- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2-457-810/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. N.
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
- 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Stanislovui Gurejevui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. N., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Z. J. prašo panaikinti nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J., gimusių (duomenys neskelbtini) atskyrimą nuo jų tėvo Z. J. ir grąžinti vaikus pareiškėjui iš suinteresuoto asmens I. N..
Pareiškėjas Z. J. ir jo atstovas pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti ir pareiškėjas paaiškina, kad 2004 m. balandžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo taikytas pareiškėjo vaikų D. ir K. J. atskyrimas nuo tėvo Z. J., nepilnamečių vaikų globėja ir turto administratore buvo paskirta I. N.. Z. J. teigimu, tuo metu jo šeimoje buvo penki vaikai: T. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dvynukai K. ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu pareiškėjo vyresnieji sūnūs yra 26, 25 ir 14 metų amžiaus, todėl pareiškėjas galėtų tinkamai pasirūpinti dvyniais, dėl ko ir prašo panaikinti vaikų atskyrimą nuo tėvo. Z. J. nurodė, kad dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo į teismą jis kreipėsi tik 2008 metais, nes dvyniais nebūtų galėjęs anksčiau pasirūpinti, kadangi reikėjo išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, I. N. jam sakiusi, jog labai myli dvynius, pareiškėjas ja pasitikėjęs, tik vėliau iš I. N. sužinojo, kad vaikai turi negalią. Mano, kad I. N. vaikai reikalingi tik dėl pinigų. Iki 2008 metų bendrauti su vaikais jam nebuvo trukdoma, visi konfliktai dėl dvynių prasidėjo 2008 metų vasarą, prasidėjus nesutarimams su vaikų globėja dėl vaikams priklausiusių pinigų panaudojimo. Z. J., jo teigimu, žinojęs, kad dvyniai lankė savaitinę darželio grupę, nes I. N. jo prašiusi dvynių ten nelankyti ir netrukdyti. Pareiškėjas paaiškino, kad vaikai jam pastoviai sako, jog myli mamytę, be to, iš vaikų elgesio Z. J. suprato, jog jie nesupranta, kad turi vyresnius brolius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. N. ir jos atstovė su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir suinteresuotas asmuo paaiškina, kad dvyniai K. ir D. J. nuo gimimo turi sveikatos problemų, dėl ko jų globėja I. N. juos pastoviai vežė pas gydytojus, vaikams buvo daromi masažai, jie iki šiol lankosi pas logopedę. I. N. teigimu, dvyniai ją vadina mamyte, jos ir vaikų santykiai yra šilti, mano, kad Z. J. nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, nes negali jiems skirti tiek laiko, kiek skiria pati I. N., be to, vaikams būtų didelė trauma netekti galimybės gyventi su I. N., kurią jie laiko mama.
Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Stanislovas Gurejevas pateikė išvadą, kad vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę, išimtinai į mažamečių vaikų interesus, tikslinga pareiškėjo pareiškimą atmesti, nes vaikai gyvena jiems įprastoje, jų poreikius patenkinančioje aplinkoje, vaikai D. J. ir K. J. nėra pasirengę grįžti į tėvo Z. J. šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. ir K. J., gimusių (duomenys neskelbtini) tėvas yra pareiškėjas Z. J., motina – V. J., mirusi 2003 m. gruodžio 5 d. (civilinės bylos Nr. 2-1627-07/2004 l. 10, 12, 13). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A-71 D. J. ir K. J. buvo nustatyta laikinoji globa ir jų laikinąja globėja paskirta I. N., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (civilinės bylos Nr. 2-1627-07/2004 l. 32). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 24 d. sprendimu atskyrė nepilnamečius dvynius D. ir K. J. nuo jų tėvo Z. J., nepilnamečiams vaikams nustatė nuolatinę globą, jų globėja ir turto administratore paskyrė I. N., nustatė globotinių gyvenamąją vietą su jų globėja I. N. ir priteisė iš Z. J. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. ir K. J. po 50,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2004 m. balandžio mėnesio 29 d. iki jų pilnametystės. Teismas, taikydamas vaikų atskyrimą nuo tėvo, nustatė, kad Z. J. neatlieka savo, kaip D. J. ir K. J., tėvo pareigų dėl to, kad neturi įgūdžių kūdikių priežiūrai.
Pareiškėjas prašo panaikinti jo vaikų D. ir K. J. atskyrimą nuo tėvo, nes išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikai buvo atskirti nuo tėvo. Pareiškėjas nurodo, kad dvynių D. ir K. atskyrimas nuo tėvo Z. J. buvo taikytas dėl to, kad pareiškėjas neturėjo įgūdžių kūdikių priežiūrai, be to, pareiškėjas tuo metu rūpinosi ir augino dar tris nepilnamečius savo vaikus. Tačiau šiuo metu dvyniai yra 8 metų amžiaus, kiti du pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai, todėl pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, sugebės tinkamai pasirūpinti savo vaikais K. ir D. J..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Ši priemonė yra laikina, nes gali būti panaikinama, jei išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo atskirtas nuo tėvų. Vaikų atskyrimo nuo tėvų panaikinimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti pagrįstas tik fakto, jog išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvo, nustatymu. Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatytos vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygos, o taip pat ir nuostata dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Todėl, sprendžiant pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą, reikalinga nustatyti, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvo, kas būtų pagrindas panaikinti vaikų atskyrimą nuo tėvo, ir ar atskyrimo nuo tėvo panaikinimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.
Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo argumentu, kad aplinkybė, dėl ko buvo taikytas dvynių atskyrimas nuo tėvo, išnyko, nes vaikai yra 8 metų amžiaus, o vaikų atskyrimas nuo tėvo buvo taikytas tuo pagrindu, kad jis neatlieka savo, kaip D. J. ir K. J., tėvo pareigų dėl to, kad neturi įgūdžių kūdikių priežiūrai. Todėl spręstinas klausimas, ar šiuo metu egzistuoja aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, kad Z. J. negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, dėl ko būtų tikslinga vaikų atskyrimo nuo tėvo priemonę tęsti.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo vaikai D. ir K. J. virš 7 metų - nuo 2003 m. gruodžio mėnesio, kuomet mirė jų mama V. J., iki šiol gyvena kartu su globėja I. N. ir jos šeima. Vaikų apgyvendinimo pas I. N. momentu jie buvo 6 mėnesių amžiaus. Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą – pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, nepilnamečių vaikų D. ir K. J. parodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo Z. J. bendravimas su vaikais D. ir K. buvo epizodinis. Iki 2008 m. vasaros pareiškėjas ir kiti jo vaikai D. ir K. lankydavo pas globėją, kartais pasiimdavo juos pas save į namus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, K. ir D. savo brolius - kitus Z. J. vaikus vadino tėvo broliais, darytina išvada, kad tarp dvynių ir Z. J. bei kitų Z. J. šeimos narių nėra susiformavusio tokio emocinio ryšio, koks jis yra tarp dvynių, jų globėjos ir jos šeimos narių. Dvyniai tėvo negerbia, apklausiamas teisme D. nurodė, kad kartais tėvą pavadina „durniumi“ ar kitais panašiais žodžiais, vaikai menkina tėvo nupirktus žaislus, teigia, jog jie pigūs, negražūs. Vaikų parodymų pagrindu darytina išvada, kad vaikai su tėvu susitinka ir bendrauja ne dėl to, kad jį myli, jo pasiilgsta, o dėl to, kad tėtis vežasi juos pramogauti, perka įvairius daiktus. Tėvui atsisakius nupirkti geidžiamą daiktą, vaikai pyksta, teigia jo nemylintys. Dvyniai teisme nurodė, kad ne tik gyventi, bet ir likti nakvoti pas tėvą savaitgaliais jie nenori. Tai patvirtino ir liudytojas Z. J. sūnus Ž. J.. D. ir K. teigia mylintys mamytę (globėją I. N.), su kuria jiems gera, nori su ja gyventi. Pareiškėjas Z. J. paaiškinimo metu taip pat nurodė, kad vaikai pastoviai sako, jog myli mamytę. K. ir D. teigia, kad tėčio nepasiilgsta, liūdesio išssikirdami su tėvu jie nejaučia.
Atlikus D. J. psichologinei būsenai nustatyti kompleksinę teismo ekspertizę, buvo gauta ekspertizės išvada (t. 2, b.l. 119-123), kurioje nurodyta, kad D. J. išsako norą gyventi su savo tėvu Z. J., tačiau savo nuomonę šiuo atveju gali išreikšti nesugebėdamas jos vertinti kritiškai, bei nesugebėdamas numatyti savo pasirinkimo pasekmių. Išvadoje pažymėta, kad D. J. ryšys su tėvu Z. J. (tuo labiau su broliais) yra nepakankamas, D. J. siekia tėvo dėmesio ir artimesnių santykių su juo, tikėtina, kad tai yra viena iš priežasčių, sąlygojančių vaiko norą gyventi su tėvu Z. J., tačiau atitinkamai savo amžiui, pagrįsti savo nuomonės dar negali. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad D. J. emocinis ryšys su globėja I. N. yra tvirtas, saugus, teigiamas, be to, neabejotina, jog tėvas D. J. yra reikšmingas asmuo, tačiau vaikui dabartiniai santykiai su tėvu yra nepakankami.
Atlikus kompleksinę teismo ekspertizę K. J. psichologinei būsenai nustatyti, gauta ekspertizės išvada (t. 2, b.l. 124-128), kurioje nurodyta, kad K. J. emocinis ryšys su globėja I. N. yra tvirtas, saugus, mergaitė yra prisirišusi prie savo globėjos, ji siekia patenkinti globėjos lūkesčius, jai svarbi globėjos nuomonė, nustatomos taisyklės, pagyrimai, paskatinimai ir kt., o K. J. santykiai su tėvu Z. J. yra nepakankami, ryšys labiau ambivalentiškas (tai pyksta, tai džiaugiasi), nėra nutrūkęs, yra sąlygotas objektyvių aplinkybių (retai matosi su tėvu, nes gyvena su globėja), jai svarbu ir toliau palaikyti artimus santykius su tėvu. Išvadoje nurodyta, kad įvertinus tai, jog K. J. nuo kūdikystės augino ir iki šiol augina globėja I. N., tikėtina, jog tarpasmeninių ryšių nutraukimas (tuo labiau, visiškas) mergaitę paveiktų psichotraumuojančiai.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad tarp dvynių ir jų globėjos I. N., jos dukters T. J. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, tuo tarpu vaikų santykiai su tėvu Z. J. šiuo metu yra nepakankami.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens įtemptų tarpusavio santykių, nuolatinių konfliktų, besitęsiančių nuo 2008 m. vasaros, kas buvo neginčijamai įrodyta pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais (t. 1, b.l. 131-133, 142, 144-147, 149-155, 158-165; t. 3, b.l. 17-21, 38-55, 93-98; t. 4, b.l. 36-43, 46, 48), Z. J. galimybės dalyvauti dvynių auklėjime ir bendrauti su jais yra ribotos. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad vienodomis teisėmis su vaikų globėja bei vienoda apimtimi galėtų dalyvauti vaikų auklėjime, išlaikyme, priežiūroje. Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – teismui pateikė tik 2011-05-23 d. Nuo 2004 m. birželio mėnesio, kuomet buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvo, iki 2008 m. vasaros, kuomet prasidėjo jo ir I. N. konfliktai, Z. J. dėl vaikų sugrąžinimo ir vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo nesikreipė nė karto, nors dvyniai jau buvo paaugę, be to, Z. J. sūnūs T. ir D. jau buvo sulaukę pilnametystės (T. J. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) D. J. - (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-1627-07/2004 l. 5, 6)). Pareiškėjo santykiams su vaikais ypatingos reikšmės turėjo laiko, per kurį pareiškėjas gyveno skyrium nuo vaikų, veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl dvynių atskyrimo nuo tėvo panaikinimo sutampa su tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens prasidėjusiais konfliktais dėl dvyniams priklausančių lėšų panaudojimo. Kad konfliktai dėl vaikų prasidėjo dėl pinigų, patvirtino tiek pareiškėja I. N., tiek ir Z. J. nepilnametis sūnus Ž. J.. Be to, pats pareiškėjas paaiškinimo metu nurodė, kad iki 2008 metų vasaros I. N. jis pasitikėjo, manė, kad ji tinkamai prižiūri vaikus, po to nuomonę jis pakeitė, šiuo metu mano, kad jai vaikai reikalingi tik dėl pinigų. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nebepasitiki I. N., nes ji nuslėpė nuo pareiškėjo faktą apie vaikų negalią, mano, jog ji netinkamai prižiūrėjo vaikus, nes jie buvo vedami į savaitinę darželio grupę. Šie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nelogiški, nes pats pareiškėjas, įgyvendindamas savo, kaip tėvo teises ir pareigas, galėjo ir privalėjo domėtis vaikų sveikata, kreiptis į gydytoją raštu su prašymu pateikti tokio pobūdžio informaciją, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į dvynių gydytoją V. D. dėl tokios informacijos jam suteikimo, tačiau duomenų apie vaikų sveikatą iš jos negavo. Liudytoja apklausta gydytoja V. D. šiuos pareiškėjo teiginius paneigė, nurodydama, kad pareiškėjas vizitų pas gydytoją metu labiau domėjosi savo sveikata. Be to, ši liudytoja nurodė, kad į specialiąją ugdymo įstaigą vaikai buvo leidžiami dėl sulėtėjusios raidos. Tokio pobūdžio įstaiga yra didelis palengvinimas šeimai, nes ten vaikai pastoviai gauna specialistų pagalbą. Pareiškėjas paaiškinimo metu nurodė, jog jau 2006 metais jam buvo žinoma, kad vaikai lanko savaitinę specialiojo ugdymo įstaigos grupę, todėl darytina išvada, jog apie dvynių vystymosi raidos sutrikimus jam buvo žinoma jau tuo metu.
Byloje nėra įrodymų, duodančių pagrindą manyti, kad I. N. netinkamai vykdo savo, kaip globėjos pareigas. Priešingai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 50, 102-105, 123-129, t. 2, b.l. 23-24, 27-31, 54, 67-68, 76-77, 166, t. 3, b.l. 4, 149, 150), tiek ir pačios I. N. paaiškinimas, liudytojų V. D., I. P., A. Ž., Z. B., R. J., T. J., O. B. parodymai, nepilnamečių K. ir D. J. parodymai neginčijamai įrodo, kad vaikų K. ir D. J. globėja I. N. rūpinasi globojamais vaikais kaip savo, lankosi su vaikais pas gydytojus, nes vaikai turi sveikatos problemų, konsultuojasi su reikiamais specialistais vaikų gydymo, auklėjimo, ugdymo klausimais, vaikai ją vadina mamyte, kartu gyvenusius I. N. vaikus T. J. ir D. N. vadina seserimi ir broliu, vaikų gyvenimo sąlygos pas globėją yra tinkamos. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad I. N. netinkamai atlieka savo, kaip globėjos pareigas, išskyrus Z. J. nurodytą aplinkybę, kad globėja netinkamai naudoja vaikų gaunamas lėšas, yra tik materialiai suinteresuota vaikų globa, byloje nėra. Be to, teismas laiko, jog ši aplinkybė nebuvo įrodyta.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas nepilnamečių D. ir K. J. gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikai nuo 6 mėnesių auga su globėja, jog tarp dvynių ir tėvo nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, nėra vaikų pagarbos tėvui, taip pat į teisme išsakytą vaikų nuomonę, kad jie nori gyventi su globėja I. N., laiko, kad esant vaikų priešiškam nusiteikimui tėvo atžvilgiu, pareiškėjas nesugebės tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigų – formuoti tinkamą vaikų požiūrį į tam tikras gyvenimo vertybes, rūpintis tinkamu jų auklėjimu, jų mokymusi, dėl ko laikytina, kad aplinkybės vaikų atskyrimui nuo tėvo taikymui neišnyko. Teismas laiko, jog nepilnamečių dvynių interesai, panaikinus vaikų atskyrimą nuo tėvo, būtų iš esmės pažeisti. Todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atskirtam nuo vaikų tėvui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, išlieka teisė bendrauti su vaikais. Toks teismo sprendimas yra reikalingas vaikų interesams užtikrinti ir nepažeis nepilnamečių vaikų teisės į šeimos ryšius, nes vaikų atskyrimas nuo tėvo leidžia vaikams pilnaverčiai bendrauti su tėvu, bei suteikia pagrindą dvyniams likti gyventi įprastoje aplinkoje, kurioje vaikai jaučiasi saugūs, kartu su globėja I. N..
Pažymėtina, kad reguliariai su dvyniais D. J. pradėjo bendrauti tik nuo 2011 metų liepos mėnesio, kuomet šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina D. J. bendravimo su D. ir K. J. tvarka. Kaip nurodyta ekspertizių išvadose, D. J. ir K. J. ir tėvo tarpasmeninių emocinių ryšių atkūrimui rekomenduojami reguliarūs nepriverstiniai susitikimai, tėvystės (globos) pareigų su globėja I. N. dalijimasis, būtinas aktyvus dalyvavimas šiame procese (kad skatintų vaikus bendrauti su tėvu). Pasikeitus aplinkybėms, tai yra sustiprėjus vaikų ir tėvo emociniam ryšiui, D. J. turi teismą kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo vėl.
Kiti proceso dalyvių argumentai ir nustatytos byloje aplinkybės teismo sprendimui įtakos neturi.
Kadangi pareiškimas atmestinas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2300,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 97, 98, t. 2, b.l. 32, 33, 55, 56, 88, 89, 167, 168, t.4, b.l. 28-32) ir 1325,50 Lt išlaidos už ekspertizę (t. 2, b.l. 130; t. 4, b.l. 34, 33, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 1, 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d.). Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, suinteresuoto asmens išlaidos advokato padėjėjo pagalbai nelaikytinos per didelėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –260 str., 263 str., 270 str., 279 str., 307 str. 1 d., 408 str., 443 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. J. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 3625,50 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.