- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- ATP-419-282/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02315-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarimo Z. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. J. nubaustas už tai, kad 2011-08-24 18.00 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savo mažametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tempė už rankos, tuo panaudodamas savo valdžią priešingai vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutarimu A. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Z. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-24 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad, pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, todėl padarytos teismo išvados dėl pažeidimo įvykio ir sudėties apelianto veiksmuose buvimo negali būti laikomos pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šios bylos nagrinėjimą, nutarė į teismo posėdį kviesti ir apklausti mažametę K. J., kuri yra nukentėjusioji ir pagrindinė liudytoja sprendžiant klausimą dėl pažeidimo padarymo pagrįstumo, tačiau į teismo posėdį atvyko K. J. globėja I. N., kuri paaiškino, jog nesutinka dėl K. J. apklausos, todėl su savimi jos į teismo posėdį neatsivedė. Teismas apklausė globėją I. N. kaip liudytoją, ir ji savo žodžiais perpasakojo K. J. paaiškintas įvykio aplinkybes. Apeliantas pažymi, jog globėja I. N. yra suinteresuota meluoti teismui, nes tarp jos ir jo jau keleri metai vyksta įvairūs teisminiai procesai, tarp kurių ir vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs K. J., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009, N575-881/2009, N575-684/2009), ypač tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Tokiu atveju skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas akcentuoja, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (ATPK 284 str., 286 str.), t. y. motyvuojamoje nutarimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis fiziškai negali iškelti į viršų rankos, jei apkrova daugiau nei 3 kg. Esant tokiai negaliai, jis fiziškai negalėjo jėga nutraukti vaiko nuo sūpynių ir, kaip nurodė liudytojai, nešti vaiką pakėlus abiejomis rankomis į viršų, paėmus vaikui už abiejų jo rankų. Teismas dėl šio įrodymo visiškai nepasisakė, taip pat nekvietė į teismo posėdį specialisto, kuris paaiškintų teismui medicininį tyrimą ir pateiktų savo išvadas, iš to būtų galima spręsti, ar buvo padarytas pažeidimas.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalies dispoziciją įstatymo leidėjas suformavo kaip formaliąją, kuri reikalauja pažeidėjo tyčinės kaltės formos. Apeliantas nurodo, kad jo atstovas teismo posėdžio metu pateikė argumentus dėl jo kaltės formos, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Atstovas nurodė, kad darant prielaidą, jog duktė K. J. nenorėjo vykti kartu su tėvu, jo veiksmuose negali būti tyčinės kaltės formos, o nesant vieno iš pažeidimo sudėties požymio, nėra ir paties pažeidimo. Teismo nutartyje nutylėta svarbi aplinkybė, kodėl Z. J. staiga sustabdė sūpuokles. Pastarasis tai padarė todėl, kad pati K. J. pasakė jam, kad ką tik, iki atvažiuojant Z. J., buvo išsisupusi labai aukštai ir nukrito nuo sūpuoklių. Dėl šios priežasties Z. J., bijodamas, kad pastaroji gali vėl nukristi, nes buvo vėl išsisupusi labai aukštai, sustabdė sūpuokles. Sustabdžius sūpuokles, pasiėmė dukrą ant sveikos savo kairės rankos ir nusinešė į automobilį. Šios aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau teismas apie jas nepasisakė ir jų nevertino. Taigi, tokiu atveju, vertinant Z. J. kaltės formą, kuri pasireiškia per jos elementus (intelektualinį ir valinį), akivaizdžiai matyti, jog pastarasis nesuvokė, jog pasiimdamas dukrą kartu su broliu pramogauti ir apsipirkti, už vaikus tuo metu būdamas atsakingas, savo veiksmais naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, todėl nenumatė, jog dėl jo tokių veiksmų bus padaryta veika, priešinga vaiko interesams, taip pat nenorėjo, jog pažeidimas įvyktų. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad ši administracinė teisena turėjo būti nutraukta jau pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, tačiau nenurodė, kokiems priešingai vaiko interesams buvo panaudota jo tėvo valdžia. Apeliantas fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo, o tik sustabdė sūpuokles ir paėmęs vaiką nusinešė į automobilį. Darant prielaidą jog K. J. nenorėjo tuo metu kartu važiuoti su tėvu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog vaikas be savo teisių turi ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas panašią praktiką yra nurodęs, jog vaikų norai labai dažnai nesutampa su jų interesais. Galima įsivaizduoti situaciją, jog vaikas stovi gatvėje, kurioje važiuoja automobiliai ir nenori iš šios gatvės nueiti į saugią vietą. Ar tokiu atveju vaiko nuvedimas nuo gatvės prieš jo norą bus tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, ar ne? Faktas, jog vaikas nebuvo jėga atplėštas nuo sūpynių ir nebuvo jėga tempiamas į automobilį, kaip nurodė teisme liudiję asmenys. Šie liudytojai yra globėjos I. N. kaimynai ir draugai ir yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Jie davė teismui skirtingus parodymus, dėl to darytina išvada, jog pastarieji iš viso šio įvykio nematė.
Teismas savo nutarimą grindė G. B., jos vyro A. B. ir dar šalia gyvenančios kaimynės O. B. duotais parodymais. Pirmiausia, pažymėtina svarbi aplinkybė, jog pastarieji negalėjo atsakyti teismui į klausimą, kodėl nekvietė policijos ar neįsikišo patys į konfliktą, jei, jų teigimu, vaikas ilgą laiką buvo tampomas per jėgą ir buvo pažeidinėjamos jo teisės. Antra, visi šie liudytojai teismui davė skirtingus parodymus, nors, jų teigimu, jie visi kartu matė šį įvykį per buto virtuvės langą. Apeliantas mano, jog nė vienas iš šių liudytojų nematė šio įvykio, o paprasčiausiai neteisėtais būdais padeda savo kaimynei ir draugei I. N. sukurti situacijas, dėl kurių apeliantas bus nubaustas, o I. N. toliau galės globoti mažamečius apelianto vaikus.
Liudytoja G. B. patvirtino, jog mergaitė suposi atsistojusi ant sūpuoklių, o priėjęs Z. J. sustabdė sūpuokles ir paėmė mergaitę už rankų ir pakėlęs ją, nunešė į automobilį., Ši liudytoja nusprendė, kad tai buvo daroma prieš vaiko valią, nes mergaitė buvo susigūžusi.
Liudytojas A. B. (G. B. vyras) jau nurodė priešingai, jog mergaitė suposi atsisėdusi, priėjęs Z. J. sustabdė sūpuokles ir mergaitės nenešė, bet ją jėga tampė ir vilko žeme, ir tai vyko apie minutę laiko, o tik po to pakėlė ant rankų ir nusinešė.
Liudytoja O. B. parodė, jog mergaitė suposi atsistojusi, Z. J. sustabdė sūpuokles ir paėmė mergaitei už abiejų jos riešų savo rankomis ir iškėlė ją į viršų virš galvos, ir taip laikydamas ją virš savo galvos nunešė iki automobilio. Padarė savo išvadas, jog mergaitė suposi labai aukštai, nes tai darė iš pykčio. Teismui taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip ji tai suprato būdama dideliu atstumu kaimynų bute.
Taigi, visi šie 3 liudytojai nurodo įvykio aplinkybes kitaip, dėl to darytina išvada, jog jie patys šio įvykio nematė. Pastarieji pradėjo painiotis savo parodymuose po to, kai atstovas pradėjo juos smulkiau klausinėti apie buvusį įvykį. Teismas šiuos prieštaringus liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Skundžiamame nutarime teismas nurodė liudytojų parodymus, kurie yra priešingi, nei šių liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Teismas nurodė, kad jau visi 3 liudytojai vienodai paliudijo, jog mergaitė buvo iš pradžių vedama ir tempiama prieš jos valią, o tik paskui nešama. Liudytojo R. R. duotų parodymų teismas iš viso nevertino. Galų gale, teismas konstatavo Z. J. veiksmus prieš K. J. valią, neapklausdamas pačios K. J., kuri tik viena ir žino, kokia tuo metu buvo jos valia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliaciniame skunde apeliantas Z. J. kelia kaltės klausimą, nurodydamas, kad, jo manymu, už ATPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimą nubaustas nepagrįstai.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Administracinio teisės pažeidimo protokole Z. J. suformuluotą kaltinimą patvirtina tik liudytojo A. B. duoti parodymai, kad Z. J. staigiai sustabdė sūpynes, čiupo už rankų K. J. ir grubiai ją nutempė, kad jis mergaitę tempė apie minutę laiko ir nutempė apie 5 metrus. Tačiau šiuos liudytojo parodymus paneigia liudytojų G. B. ir O. B. parodymai, kuriuose apie K. J. tempimą liudytojos nenurodė. Liudytoja G. B. nurodė, kad Z. J. dukrą nuo sūpynių atplėšė, liudytoja O. B. nurodė, kad Z. J. dukrą nuo sūpynių nukėlė. Lyginant šių liudytojų parodymus matyti, jog jie visi vienodai parodė, kad Z. J. dukrą paėmė ant rankų ir nunešė į automobilį, o liudytojo A. B. parodymų apie tai, kad Z. J. K. J. tempė už rankos, nepatvirtina nei G. B., nei O. B. parodymai. Liudytojo R. R. parodymai, kurių teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nevertino, taip pat patvirtina tik tą aplinkybę, kad Z. J. dukrą nuo sūpynių paėmė ant rankų ir nusinešė ją į automobilį. Būtent tokias nustatytas aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, vertinant įvykio liudytojų parodymų visumą, daroma išvada, kad remtis liudytojo A. B. parodymais apie tai, jog Z. J. staigiai sustabdė sūpynes, čiupo už rankų K. J. ir grubiai ją nutempė, kad jis mergaitę tempė apie minutę laiko ir nutempė apie 5 metrus, nėra pagrindo, nes tokių jo parodymų nepatvirtina visų kitų įvykį mačiusių asmenų parodymai. Atmetus liudytojo A. B. parodymus kaip nepatikimus ir nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, kad Z. J. atliko veiksmus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, t. y. kad jis 2011-08-24 savo mažametę dukrą K. J. tempė už rankos, tuo panaudodamas savo valdžią priešingai vaiko interesams, daroma išvada, jog Z. J. kaltė įvykdžius pažeidimo protokole nurodytą veiką nėra įrodyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog Z. J. K. J. tempė už rankos, skundžiamame nutarime iš viso nepasisakė apie tai, kokie įrodymai patvirtina tokią teismo išvadą, ir tokių įrodymų neišdėstė.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl Z. J. kaltės įvykdžius ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą, motyvavo tuo, kad Z. J., panaudodamas fizinę jėgą, prieš dukters valią ją nukėlė nuo sūpynių ir nunešęs į automobilį išsivežė, taip savo kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams. Tačiau iš teismo nutarimo visiškai neaišku, kuo gi vaiko nukėlimas nuo sūpynių ir nunešimas į automobilį yra priešingas vaiko interesams. Byloje esanti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-04 nutartis liudija, kad Z. J. buvo leista bendrauti su vaikais D. J. ir K. J. pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Z. J., pasiimdamas dukterį ir išsiveždamas ją, veikė priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad vaikų globėja I. N. taip pat patvirtino, kad Z. J. atvyko pasiimti vaikų. Iš liudytojų ir Z. J. parodymų matyti, kad sūnus D. J. automobilyje laukė, kol tėvas atsives K. J., o iš liudytojo R. R. parodymų matyti, kad jis negirdėjo jokio triukšmo, o nešama mergaitė nesipriešino, kiti liudytojai įvykį stebėjo pro langą ir negirdėjo, ką kalbėjo Z. J. ir K. J., todėl jų teiginys, kad K. J. nenorėjo važiuoti su tėvu, vertinamas tik kaip šių liudytojų prielaida. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad Z. J. dukters atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą ir taip savo kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra įrodyta, jog Z. J. atliko veiksmus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, ir jo veiksmuose nėra ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, o 2011 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukiama nesant Z. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, Z. J. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.