- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-20-372/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė (pran.), Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. N., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J., gimusių (duomenys neskelbtini) d., atskyrimą nuo jų tėvo Z. J. ir grąžinti vaikus pareiškėjui iš suinteresuoto asmens I. N.. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo taikytas pareiškėjo vaikų D. ir K. J. atskyrimas nuo tėvo Z. J., nepilnamečių vaikų globėja ir turto administratore buvo paskirta I. N.. Z. J. teigimu, tuo metu jo šeimoje buvo penki vaikai: T. J., gim. (duomenys neskelbtini)., D. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dvynukai K. ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo vyresnieji sūnūs yra 26, 25 ir 14 metų amžiaus, todėl pareiškėjas galėtų tinkamai pasirūpinti dvyniais. Nurodė, kad Z. J. šiuo metu dirba, gauna atlyginimą, turi pakankamą gyvenamąjį plotą, gyvena trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Z. J. nurodė, kad dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo į teismą jis kreipėsi tik 2008 metais, nes dvyniais nebūtų galėjęs anksčiau pasirūpinti, kadangi reikėjo išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, jis tik vėliau iš I. N. sužinojo, kad vaikai turi negalią. Mano, kad I. N. vaikai reikalingi tik dėl pinigų. Iki 2008 metų bendrauti su vaikais jam nebuvo trukdoma, visi konfliktai dėl dvynių prasidėjo 2008 metų vasarą, prasidėjus nesutarimams su vaikų globėja dėl vaikams priklausiusių pinigų panaudojimo. Z. J., jo teigimu, žinojęs, kad dvyniai lankė savaitinę darželio grupę, nes I. N. jo prašiusi dvynių ten nelankyti ir netrukdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. N. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad dvyniai K. ir D. J. nuo gimimo turi sveikatos problemų, dėl ko jų globėja I. N. juos pastoviai vežė pas gydytojus, jie iki šiol lankosi pas logopedę. I. N. teigimu, dvyniai ją vadina mamyte, jos ir vaikų santykiai yra šilti, mano, kad Z. J. nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, nes negali jiems skirti tiek laiko, kiek skiria pati I. N., be to, vaikams būtų didelė trauma netekti galimybės gyventi su I. N., kurią jie laiko mama.
Išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS, atsižvelgusi į vaikų išsakytą nuomonę, išimtinai į mažamečių vaikų interesus, prašė pareiškimą atmesti, nes vaikai gyvena jiems įprastoje, jų poreikius patenkinančioje aplinkoje, vaikai D. J. ir K. J. nėra pasirengę grįžti į tėvo Z. J. šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo Z. J. pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjo Z. J. suinteresuotam asmeniui I. N., 3 625,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad
Teismas nurodė, kad sutinka su pareiškėjo Z. J. argumentu, jog aplinkybė, dėl ko buvo taikytas dvynių atskyrimas nuo tėvo, išnyko, nes vaikai yra 8 metų amžiaus, o vaikų atskyrimas nuo tėvo buvo taikytas tuo pagrindu, kad jis neatlieka savo, kaip D. J. ir K. J., tėvo pareigų dėl to, kad neturi įgūdžių kūdikių priežiūrai. Todėl teismas sprendė klausimą, ar šiuo metu egzistuoja aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, kad Z. J. negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, dėl ko būtų tikslinga vaikų atskyrimo nuo tėvo priemonę tęsti.
Teismas, remdamasis išanalizuotais byloje rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, nepilnamečių vaikų D. ir K. J. parodymais, priėjo išvados, kad pareiškėjo Z. J. bendravimas su vaikais D. ir K. buvo epizodinis. Atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, K. ir D. savo brolius – kitus Z. J. vaikus vadino tėvo broliais, padarė išvadą, jog tarp dvynių ir Z. J. bei kitų Z. J. šeimos narių nėra susiformavusio tokio emocinio ryšio, koks jis yra tarp dvynių, jų globėjos ir jos šeimos narių. Dvyniai tėvo negerbia, nes apklausiamas teisme D. nurodė, kad kartais tėvą pavadina „durniumi“ ar kitais panašiais žodžiais, vaikai menkino tėvo nupirktus žaislus, teigė, jog jie pigūs, negražūs. Be to, teismas vaikų parodymų pagrindu padarė išvadą, kad vaikai su tėvu susitinka ir bendrauja ne dėl to, kad jį myli, jo pasiilgsta, o dėl to, kad tėtis vežasi juos pramogauti, perka įvairius daiktus. Tėvui atsisakius nupirkti geidžiamą daiktą, vaikai pyksta, teigia jo nemylintys. Dvyniai teisme nurodė, kad ne tik gyventi, bet ir likti nakvoti pas tėvą savaitgaliais jie nenori.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl dvynių atskyrimo nuo tėvo panaikinimo sutampa su tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens prasidėjusiais konfliktais dėl dvyniams priklausančių lėšų panaudojimo. Teismas manė, kad pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad vienodomis teisėmis su vaikų globėja bei vienoda apimtimi galėtų dalyvauti vaikų auklėjime, išlaikyme, priežiūroje.
Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgęs į visas nustatytas nepilnamečių D. ir K. J. gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikai nuo 6 mėnesių auga su globėja, jog pagal atliktas kompleksines teismo ekspertizes D. J. ir K. J. psichologinei būsenai nustatyti gauta išvada, jog tarp dvynių ir tėvo nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, nėra vaikų pagarbos tėvui, taip pat į teisme išsakytą vaikų nuomonę, kad jie nori gyventi su globėja I. N.. Teismas laikė, kad esant vaikų priešiškam nusiteikimui tėvo atžvilgiu, pareiškėjas nesugebės tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigų – formuoti tinkamą vaikų požiūrį į tam tikras gyvenimo vertybes, rūpintis tinkamu jų auklėjimu, jų mokymusi, dėl to padarė išvadą, kad aplinkybės vaikų atskyrimui nuo tėvo taikymui neišnyko. Teismas priėjo išvados, jog nepilnamečių dvynių interesai, panaikinus vaikų atskyrimą nuo tėvo, būtų iš esmės pažeisti, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Teismas pripažinęs, jog aplinkybės, dėl kurių vaikai buvo atskirti nuo tėvo, yra išnykusios, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nepagrįstai nustatinėjo ar egzistuoja dar kitos (šiuo metu egzistuojančios aplinkybės) aplinkybės, duodančios pagrindo manyti, kad Z. J. negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tokiais sau prieštaravimais sprendime, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė LAT 1997 m. birželio 13 d. Senato nutarimo Nr. 5 nuostatas bei CK 3.181 straipsnio nuostatas. Nuo pat vaikų atskyrimo momento pareiškėjas lankė ir bendravo su vaikais ir tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nuo 2008 metų globėja draudė pareiškėjui matytis su savo vaikais, pradėjo nustatinėti vaikus prieš tėvą sakydama, kad jų tėvas nužudė tikrąją mamą ir tai patvirtina 2011-06-28, 2011-08-30 teismo posėdžio protokole užfiksuoti mažamečių D. ir K. J. duoti parodymai teismui. Globėjos išgalvotas melas apie tėvo nusikaltimą – pirmosios mamos nužudymą, kad norėjo abu vaikus atiduoti į vaikų namus, kad D. mušo diržu yra akivaizdus vaikų nuteikinėjimas prieš tėvą ir kenkimas globojamų vaikų interesams. Vaikai nori bendrauti su tėvu ir tai patvirtina 2011-06-28 teismo posėdžio protokole užfiksuoti mažametės K. J. duoti parodymai teismui. Taigi, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, juos vertino atskirai vienas nuo kito ir nevertino jų viseto. Teismas nustatė, jog nėra stipraus emocinio ryšio tarp tėvo ir atskirtų vaikų, tačiau nevertino duomenų, jog vaikai yra tyčia globėjos nuteikti prieš tikrąjį tėvą.Teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, nustatydamas, jog globėja I. N. tinkamai rūpinasi mažamečiais vaikais. Globėja be jokio pagrindo vaikus 3 metus laikė savaitiniame darželyje ir tai patvirtina teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. ir K. J. šeimos gydytoja V. D. bei gydytoja I. P., kurios patvirtino, jog vaikams buvo rekomenduota lankyti specialiojo ugdymo centrą, tačiau jokiu būdu ne savaitinę grupę. Pagal pateiktas į bylą specialiojo ugdymo centro pažymas, globėja net nepaimdavo globojamų vaikų išmaudyti trečiadieniais, nors tai buvo privaloma. I. N. iki 2011 metų vidurio niekur nedirbo, todėl apeliantas pagrįstai daro išvadą, kad globėja gyvena iš vaikų gaunamų išmokų, išlaiko savo asmeninį turtą, išlaiko save ir savo asmeninius du vaikus, nors įstatymai giežtai reikalauja naudoti globojamų vaikų pinigus išskirtinai tik globojamų vaikų interesams tenkinti. Apeliantas nurodo, kad mažamečiai vaikai turi savo asmeninį nekilnojamąjį turtą, kurį globėja, tuo pačiu ir turto administratorė I. N. neišlaiko nuo pat globos pradžios. Už šio nekilnojamojo turto privalomus mokesčius auga skolos ir mažamečiai vaikai gali prarasti savo nekilnojamąjį turtą.Teismas visiškai netyrė ir nevertino į bylą pateiktos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos, kurioje konstatuota, jog „pradžioje vaikai nebuvo neigiamai nusiteikę tėvo Z. J. atžvilgiu. Tėvas juos lankydavo darželyje, atnešdavo rūbelių, knygučių, saldumynų, vaisių. Vėliau globėja prieštaravo, kad tėvas lankytu vaikus. Porą mėnesių vaikai nelankė darželio. Globėja paaiškino, kad K. ir D. J. nelanko specialiojo ugdymo centro, nes taip rekomendavo gydytojai. Kaip toliau informavo specialiojo ugdymo centro direktorė, grįžo į įstaigą, vaikai naktinės grupės daugiau nebelankė. Vaikai buvo nusiteikę prieš tėvą, jo nebelaukdavo“.Teismas visiškai netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų apie globėjos I. N. tikrąjį sūnų (šiuo metus jis miręs) D. N.. Į bylą pateikta gausiai įrodymų, jog sūnus neklausė savo motinos, mokytojų, pastoviai buvo jam taikomos poveikio priemonės, pastarasis buvo charakterizuojamas neigiamai. Iš šių aplinkybių matyti, jog globėja nesugebėjo tinkamai išauklėti savo sūnaus ir įdiegti jam tinkamų vertybių. Todėl apelianto nuomone, jo vaikai bus netinkamai išauklėti. Mažamečiai vaikai visą dieną praleidžia kieme, niekieno neprižiūrimi. D. J. prisipažino, jog jau rūkė cigarečių nuorūkas. Visa tai rodo, kad globėja neprižiūri globojamų vaikų.Teismas neleido liudytojai S. U., kuri yra globėjos I. N. pusseserė ir gerai ją pažįsta, duoti parodymus, charakterizuojančius pačią globėją kaip asmenį. Teismo posėdžio metu S. U. tik spėjo išsakyti faktus, jog globėja I. N., kol buvo žinomo (duomenys neskelbtini) nusikaltėlio N. (pravardė (duomenys neskelbtini)) žmona, dirbo sutenere ir verbavo paaugles dirbti prostitutėmis. Teismas atmetė šiuos parodymus ir jų nefiksavo teismo posėdžio protokole, nors šie liudytojos parodymai būtų atlikę svarbų vaidmenį nustatant materialiąją tiesą byloje, nes iš jų būtų galima spręsti, kaip gyvenimo vertybes suvokia pati globėja.Nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjas, kaip dvynių tėvas, nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad vienodomis teisėmis su globėja bei vienoda apimtimi galėtų dalyvauti vaikų auklėjime, išlaikyme ir priežiūroje, kai nuo 2008 metų Z. J. bendravimas su vaikais buvo labai ribotas globėjos I. N.. Tokia teismo padaryta išvada nepagrįsta ir neteisinga, nes Z. J. nuo 2008 metų kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su globojamais vaikais. Teismas sprendimo teisėtumą grindė atliktomis D. J. ir K. J. kompleksinėmis ekspertizėmis ir tik tomis išvadomis, kurios naudingos teismui atmetant pareiškimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo panaikinimo. D. J. išvadoje ekspertai nurodė, jog „negauta jokių duomenų apie tai, jog D. J. emocinis ryšys su tėvu Z. J. būtų nutrūkęs. Priešingai, D. J. elgesys, emocinėje būsenoje stebima santykių su tėvu deprivacija (trūkumas)“. Išvadoje nurodoma, kad „D. J., atitinkamai savo amžiaus tarpsniui, yra įtaigus, patiklus, ypatingai su jam reikšmingais asmenimis, todėl jis gali nevalingai, nekritiškai perimti artimųjų pasisakymus, mintis“. Ši padaryta ekspertų išvada tik patvirtina, jog D. J. galima buvo lengvai nuteikti prieš tėvą ir jam padaryti neigiamą įtaką. Ekspertai konstatavo, jog „ Ekspertizės metu berniukas kalba apie norą gyventi su tėvu Z. J.. Negauta jokių duomenų, jog D. J. nuomonė būtų suformuota dėl poveikio iš aplinkos <...> Atsižvelgiant į D. J. išsakytą norą gyventi su tėvu Z. J. bei jo santykių su tėvu deprivacija, mažai tikėtina, jog visa tai vaiką paveiktų neigiamai, tuo labiau žalojančiai“. Matyti, jog D. J. siekia gyventi su tėvu ir nori su juo bendrauti, todėl ,apelianto nuomone, ekspertų padarytas išvadas teismas turėjo vertinti kaip teigiamas Z. J. atžvilgiu.Byloje išvadą teikianti institucija palaikė globėjos I. N. poziciją ir teismo prašė atmesti Z. J. pareiškimą. Apeliantas pažymi, kad vaiko teisių apsaugos skyrius nuo pat globos pradžios siekė neleistinais būdais tenkinti tik globėjos I. N. interesus ir šiai institucijai nerūpėjo ir dabar nerūpi globojamų vaikų teisėti interesai. Tai labai gerai atsispindi LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-03-04 pažymoje. Apelianto nuomone, šioje byloje institucija teikianti išvadą yra šališka, todėl mano, kad apeliacinės instancijos teismas minėtą išvadą turėtų vertinti kritiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo I. N. prašo atmesti pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl pinigų. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio Z. J. dėl vaikų į VTAS nesikreipė, nesiskundė globėja, nepageidavo matytis su vaikais, juos auginti ar susigrąžinti. Nuo tada, kai Z. J., pasinaudodamas kaip savo dvynių tėvo statusu be teismo leidimo 2008-09-18 nuėmė nuo nepilnamečių vaikų sąskaitos ir pasisavino jų turėtas pinigines lėšas iš viso 10 600,00 Lt, o globėjai šiuos pinigus per teismą grąžinus vaikams prasidėjo pykčiai su pareiškėju dėl vaikų. Apeliantas ilgą laiką dvynukais nesirūpino, neteikė jiems išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimas 2009-11-01 dienai buvo 5 816 Lt. Kaip globėja I. N. naudoja vaikų pinigines lėšas pagal pareiškėjo skundus tyrė VTAS, teismai ir prokuratūra, tačiau nei viena institucija jokių pažeidimų globėjos veikloje nenustatė. Z. J. gyvena buvusios sutuoktinės V. J. bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po V. J. mirties priklauso vaikams, tačiau ten gyvendamas nemoka už komunalinius patarnavimus, taip augindamas skolas ir nepagrįstai kaltindamas I. N. vaikų turto nesaugojimu. I. N. turi asmeninio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, gauna tikslines išmokas bei darbo užmokestį, turi lėšų pragyvenimui ir į mažamečių vaikų turtą nepretenduoja. Z. J. nepateikė jokių įrodymų, kad tikrasis globėjos sūnus, kuris yra miręs, vartojo narkotikus, neklausė mamos, kad jam buvo taikomos kokios nors poveikio priemonės. Faktą, kad jog spec. ugdymo įstaiga vaikams buvo reikalinga, patvirtino liudytoja gyd. D.. I. N. neleisdavo pareiškėjui susitikti su vaikais tik vėlai vakare ar jų miego metu, t. y., kai vaikai miegodavo. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Z. J. yra sudėtingo charakterio, valdingas, greitai susinervinantis ir dažnai nekontroliuojantis savo veiksmų. Jis teigia mylintis savo vaikus, tačiau savo poreikius iškelia aukščiau vaikų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas Z. J. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Analizuojant esminius apelianto motyvus, skirtinos jų grupės. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo kolegija jau pasisakė. Motyvas, jog globėja I. N. yra netinkamai išauklėjusi savo sūnų D. N., todėl abejotina jos galimybė tinkamai išauklėti ir abu globotinius, yra nieko nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. N. yra mires. Byloje nera jokių įrodymų, kad K. J. ir D. J. yra auklėjami netinkamai ar globėja daro jiems neigiamą įtaką.
Kolegija įvertina tą faktą, kad apeliantas dirba pilną darbo dieną, todėl neturi galimybės skirti vaikams pakankamai dėmesio. Tai, kad K. ir D. J. turi negalią, patvirtina surinkti įrodymai. Pats apeliantas nurodė, kad vaikai yra tik nervingi ir hiperaktyvūs. Kolegija tokį jo požiūrį į vaikų sveikatos būklę pripažįsta kaip nepakankamą situacijos vertinimą. Tokie apelianto teiginiai įrodo, kad jis nesuvokia poreikio skirti vaikams žymiai daugiau dėmesio, nei tai būtų galima skirti sveikiems vaikams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikų sveikatos problemos tęsiasi nuo pat jų gimimo, jos yra nepašalintos iki šiol. D. J. laikotarpiu nuo 2008.03.31 iki 2010.03.30 buvo nustatytas vidutinis neįgalumo laipsnis, nuo 2010.03.30 iki 2012.03.29 – lengvas neįgalumo laipsnis (122-123 b.l., 2 t.). Tuo pačiu laikotarpiu K. J. buvo nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis (127 b.l., 2 t.). Abiems vaikams konstatuota ne po vieną susirgimą. Apelianto teiginys, kad vaikai gali pabūti namuose, kol jis grįš iš darbo, rodo tik tai, kad jis neturi galimybės ir kol kas neketina imtis realių priemonių vaikų priežiūrai, paliekant juos be priežiūros tokį ilgą laiko tarpą. Teiginys, kad visi vaikai taip užauga, šiuo atveju visiškai nepagrįstas, nes dvynukai yra specialiųjų poreikių turintys vaikai, jiems būtina ne tik įprastinė priežiūra, bet ir nuolatinio dėmesio skyrimas. Kolegija sprendžia, kad šiuo metu apeliantas dar neturi galimybės skirti jiems dėmesio tiek, kad abiejų vaikų vystymasis pasivytų sveikų vaikų lygį. Kartu su apeliantu gyvenantys kiti sūnūs yra pakankamai užimti, jie taip pat neturės galimybių nuolat būti su dvynukais. Apelianto motyvas, kad globėja neužtikrina, kad vaikai iš gatvės nepasisemtų neigiamos gyvenimo patirties ( taip tekste), yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Vaikai gyvena ne sterilioje aplinkoje, jie bet kokiu atveju mato ir vertina situaciją, kuri susiklosto aplink juos. Kolegija pažymi, kad apeliantas taip pat nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jis, dirbdamas visa darbo dieną, užtikrintų absoliučią vaikų priežiūrą, įvertinus ir tai, kad iš mokyklos jie pareina apie 12 valandą.
Apelianto teiginys, kad globėja nemyli globojamų vaikų, o jai svarbūs tik gaunami už juos pinigai, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino ir globėjos veiksmus bei nenustatė to, kad ji blogai vykdo savo pareigas. Kolegija turi teisę rinkti papildomus įrodymus, kadangi vaikų bylose egzistuoja viešas interesas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO gautas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo atmestas apelianto Z. J. prevencinis ieškinys. Šiuo ieškiniu jis prašė uždrausti I. N. disponuoti globotinių lėšomis, nurodydamas, kad jos švaistomos ir pasisavinamos. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis gali būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, paneigiančių apelianto motyvus, kad I. N. siekia patenkinti tik savo asmeninius turtinius interesus globotinių lėšomis. Apelianto pretenzija globėjai dėl to, kad ji gaudavo dideles išmokas, o vaikus be pagrindo laikė savaitiniame darželyje, yra nepagrįsta. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu buvo nuspręsta atskirti nepilnamečius dvynius nuo jų tėvo Z. J., nustatyti nuolatinę globą ir globėja paskirti I. N.. Apeliantui nebuvo apribota galimybė domėtis, kaip gyvena ir auga jo vaikai, Šia teise jis pasinaudojo, ką patvirtina surinkti įrodymai, taip pat pateikti ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui (113 b.l., 2 t.). Tokiu atveju darytina išvada, kad jam vėliau tapo svarbūs tik turtiniai interesai. Tokią išvadą galima daryti ir iš nuoseklios veiksmų eigos, analizuojant iš LITEKO sistemos paimtus sprendimus ir nutartis, priimtus su apeliantu ir globėja susijusiose bylose.
Kolegija atmeta apelianto motyvą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido liudytojai S. U. duoti parodymų, charakterizuojančių globėją kaip asmenį. S. U. buvo apklausta (8 b.l., 2 t.). Iš apelianto teiginių matyti, kad ši liudytoja, buvusi jo sugyventinė, siekė išdėstyti savo samprotavimus apie I. N.. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytojas turi teisę paaiškinti jam žinomas kokias nors aplinkybes, turinčias ryšį su byla. Tuo tarpu kaltinimai globėjos užsiėmimu suteneryste ir paauglių skatinimu verstis prostitucija turi būti įrodyti teismo nuosprendžiu. Kol to nera pateikta, bet koks tokio pobūdžio kaltinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu tai, kad globėja netinkamai atlieka savo pareigas globotinių atžvilgiu. Be to, apeliantas nepareiškė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo (CPK 171 straipsnis), nors teigia, kad į jį nebuvo įrašytos su šiomis aplinkybėmis susijusios aplinkybės. Ši nuostata išliko ir naujojoje CPK redakcijoje. Teismo posėdžio įrašai tuo metu nebuvo pridedami prie protokolo, tai buvo tarnybinio naudojimo priemonė.
Kolegija pripažįsta, kad tiek apeliantas, tiek suinteresuotas asmuo nepakankamai rūpinosi tuo, kad vaikai pamažu grįžtu į šeimą. Iš jų elgesio matyti, kad jie konfliktuoja, o tai daro neigiamą įtaką vaikų elgesiui su tėvu. Tai pripažino ir Vaiko teisių apsaugos kantrolierė, konstatuodama, kad globėjos ir biologinio tėvo elgesys kelia pavojų, jog vaikai patiria ilgalaikį neigiamą poveikį jų emocinei ir psichologinei sveikatai ir raidai (116 b.l., 2 t.). Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad šiuo metu grąžinti vaikų tėvui dar negalima, tačiau tai nereiškia, kad toks veiksmas visiškai negalimas. Tam skirtinas laikas, per kurį tėvas ir globėja privalo imtis realių veiksmų, siekdami vaikus grąžinti tėvui. Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai privalo užtikrinti galimybę pasiekti to, kad šie asmenys kreiptųsi į psichologus, kurių pagalba aiškiai reikalinga ne tik vaikams, bet ir visų pirma tėvui ir globėjai. Ekspertai pripažino, kad kol kas vaikų emocinis ryšys su globėja I. N. yra tvirtas, saugus, teigiamas (123, 128 b.l., 2 t.). Taip pat ekspertai nustatė, kad vaikų dabartiniai santykiai su apeliantu yra nepakankami, tačiau emociškai palankūs, jie nėra nutrūkę. Šiuo atveju privalu šiuo santykius vystyti, skiriant tam daugiau dėmesio iš abiejų pusių. Šioje stadijoje ypatingai svarbi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalba tėvui ir globėjai. Vaikams būtina skirti daug daugiau laiko pasimatymams su tėvu, nes trečiadieniai ir šeštadieniai aiškiai per mažas laikas, per kurį vaikai tik epizodiškai bendrauja su apeliantu. Jų pasimatymai su tėvu kol kas laikytini privalomais, formaliais. Vaikai turi įprasti, kad jiems galima su tėvu bendrauti tada, kai to norima, o ne tada, kai globėja atlieka formalią pareigą pasiųsti juos į pasimatymus su tėvu. Tokio amžiau vaikai jau suvokia, kad globėja emociškai priešinasi tokiai situacijai ir šis veiksmas aiškiai persiduoda vaikams. Šiuo atveju vaiko teisėmis besirūpinanti institucija privalo suteikti globėjai pagalbą, siekiant jai pašalinti šį emocinį trukdį. Kolegijos posėdyje apeliantas labai aiškiai parodė, kad jis taip pat jaučia antipatiją globėjai. Tai rodo, kad jam būtina skubi psichologo pagalba. Tai įrodo ir tas faktas, kai apeliantas teismo posėdyje apkaltino šeimos gydytoją imant kyšius ir už tai nesuteikiant pakankamos informacijos apie vaikų sveikatą (41 b.l., 2 t.).Apeliantas taip pat apkaltino teisėją šališkumu, jo paties advokato papirkimu, už tai, kad jis pritarė Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės atlikimui. Tai rodo, kad apeliantas jaučiasi nesaugus, mano esantis skriaudžiamas, dėl susiklosčiusios situacijos kaltina visus, bet nemato tame jo paties kaltės. Kolegija pripažįsta, kad apeliantas pasirodė esantis labai kategoriškas žmogus, aiškiai pripažįstantis tik savo teisybę ir nematantis reikalo atsižvelgti į kitų nuomonę. Kol jis nesiims realių veiksmų, pvz. nesikreips į psichologus pagalbos, vaikai negali būti grąžinami į emociškai šaltą ir atšiaurią aplinką. Staigus jų perkėlimas iš saugios ir jiems priimtinos aplinkos, kokia suteikta globėjos, būtų absoliučiai nepamatuotas ir juos traumuojantis veiksmas, kurio negali sankcionuoti teismas.
Apeliantas remiasi CK 3.181 straipsnio nuostatomis, kurios numato teisinį pagrindą, leidžiantį panaikinti vaiko atskyrimo nuo tėvų, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Jo nuomone, toks aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir šio straipsnio dispozicija nenumato kitų pagrindų, leidžiančių teismui remtis, atmetant pareiškimą dėl atskyrimo nuo tėvų panaikinimo. Kolegija sprendžia, kad vaiko teisių apsauga yra prioritetetas, leidžiantis neformaliai žiūrėti į konkrečią įstatymo normą. Šiuo atveju privalu vertinti, ar neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių vaikas negali gyventi su tėvais. Šiuo atveju kolegija nenustatė, kad tokių aplinkybių atsirado, tačiau tai savaime nereiškia, kad vaikai turi būti nedelsiant grąžinami į šeimą. Kolegija jau pasisakė, kad tam turi būti skirtinas pakankamas laiko tarpas, kurį nustatytų specialistai. Realiai tai turėtų būti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, pasitelkę psichologus. Kolegijos nuomone, 6 mėnesių terminas būtų pakankamas, įvertinus ir tai, kad per tą laiką patenka ir vasaros atostogų laikotarpis, kuris gali būti skirtas aktyvesniam apelianto bendravimui su vaikais (pvz., išvykimui iš įprastinės jiems aplinkos atostogauti) ir jų artimo ryšio atstatymui. Suteikiant galimybę apeliantui bendrauti su vaikais ne epizodiškai, du kartus per savaitę, o ilgesnį laiką, vaikai galėtų pamatyti, kad tėvas yra šalia ir būtent su juo reikėtų spręsti kad ir menkiausias buitines problemas, o ne tik laukti ir tikėtis dovanų ir pramogų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kolegija sprendžia, kad kiti apelianto motyvai kartojasi ir detalizuoja jau teismo nustatytas aplinkybes.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto suinteresuotam asmeniui I. N. priteistinos atstovavimo išlaidos, kurių ji turėjo, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnio 1,3 dalys). Byloje pateiktas rašytinis I. N. pareiškimas, kurį patvirtino kolegijos posėdyje (124,127 b.l., 4 t.). Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr.0304 yra detalizuota, už kokias paslaugas yra apmokama (126 b.l., 4 t.), pateikti Pinigų priėmimo kvitai (125, 128 b.l., 4 t.). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 900 Lt neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš pareiškėjo Z. J. (a.k(duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. N. (a.k(duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.