- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-245-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03102-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- Ž. J., D. J., T. J.
- Ieškovas
- K. J., D. J.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-245-267/2013 Teisėjas Laura Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03102-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 121.21.
N U T ARTIS
2013 m. gegužės 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. J., D. J. ir T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. ir D. J., atstovaujamų globėjos I. N., ieškinį atsakovams T. J., D. J. ir Ž. J., atstovaujamam atstovo pagal įstatymą Z. J., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Z. J., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. J. ir D. J., atstovaujami globėjos I. N., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems po 1/5 dalį priklausančio nekilnojamojo turto dalis, priteisiant ieškovams po 1/2 dalis sodo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), panaikinant atsakovų bendrąją dalinę nuosavybę į šiuos pastatus ir žemės sklypą, o kitiems bendraturčiams (atsakovams) priteisiant po 1/3 dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaikinant ieškovų bendrąją dalinę nuosavybę į šį butą. Nurodė, kad ieškovai gyvena kartu su globėja I. N. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Jiems kartu su atsakovais priklausančiomis buto, adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo su pastatais, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), dalimis (po 1/5) ieškovai nesinaudoja, tačiau iš jų yra reikalaujama dengti komunalinius mokesčius. Dėl to su atsakovais, kurie naudojasi visu anksčiau minėtu turtu nuolat kyla ginčai. Abiejų vaikų kartu gaunamos išmokos siekia tik 1200 Lt.
Atsakovai T. J., D. J. ir Ž. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovų globėja piktavališkai skaldo jų šeimą siekdama atidalyti ieškovų turto dalį, būdama ieškovų byloje turto administratore nesirūpina ir nesirūpins ieškovų poreikiais ir teisėtais interesais ateityje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, Z. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų globėja siekdama atidalyti vaikų vardu turtą siekia asmeninės naudos.
Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius sutiko su ieškovų siūloma bendraturčių turto atidalijimo tvarka, nes taip būtų sumažinta konfliktų tarp ieškovų globėjos ir vaikų tėvo, taip būtų paprasčiau mokėti mokesčius, tai atitiktų vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – atidalijo ieškovų ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą: sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bei butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip ieškovams K. J. ir D. J. priteisė po 1/2 dalį sodo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir panaikino atsakovų T. J., D. J. ir Ž. J. bendrąją dalinę nuosavybę į minėtą turtą. Teismas atsakovams T. J., D. J. ir Ž. J. priteisė po 1/3 dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir panaikino ieškovų K. J. ir D. J. bendrąją dalinę nuosavybę į minėtą butą su rūsiu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad nuolatiniai Z. J. ir nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J. globėjos konfliktai, kurie ne kartą buvo spręsti ir teismine tvarka, rodo, kad ieškovų globėjos siūlymas atidalyti vaikams turtą atitiks šių interesus, o turto neatidalijimas tik didins konfliktą, nes gali kilti nesutarimų dėl mokesčių, dėl bendrai naudojamo turto priežiūros.
Teismas padarė išvadą, kad dabartinis naudojimasis daline nuosavybe neatitinka ieškovų ir atsakovų vienodų poreikių ir interesų. Teismas nurodė, kad ieškovų globėjos siūlomas atidalijimo būdas atitinka teismų formuojamą praktiką dėl atidalijimo, be to, ieškiniu siūlomas atidalijimo būdas ne tik sumažins bendraturčių skaičių, leis efektyviau jį valdyti, bet ir pasitarnaus tarp šalių, taip pat tarp bendraturčių tėvo ir ieškovų globėjos nuolat kylančių ginčų prevencijai, ieškovų pinigai bus naudojami ekonomiškai ir tikslingai jų būtiniausiems poreikiams tenkinti, sveikatai stiprinti, mokslams, o ne dengiant jų turto dalies, kuria jie nesinaudoja, išlaidas.
Teismas atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Z. J. prašymą nubausti ieškovų globėją už piktnaudžiavimą procesu ir nurodė, kad ieškovų globėja, veikdama nepilnamečių vaikų interesais ir siekdama apsaugoti šių nepilnamečių vaikų teises, siekdama sumažinti konfliktus, kylančius bendraturčiams valdant bendrąja daline nuosavybe turtą, taip pat mokant mokesčius už šį turtą, pagrįstai pareiškė ieškinį dėl ieškovų turto atidalijimo, teisė atidalyti bendraturčių turto dalį yra numatyta įstatymų, o ši teisė šalims nesusitarus geruoju gali būti ginama teisminiu keliu.
Teismas, tenkinęs ieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovų priteisė 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų globėjos I. N. naudai bei 22,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovai T. J., D. J. ir Ž. J., atstovaujamas Z. J., pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4012-901/2012 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovų naudai visas patirtas jų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantai nurodo, kad teismas savo sprendime nesiaiškino ir nepasisakė dėl mažamečio Ž. J. teisių ir interesų, teismas iš mažamečio Ž. J. atėmė nuosavybę, kuri jam reikalinga pragyventi ir poilsiui, nepaisė jo turimų interesų.
2. Mano, kad teismas neteisingai nustatė byloje aplinkybes, jog tarp ieškovų ir atsakovų, kurie yra bendraturčiai, kyla nuolatiniai konfliktai dėl turimo nekilnojamojo turto valdymo. Konfliktinė situacija yra tik tarp globėjos I. N. ir Z. J., kurie nėra šioje byloje proceso šalys ir nedisponuoja ginčo turtu, o bendraturčiai T. J., D. J., Ž. J., D. J. ir K. J. – visi Z. J. vaikai, tarp kurių niekada nebuvo ir šiuo metu nėra konflikto.
Žemesnės instancijos teismas
3. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieškovai K. J. ir D. J. negali ir neturi galimybių naudotis savo turima turto dalimi. I. N. nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad globojami vaikai negali naudotis savo turtu.
4. Mano, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybes, jog ieškovai D. J. ir K. J. negali išlaikyti turimo nekilnojamojo turto. Apie disponuojamą globojamų vaikų lėšų dydį Z. J. pateikė savo 2012-10-03 prašymą, prie kurio pridėjo įrodymus, kurie pagrindžia, jog nuo 2011-03-24 iki 2012-02-10 Z. J. vaikams į sąskaitą pervedė 27 682,14 Lt. Tai didžiulė pinigų suma, kuriais disponavo ieškovų globėja.
5. Nurodo, kad pagal priimtą teismo sprendimą, atsakovai prarado nuosavybę – sodo ir žemės sklypo dalį, kuri jiems yra būtina. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atimta nuosavybė reikalinga tam, kad atsakovai išgyventų – augintų vaisius ir daržoves, kad būtų ką valgyti, bei atėmė nuosavybę, kurioje nemokamai galėjo pailsėti nuo miesto triukšmo. Be to, yra atimta nuosavybė ir iš mažamečio Ž. J., kurio interesų ir teisių sąraše taip pat yra poilsis sode ir prasimaitinimas iš sodo gaunamų gėrybių. Atsakovų manymu, priimtas sprendimas neatitinka nei mažamečių ieškovų teisių ir jų interesų, nei atsakovo mažamečio Ž. J. teisių ir jo interesų, nei kitų atsakovų teisių ir jų interesų. Sodas su sklypu bei butas nėra lygiaverčiai daiktai, kuriuos teisme dalijant galima vieną atimti, o kitą atiduoti.
6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovų patirtas ieškovų išlaidas apmokėjo jų globėja, kuri ir valdo globojamų vaikų pinigus uzufrukto teise, o byloje nėra jokių duomenų, jog už ieškovus būtų mokėjusi globėja iš savo asmeninių lėšų, todėl išlaidos turėjo būti priteistos ieškovų naudai, o ne jų atstovei pagal įstatymą.
7. Teismas sprendimu visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, jog butas šiuo metu turi skolų ir tos skolos pereina kitiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad I. N. buities tyrimo 2012 m. balandžio 18 d. akte fiksuota, jog ieškovų gyvenimo ir buities sąlygos globėjos namuose yra geros, vaikai turi savo kambarį su visais jiems reikalingais baldais bei daiktais, namuose tvarkinga ir švaru. Todėl ir atsakovų teiginiai, kad teismo sprendimu atidalijus turtą ieškovai neteko gyvenamosios vietos, gyvenamojo ploto, taip pat yra nepagrįsti, o jei ateityje ieškovų gyvenamoji vieta pasikeistų ir būtų nustatyta su tėvu Z. J., tai ir tada jie turėtų gyvenamąją vietą – tai būtų tėvo Z. J. gyvenamoji vieta, jis nuosavybės teise taip pat valdo butą, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas išvardijo nagrinėtus teisminius ginčus tarp globėjos ir vaikų tėvo ir teisingai konstatavo, kad kyla nesutarimai ir dėl mokesčių už turtą, bendro turto priežiūros, o tolimesnis neatidalyto turto valdymas tik didintų konfliktą. Nors trečiasis asmuo bylos teisminio nagrinėjimo metu itin akcentavo, kad jis sodu labai rūpinasi, jį remontuoja, teisme apklausta liudytoja patvirtino, kad sodu niekas nesirūpina, nieko ten praėjusiais metais neremontavo, nestatė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. ieškovai prašė teismo paskirstyti nuosavybės teises į du atskirus nekilnojamojo turto objektus – butą su rūsiu ir sodo, ūkio pastatus bei žemės sklypą, tačiau atsakovai su turto atidalijimu nesutiko ir nereiškė reikalavimų atidalyti nekilnojamąjį turtą kita, nei ieškovų siūloma, tvarka, todėl turto atidalijimo ir nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamojo turto objektus paskirstymas sudaro šios apeliacijos ribas (CPK 320 str.).
Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai, remiantis suformuota teismų praktika, ir plačiai motyvuotas, tačiau papildomai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo motyvų.
Atsakovai, skųsdami pirmosios instancijos sprendimą, kaip vienus iš pagrindinių apeliacinio skundų argumentų nurodo tai, kad ieškovams nėra trukdoma naudotis bendros dalinės nuosavybės teisėmis valdomu turtu, t. y. nei butu, nei sodu, ieškovai ir atsakovai dėl to nekonfliktuoja, o ieškovai taip pat turi ir galimybę vieną iš nekilnojamojo turto objektų – butą išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Visų pirma, nepaisant to, kad ginčo objektai priklauso ne ieškovų globėjai I. N., ir ne ieškovų ir atsakovų tėvui Z. J., naudojimasis nekilnojamuoju turtu, tiek butu, tiek sodu, iš esmės vyksta per trečiąjį asmenį byloje Z. J.. Ieškovų turto administratorė yra būtent I. N., o byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad tarp jos ir atsakovų bei trečiojo asmens Z. J. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Visos šios ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kurių teisėjų kolegija nekartoja, tik patvirtina, kad dėl esamo abiejų šalių konfliktiško bendravimo naudojimasis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais yra sudėtingas ir iš esmės negalimas. Tai, kad ieškovai nesinaudoja butu su rūsiu, byloje ginčo nėra, šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovai, tiek atsakovai ir trečiasis asmuo, tačiau byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovai privalo už nenaudojamą turtą mokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad esama bendra dalinė nuosavybė nepažeidžia nepilnamečių ieškovų teisėtų interesų. Priešingai, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovų gaunamos išmokos, t. y. jų turtinė padėtis, neleidžia jiems tinkamai, nepažeidžiant interesų, išlaikyti nekilnojamąjį turtą, kuriuo jie faktiškai nesinaudoja.
Be to, apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovai liko be gyvenamosios patalpos, negali būti vertinama kaip reikšminga kliūtis atidalijimui įvykdyti, kadangi šiuo metu ieškovų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, todėl nagrinėjamu atveju jokie ieškovų teisėti interesai nėra pažeidžiami. Atsakovai taip pat siekia įrodyti, kad ieškovų prašomas turto atidalijimo būdas pažeidžia ir atsakovų teisėtus interesus, ypač nepilnamečio Ž. J. teisėtus interesus, kadangi jie praranda teisę į sodo gėrybes ir poilsį sode. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia apeliantai, nepilnamečio atsakovo Ž. J. teisėti interesai nagrinėjamu atveju užtikrinami tinkamai, kadangi bendroji dalinė nuosavybė jam lieka į turtą, kuriame yra jo gyvenamoji vieta, o atsakovų interesai, susiję su sodo teikiama nauda, negali būti iškeliami aukščiau prioritetiniu laikomo tinkamo nuosavybės teisės realizavimo, neribojamo turto valdymo. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai ar iš dalies nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.
Nepagrįstas ir atsakovų argumentas dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos ne ieškovams, bet jų atstovei pagal įstatymą I. N.. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog už teisines paslaugas mokėjo būtent ieškovų atstovė I. N. (1 t., 5, 63–64 b. l.), byloje nėra duomenų, kad pinigų sumos už advokato teisinę pagalbą mokėtos iš ieškovų sąskaitų ar jų turimų lėšų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl apeliantų argumentų, susijusių su likusiomis buto skolomis, pažymėtina, kad skolos, atsiradusios iki bendros dalinės nuosavybės atidalijimo, lieka buvusiems bendraturčiams ir turto atidalijimas šios prievolės nepanaikina. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės spręsti ginčų, kylančių tarp bylos šalių ir trečiųjų asmenų, todėl pagrįstai nesprendė klausimo dėl atsakovų nurodomų skolų priteisimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta Sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 24, pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 652225 bei pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 652228 (2 t., 77–79 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovų atstovė pagal įstatymą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui Drąsučiui Narmontui sumokėjo 800 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantų apeliacinis skundas atmestinas bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas už atsiliepimo surašymą, iš atsakovų T. J., D. J. ir Ž. J. priteisia ieškovų atstovės patirtas 800 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 266,67 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.