Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Statsiūnienė Teisminio proceso numeris nenurodytas

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

dalyvaujant ieškovei I. N., ieškovės atstovui D. N., atsakovui Z. J., Vaikų teisių apsaugos atstovei J. Ž.,

teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui Z. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir Z. J. ieškinį atsakovei I. N. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė savo išvadoje nurodė, kad tikslinga skirti laikiną tėvo valdžios apribojimą, nenustatant konkretaus termino. Taip pat nurodė, kad nereikia konkretizuoti vaikų susitikimų su tėvu laiko. Paaiškino, kad šalių prašymu skyriuje gali būti vykdomos konsultacijos, dalyvaujant abiems šalims ir kviečiant psichologą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismo išvadą, kad Z. J. elgesys nėra toks, kad tai būtų priežastis tėvo valdžiai apriboti ir išvadai padaryti, jog jis yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo, apeliantė laiko nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei tinkamai neįvertinus Z. J. netinkamo veikimo vaikų Dominyko bei K. J. atžvilgiu. Todėl laiko, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

Teismas tinkamai surinko, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių tai, jog teismas pažeidė CPK vertindamas byloje esančius įrodymus, ar CK, padarydamas savo išvadas. Apeliantė savo skunde tik iš naujo nurodo tas pačias visas aplinkybes ir faktus, kuriuos pateikė per bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, bei kurie buvo jau ištirti ir įvertinti teismo priimant skundžiamą sprendimą. Z. J. apie 3,5 metus dalyvavo teisminiame procese, kuriuo siekė, jog vaikai grįžtų į savo šeimą - būtų panaikintas vaikų atskyrimas nuo tėvo ir tai rodo, kad tai nėra kažkoks formalus veiksmas kaip nurodo apeliantė. Laiko, kad apeliantė paima epizodus ar tik sakinius iš priimto teismo sprendimo, nuslėpdama tikrąją teismo padarytų išvadų esmę. Nurodo, kad pati globėja nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Laiko, kad teismas nustatė minimalų bendravimą, kurio dėka vaikai galėtų susitikti su tėvu ir taip suartėti, pasiruošti grįžimui į biologinę šeimą. Globėja turi daryti viską, jog vaikai grįžtų į savo šeimą, ši pareiga numatyta įstatyme, tačiau globėja I. N. tai nepaiso ir daro viską, jog vaikai nesusitiktų su tėvu ir kuo toliau, tuo daugiau atšaltų jų santykiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, pagrįstai ieškovės I. N. ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, epizodus ar tik sakinius iš priimto teismo sprendimo, nuslėpdama tikrąją teismo padarytų išvadų esmę. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl Z. J. tinkamo elgesio, siekiant tėvo valdžios apribojimo, taip pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, susijusios su neterminuoto tėvo valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad Z. J. elgesys savo vaikų atžvilgiu yra suderinamas su jo kaip tėvo valdžios savo vaikų atžvilgiu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo kaip tėvo valdžios apribojimui.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo buvo pareikštas tėvui Z. J..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo esminę reikšmę turi neteisėtų tėvų veiksmų nustatymas bei tokių veiksmų pobūdžio įvertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Z. J. elgesys nėra toks, kad tai būtų priežastis tėvo valdžiai apriboti, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad Z. J. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad D. ir K. tėvas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės I. N. teiginys dėl visiško dvynių tėvo nesirūpinimo vaikais, iki 2008 m. rudens, yra neįrodytas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas, išlaikymą vaikams mokėdamas tik po 50 Lt kas mėnesį ir reikalaudamas apmokėti vaikams priklausančio turto, kuriuo pats naudojasi, išlaikymo išlaidas, negali būti vertinama kaip atsakovo vengimas išlaikyti savo nepilnamečius vaikius. Bylos duomenys patvirtina, kad Z. J. siekia panaikinti atskyrimą nuo vaikų, todėl byloje nepaneigta jo pareiga išlaikyti vaikus ir pareiga pasirūpinti jų turtu. Ieškovės nurodoma aplinkybė dėl nepilnamečių vaikų pinigų pasisavinimo yra paneigta baudžiamojoje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikų tėvas kaip nors apribotų vaikų teises į gydymą. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad incidentas prie vieno iš prekybos centrų patvirtina Z. J. vaikų akivaizdoje daromą blogą įtaką vaikams, paneigta nutraukus ikiteisminį tyrimą veikai neturint nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs dvynių paaiškinimus, pagrįstai nurodė, kad vaikai supranta globėjos ir jų tėvo santykių konfliktiškumą, todėl vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas vaikus nuteikinėja prieš globėja ir daro jiems neigiamą įtaką, byloje nėra. Teismas pagrįstai netoleravo vaiko pasiėmimo prieš jo valią, tačiau dėl šio įvykio iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, nesant Z. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukta. Teismo argumentas, kad atsakovo šeimos įtraukimas į socialinės rizikos šeimų sąrašą nepatvirtina atsakovo netinkamo tėvo pareigų vykdymo savo vaikas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kiekvienu atveju tėvo valdžia gali būti ribojama tik esant jo kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo. Remiantis išdėstytu, šios bylos kontekste, Z. J. kaltė nenustatyta, todėl tėvo valdžia negali būti ribojama. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. J. atžvilgiu neturi būti apribota tėvo valdžia, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, o leistinų įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, apeliantė nėra pateikusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I. N. ieškinio reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, kadangi ieškovė neįrodė CK 3.180 straipsnyje nurodytų tėvų valdžios apribojimo sąlygų. Nors apeliantė įvardijo visas šiame straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau nenurodė, jokių konkrečių aplinkybių, kurios tai patvirtintų ir kurios būtų pagrįstos įrodymais.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Pagal LR CK 3.175 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgiama į vaiko interesus ir sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Apeliantė apeliaciniame skundo nurodo, kad byloje pateikti įrodymai, tame tarpe ir medicininiai, kurie nepaneigti nei specialistų, nei ekspertizės išvadų, liudija, kad vaikams bendravimas su tėčiu kelia stresą, baimę, turi neigiamų pasekmių jų psichikos būklei, dėl ko vaikai, ypač K. J., nenori likti su tėvu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka.

Byloje esanti įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad šiuo metu yra pagrindas Z. J. pakeisti teismo nustatytą maksimalaus bendravimo su vaikais tvarką į minimalią. Teismas atsižvelgia į šiuo metu vaikų išsakomą kategorišką ir nuoseklią poziciją dėl bendravimo su tėvu numatytoje tvarkoje numatytos galimybės pasilikti pas jį su nakvyne. Byloje pateiktos gydytojų pažymos teismui leidžia teigti, kad vaikų sveikata, nervingumas, dirglumas yra sustiprėjęs, pablogėjo jų emocinė būklė ir elgesys, todėl jiems rekomenduotinas namų rėžimas. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti medicininiai dokumentai nepaneigti dėl vaikams K. ir D. nustatytų CNS astenizajos, dėmesio, kalbos, mokymosi ir kitų sutrikimų. Vertindama vaikų požiūrį į tėvą, psichologė R. N. yra pažymėjusi, kad šiuo metu stipraus ryšio tarp vaikų su tėvu nėra, sūnus D. išsako norą bendrauti su tėvu tik tada, kai jis pats to panorės, duktė K. iš vis vengia bendravimo su tėvu. Dvyniai K. ir D. konsultuoti dėl psichinės būsenos, sustiprėjusios atskyrimo nuo globėjos baimės, nesaugumo jausmo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog didžiausia problema kyla dėl bendravimo su dukra K., pagrįstai akcentavo būtinumą teismo iniciatyva nustatyti papildomas mergaitės bendravimo su tėvu sąlygas, todėl teisėtai pažymėjo, kad siekiant atkurti normalų ryšį tėvo bendravimas su dukra yra būtinas, o pereinamasis periodas turi būti nustatytas atsižvelgiant į protingą laiko tarpą vaikui įprasti prie tėvo. Todėl pagrįsta laikytina teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju šiai dienai tėvui nėra galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra K., nes byloje neginčijamai nustatyta, kad bet kokie ryšiai, tame tarpe ir emociniai, tarp tėvo ir dukros yra benutrūkstantys. Bendravimas su sūnumi D., prieš jo norą, teisėjų kolegijos vertinimu neatitiktų paties vaiko interesų. Toks vaikų vertimas bendrauti su tėvu prieš jų valią praranda savo prasmę, nes prievartinis bendravimas gali sąlygoti dar didesnį vaikų priešiškumą ir nusistatymą tėvo atžvilgiu, siekiant atkurti prarastus ryšius. Todėl išdėstytų argumentų pagrindu, keistina teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ribojant galimybę šiuo metu vaikams likti pas tėvą su nakvyne. Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, atkreipia dėmesį į patvirtintą bendravimo tvarką visomis darbo savaitės dieniomis, kur susitikimai trunka iki 4 valandų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu aktyviu bendravimu, gali būti sutrikdomas vaikų poilsio režimas, o nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pereinamasis periodas tarpusavio ryšiams atkurti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju savaitgalinis ir švenčių dienomis nustatytas tėvo Z. J. bendravimas su vaikais jų laisva valia, leistų užtikrinti tinkamą tėvo ir jo vaikų teisių ir interesų apsaugos disbalansą. Todėl kolegija sprendžia, kad turi būti pakeistas vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas tiek savaitgaliais, tiek švenčių dienomis, išskyrus teismo nustatytą tėvo ir dukros bendravimą 1 kartą per savaitę dalyvaujant nurodytam darbuotojui. Teismo vertinimu, vaikai gali būti perduodami bendravimui tėvui savaitgalio dieną šeštadienį nuo 12 iki 19 val., kadangi būtent šis laikas yra optimaliausias vaikų paėmimo laikas, netrikdant vaikų poilsio režimo nei darbo dieniomis, nei sekmadieniais. Išdėstytais motyvais sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo keistina. Be to, kolegijos vertinimu, teismo akcentuotam būtinajam pereinamajam periodui ryšiui su tėvu stiprinti, vaikų atostogų su tėvu klausimas, išspręstas per anksti, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo pažymima, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko tėvas Z. J. ar globėja I. N. turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos aplinkybes galima spręsti, kad tarp tėvo ir jo vaikų globėjos kyla pastovūs konfliktai. Teisėjų kolegijos akcentuotina, kad šiuo atveju šalys, iškeldamos savo asmenines ambicijas aukščiau vaikų interesų, neparodo vienas kitam deramo lojalumo, pagarbos, pakantumo, todėl bendravimas su vaikais yra apsunkintas bereikalingais konfliktais, o vaikų patiriama ir išgyvenama emocinė būsena dėl to, verčia juos patirti nesaugumo jausmą, stipriai žaloja ir įtakoja tiek D., tiek K. sveikatą bei trukdo atstatyti ryšį su biologiniu savo tėvu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju draudimas tėvui bendrauti su vaikais neabejotinai pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaikų auklėjime bei vaikų interesus, trukdytų vaikams ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus, o ypač dukters santykius. Šalims išaiškintina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliantė apeliacinėje instancijoje pateikė 1210 Lt, o Z. J. 400 Lt bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė CPK 93 str. 2 d. ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme vienai iš kitos nepriteisė, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės I. N. ieškinį atsakovui Z. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmesti.

Ieškovo Z. J. ieškinį atsakovei I. N. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki psichologas nustatys K. J. pasirengimą bendrauti su tėvu nedalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, Z. J. su dukra K. J. bendrauja vieną kartą per savaitę dalyvaujant Psichologinės pedagoginės tarnybos psichologui arba socialiniam darbuotojui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui iš anksto paskirtu laiku ir nurodytoje vietoje. Z. J. privalo užsiregistruoti vizitui pas psichologą ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti vaikų globėjai I. N., kuri privalo užtikrinti nepilnametės K. J. atvykimą paskirtu laiku į nurodytą vietą;

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su sūnumi D. J. ir, psichologui nustačius K. J. pasirengimą bendrauti su tėvu, su dukra K. J. vaikų tėvas Z. J. bendrauja tokia tvarka:

vaikų tėvas Z. J., jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieštarauja, bendrauja su vaikais D. J. ir K. J. (arba vienu iš jų) savaitgalį, šeštadieniais nuo 12 iki 19 val.

vaikų tėvas Z. J., jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieštarauja, bendrauja su vaikais D. J. ir K. J. (arba vienu iš jų) per tėvo dieną ir per savo paties gimtadienį, susitikimai trunka nuo 10 iki 19 val.;

jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieštarauja, Z. J. pasiima savo nepilnamečius vaikus D. J. ir K. J. (arba vieną iš jų) iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir būna su jais lyginiais metais gruodžio 24 d.10 val. iki 19 val., gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 19 val. ir pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 10 val. iki 19 val., ir antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;