Z. J. prašymą nubausti ieškovų globėją už piktnaudžiavimą procesu, kadangi kaip prieš tai nustatyta, ieškovų globėja veikdama nepilnamečių vaikų interesais ir siekdama apsaugoti šių nepilnamečių vaikų teises, siekiant sumažinti konfliktus bendraturčiams valdant bendrąja daline nuosavybe turtą, taip pat mokant mokesčius už šį turtą, pagrįstai pareiškė ieškinį dėl ieškovų turto atidalijimo, be to, teisę atidalinti bendraturčių turto dalį yra numatyta įstatymų, ši teisė šalims nesusitarus geruoju gali būti ginama teisminiu keliu.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šį šalių ginčą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovų globėjos I. N. naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovų globėjos už ieškinį sumokėtas 142 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 1 d. I t. 5 b.l.), taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovų globėjos I. N. byloje patirtos išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas 1210 Lt, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, nustatytus 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, suinteresuoto asmens išlaidos advokato padėjėjo pagalbai nelaikytinos per didelėmis (CPK 98 str. 1 d., I t. 21, 60-65 b.l.).

Nenustatyta, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Z. J. yra įstatyminis atstovas vieno iš atsakovų – nepilnamečio Ž. J., iš kurio ieškinį patenkinus lygiomis dalimis su kitais atsakovais priteistos bylinėjimosi išlaidos laimėjusios šalies naudai, todėl iš šio asmens ieškovų globėjos naudai papildomai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Valstybė byloje patyrė 22,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 4.80 str., LR CPK 443, 465–468 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovų ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą: sodo pastatą, u/n duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, u/n duomenys neskelbtini), esančius adresu duomenys neskelbtini), bei butą su rūsiu, u/n duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

Ieškovei K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį sodo pastato, u/n duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, u/n duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, u/n duomenys neskelbtini), esančių adresu duomenys neskelbtini).

Ieškovui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį sodo pastato, u/n duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, u/n duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, u/n duomenys neskelbtini), esančių adresu duomenys neskelbtini).

Panaikinti atsakovų T. J., D. J. ir Ž. J. bendrąją dalinę nuosavybę į sodo pastatą, u/n duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, u/n duomenys neskelbtini), esančius adresu duomenys neskelbtini).

Atsakovui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį buto su rūsiu, u/n duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini).

Atsakovui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį buto su rūsiu, u/n duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini).

Atsakovui Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį buto su rūsiu, u/n duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini).

Panaikinti ieškovų K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąją dalinę nuosavybę į butą su rūsiu, u/n duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini).

Atmesti trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Z. J. prašymą nubausti ieškovų globėją už piktnaudžiavimą procesu.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. J., D. J. ir Ž. J. 142,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 1210,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) ieškovų globėjos I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. J., D. J. ir Ž. J. 22,50 (dvidešimt du litus, 50 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.