Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Z. J. 2012 m. balandžio 23 d. pareiškimu dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam tos pat apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos aplinkybės ir prašymo esmė.

Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovo, civilinėje byloje Nr. 2-198-560/2012, nagrinėjamoje pirmąja instancija Šiaulių miesto apylinkės teisme pareiškimas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-198-569/2012, nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus, teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama keletas bylų, kuriose buvo sprendžiama dėl jo - tėvo teisių savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kuriose jam buvo priimti nepalankūs sprendimai, kurie, jo manymu, kartu ir neteisėti. Ieškovė šioje nurodomoje byloje I. N., anot pareiškėjo, viešai teigia papirkusi visus Šiaulių miesto apylinkės teisėjus, todėl jis visas bylas pralaimės. Supranta, kad tai tik I. N. teiginiai, tačiau vertinant priimtų sprendimų tendencijas, jam kyla pagrįstų abejonių, kad byla jo atžvilgiu gali būti išnagrinėta tendencingai ir šališkai, todėl pareiškėjas abejoja visų Šiaulių miesto apylinkės teisėjų nešališkumu. Formuluodamas prašymą pareiškėjas prašo nušalinus visus šio teismo teisėjus, bylą perduoti nagrinėti iš esmės kitam teismui.

Pareiškėjo pareiškimas teisinis ir faktinis vertinimas ir jo netenkinimo teisiniai argumentai.

Įstatyme ir teismų praktikoje formuojama pozicija, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis to teismo teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Sprendžiant pareiškėjo prašymą primintina, kad teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, kuri apima ir teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas bylos dalyvių garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Aiškindamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas visiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams. Pareiškėjo keliamos abejonės Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl šiame teisme nagrinėtų bylų ir jose priimtų procesinių sprendimų, susijusių su jurisdikcine teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas, bei kiti teismai, taip pat ir Šiaulių apygardos teismas, spręsdami pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžę, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais nagrinėjamoje ar kitose išnagrinėtose bylose, kuriose dalyvauja ta pati ar tos pačios šalys, nėra pagrindas savaime abejoti sprendimus priėmusio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, jeigu nėra kitų svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunde nurodomų aplinkybių ir pareiškėjo dėstomų faktų šiuo atveju negalėtų kilti abejonių, jog Šiaulių miesto teisme pareiškėjo nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Z. J. pareiškimas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-198-569/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Kadangi nušalinimo pareiškimas jame nurodytais argumentais netenkintas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti Z. J. pareiškimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-196-569/2012 nagrinėjimo. Bylą perduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.