Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-144-739/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: e2A-144-739/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04237-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Dalia Pranckienė (pirm.), Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
Atsakovas: M. Č.
Ieškovas: J. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS
Trečiasis asmuo: "If P&C Insurance AS" filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-144-739/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04237-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-837/2022 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. Č. ir atsakovo M. Č. priešieškinį ieškovei J. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, N. I. K., V. L., S. L., If P&C Insurance AS filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. Č. (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas) santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimu, be kita ko, priteisti ieškovei 2 000 Eur neturtines žalos iš atsakovo, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo M. Č. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, priteisti iš atsakovo M. Č. išlaikymą nepilnametėms dukroms V. Č. ir E. Č. po 500 Eur / mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai V. Č. 18000 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai E. Č. 15500 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 1 d., be to 2022 m. birželio 20 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur per mėnesį išlaikymą iki gyvos galvos.

2. Ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šalys nuo pat santuokos sudarymo gyveno atskirai, nes atsakovas nuolat gyveno užsienyje, o atskiras faktinis gyvenimas lėmė, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, kurioje apsprendė visus savo turtinius klausimus, nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. šalys nevedė bendro ūkio, tačiau bandė santuokinius ryšius ir šeimą išsaugoti, nes (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra. Teigė, kad faktiškai santuokinių ryšių, nutrūkusių 2014 metais, nepavyko atstatyti, todėl 2021 metais ieškovė galutinai įsitikino, kad santuoka liko tik formali ir faktiškai iširusi. Taip pat teigė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ne tik atskiru gyvenimu, nesirūpinimu vaikais ir šeima, bet ir smurto naudojimu prieš ieškovę, kai 2021 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir ją sužalojo.

3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės J. L. kaltės, be kita ko, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su motina, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, priteisti iš atsakovo M. Č. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 200 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 25 d. povedybinę sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.108 straipsnio 2 dalies pagrindu, padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra lygių dalių principu, o palikus galioti 2014 m. rugsėjo 25 d. povedybinę sutartį, M. Č. priteisti iš J. L. 60 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusio turto didesnę dalį priteisti atsakovui priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, bendros 3950 Eur rinkos vertės, M. Č. asmeninėmis prievolėmis pripažinti prievoles atsakovo kreditoriams, priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukroms tokio dydžio, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, bei patikslinti atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – nutraukė ieškovės J. L. ir atsakovo M. Č. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių dukrų V. Č. ir E. Č. gyvenamąją vietą su motina, nustatė skyrium gyvenančio tėvo M. Č. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, priteisė iš atsakovo M. Č. išlaikymą nepilnametėms dukroms V. Č. ir E. Č. po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. (ieškinio pateikimo teisme dienos) iki dukrų pilnametystės, priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai V. Č. 12 960 Eur įsiskolinimą, E. Č. – 11 160 Eur įsiskolinimą, pripažino M. Č. asmeninėmis prievolėmis prievoles If P&C Insurance AS filialui, VMI prie LR FM, V. L., S. L., kitą dalį ieškinio atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas sprendė, kad šalių santuokos iširimo priežastis – skirtingas šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą ir nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Pažymėjo, kad šalys susituokė atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl jau santuokos sudarymo metu buvo akivaizdu, kad šalys gyvens atskirai ir turės išmokti derinti tarpusavyje gyvenimą kartu, vienai iš šalių atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, nesutapo ieškovės ir atsakovo požiūris į bendro ūkio kūrimą, jų tarpusavio santykius.

7. Teismas taip pat sprendė, kad yra didesnė tikimybė laikyti, kad šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., nes šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – šalių sudaryta povedybinė sutartis.

8. Nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o pasidalinus nekilnojamąjį turtą ir sudarius povedybinę sutartį ieškovė turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad jos vardu įgytas nekilnojamasis turtas nebus dalinamas su atsakovu. Iš povedybinės sutarties 3.3. punkto nustatė, kad sutartį patvirtinusi notarė šio sandorio šalims išaiškino šio sandorio prasmę ir pasekmes, todėl preziumavo, kad ši sutartis atitiko abiejų šalių interesus. Nustatęs, kad pastatytas gyvenamasis namas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovui priteisti iš ieškovės 60 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusio turto didesnę dalį. Nors atsakovas nurodė, kad gyvenamajame name yra atsakovo lėšomis įgytų 3950 Eur vertės kilnojamųjų daiktų, kurie yra asmeninė atsakovo nuosavybė, teismas sprendė, kad atsakovo pateikta sąskaita – faktūra nepatvirtina atsakovo nuosavybės į ginčijamus daiktus, nes atsakovas nepateikė šios sąskaitos apmokėjimo dokumentų.

9. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo teismas sprendė, kad nepilnamečių V. Č. ir E. Č. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir konstatavo, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka yra proporcinga, atitinka tiek abiejų tėvų, tiek nepilnamečių vaikų interesus.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyta 200 Eur suma kiekvienam vaikui garantuoja tik pačių optimaliausių gyvybinių, buities ir kitų socialinių poreikių tenkinimą. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalių dukros yra paauglės, 7 ir 3 metų amžiaus, o augant ir bręstant toliau tokio amžiaus merginų poreikiai tik didės. Sprendė, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis yra finansiškai nepajėgus mokėti atsakovės prašomo dydžio išlaikymo, o finansiškai pajėgus tėvas, neturintis kitų išlaikytinių, turėtų teikti tokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris galėtų tenkinti ne tik būtinus optimalius vaikų poreikius, bet ir kitus poreikius, kurie sąlygoja platesnį vaikų lavinimą ir geresnių jo gyvenimo sąlygų garantiją. Nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau atsižvelgęs į tą aplinkybę, kad ieškovei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, laikė, kad šalių turtinė padėtis ir gebėjimas išlaikyti vaikus yra lygūs. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, sprendė, kad abiejų dukrų poreikiai yra po 800 Eur dydžio kiekvienai, o, išskaičiavus išmoką vaikams ir likusią sumą paskirsčius šalims lygiomis dalimis, priteistina iš atsakovo išlaikymo suma yra 360 Eur kiekvienai dukrai.

11. Kadangi ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą V. Č. už 36 mėn. ir E. Č. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o byloje nustatyta, kad atsakovas per šį laikotarpį nepilnametėms neteikė tinkamo ir reikalingo išlaikymo, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 12960 Eur V. Č..

12. Dėl tarpusavio išlaikymo teismas nurodė, kad nors byloje pateikti duomenys, jog ieškovė yra iš dalies darbinga, sprendė, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis, mokamos VSDFV išmokos – neįgalumo pensija, yra pakankami ieškovei išlaikyti save, t. y. pragyventi, tenkinti būtinus asmeninius, sveikatos ir kitus poreikius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas M. Č. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo M. Č. išlaikymą nepilnametėms dukroms V. Č. ir E. Č. po 200 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, skirti J. L. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir ieškovės ieškinį dėl šios dalies atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

13.1. Teigia, kad atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., nes šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – šalių sudaryta povedybinė sutartis. Pasak apelianto, pasirašius povedybinę sutartį šalys gyveno santuokoje, puoselėjo šeimos santykius vedė bendrą ūkį, šalims gimė vaikai, ko nebūtų jei šalys būtų gyvenę atskirai. Mano, kad tai, jog šalys vedė bendrą ūkį, patvirtino M. Č. pateikti mokėjimo dokumentai, o tai, kad sutuoktiniai iki 2021 m. sausio mėnesio gyveno kartu, patvirtino liudytojai J. Č., T. T.. Apelianto manymu, aplinkybė, kad M. Č. dirbo užsienyje nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti, kad šalys gyveno skyrium.

13.2. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo, nurodo, kad E. Č. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl visą dieną praleidžia ugdymo įstaigoje, ten pat ir maitinama, vyresnioji dukra yra pirmos klasės mokinė, jai teikiamas nemokamas maitinimas, mergaitės yra sveikos, specialūs poreikiai nenustatyti. Kiekvienos iš mergaičių poreikiams patenkinti yra pakankama 480 Eur suma, kurią, atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus, turi pasidalinti abu tėvai. Nors ieškovė buvo parengusi vaikų išlaikymo poreikių skaičiuokles, tačiau teismas jų neanalizavo ir nevertino, sprendimą nukreipė į ateitį, konstatuodamas, kad mergaičių poreikiai tik didės. Mano, kad ieškovei nurodžius didesnius nei minimalios mėnesinės algos dydžio vaikų poreikius, ieškovė turėjo pateikti teismui objektyvius šias išlaidas pateisinančius mokėjimo dokumentus, sutartis, sąskaitas faktūras.

13.3. Pasak apelianto, teismas nustatė tik ieškovės turtinę padėtį, konstatuodamas, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau visiškai nevertino esamos atsakovo M. Č. turtinės padėtis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad šalių turtinė padėtis yra lygi. Pažymi, kad M. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienyje, M. Č. neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių galėtų teikti bent minimalų išlaikymą dukroms. Esama atsakovo turtinė padėtis turėjo būti įvertinta nustatant realų išlaikymo dydį, nes priėmus skundžiamą sprendimą teismui turėjo būti akivaizdu, kad priteistas išlaikymas niekada objektyviai negalės būti mokamas. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad išlaikymas tik didės, kainos augs, infliacijos lygis kils yra hipotetinės ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos, jomis vadovautis priimant sprendimą negalima. Teigia, kad išlaikymo suma turi būti pasverta protingais ir esamais vaikų poreikiais ir tėvų galimybėmis šiuos poreikius užtikrinti. Ieškovės nurodyta 800 Eur suma ne tik perteklinė 7 ir 3 metų mergaitėms, bet ir objektyviai neįrodyta.

13.4. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nurodo, kad iki pat 2021 m. sausio mėnesio gyveno kaip šeima, kartu augino vaikus, tvarkėsi buitį, statė namus, keliavo, mėgo prabangą ir gyveno prabangiai, pirko brangius daiktus vaikams (prabangus vežimėlis, kiti ne pirmo būtinumo prabangos daiktai), o tai galėjo padaryti tik gyvenant bendrai ir esant bendram susitarimui kooperuoti turtą, pajamas. Ieškovė ilgą laiką buvo motinystės atostogose, gavo minimalias išmokas, tačiau tai netrukdė statyti namą, jį įrenginėti, dukroms samdyti auklę (nors mama nedirbo), atsakovas visapusiškai prisidėjo prie dukrų išlaikymo, namo statybos, visų kitų šeimos poreikių užtikrinimo, todėl nesutinka mokėti išlaikymo skolos, kuri reikštų, kad atsakovas antrą kartą moka ieškovei už jau vaikams suteiktą išlaikymą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Šalies argumentai

14.1. Teigia, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo pat santuokos sudarymo dienos šalys visą laiką gyveno atskirai, nes atsakovas M. Č. visą laiką gyveno užsienyje. Šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, buvo būtina įtvirtinti šalių įgyjamo turto atskirumą, todėl šalys 2014 m. rugsėjo 25 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį ir povedybinę sutartį. Taip šalys įtvirtino susitarimą, kad po povedybinės sutarties sudarymo kiekvienas iš sutuoktinių turtą įgyja savo asmeninėmis lėšomis ir asmeninės nuosavybės teise. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. turto pasidalijimo sutarties ir povedybinės sutarties sudarymo metu šalys nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, nes priešingu atveju, šalys nebūtų susitarę dėl visiško turto atskyrimo. Be to, pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad didžiąją laiko dalį dirbo užsienyje, pateikė ir tai patvirtinančią pažymą, kurioje nurodoma, kad nuo 2017 m. vasario mėn. atsakovas pilnu etatu dirba Anglijoje.

14.2. Pasak ieškovės, apelianto teiginiai, kad bendrą šalių gyvenimą iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtina tai, jog M. Č. pirko įvairias statybines medžiagas 2017-2019 metais gyvenamojo namo statybai, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų, kad 2017-2019 metais pirko kokias nors statybines medžiagas ieškovei priklausančio gyvenamojo namo statybai. Vien sąskaitų pateikimas, nepateikiant jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo teigti, kad tos sąskaitos buvo apmokėtos.

14.3. Pažymi, kad M. Č. įsipareigojimai kreditoriams atsirado iki santuokos sudarymo ir jie vis dar nėra įvykdyti, todėl M. Č. neturėjo pinigų ne tik namo statybai, jis neteikė lėšų ir vaikų išlaikymui, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Jei atsakovas būtų turėjęs pinigų, jis būtų galėjęs atsiskaityti su kreditoriais. Neįvykdytos atsakovo asmeninės prievolės patvirtina, kad M. Č. finansinė padėtis nebuvo gera, dėl ko jis nemokėjo vaikams išlaikymo.

14.4. Teigia, kad liudytojos M. R. parodymai patvirtina, kad šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, nes liudytoja namuose nematė jokių vyriškų daiktų, taip pat pačio M. Č.. Vaikų tėvo dalyvavimas vaiko gimtadienyje jokiu būdu nepatvirtina bendro ūkio vedimo. Liudytoja U. R. nurodė, kad su ieškove artimiau pradėjo bendrauti nuo 2019 metų, nors pažinojo ir anksčiau. Ši liudytoja parodė, kad niekada nėra mačiusi ieškovės sutuoktinio M. Č., visada J. L. matė vieną arba su vaikais, lankantis ieškovės J. L. namuose niekada nematė jokių vyriškų daiktų, o visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad apelianto teiginiai, jog šalių bendras gyvenimas pasibaigė tik nuo 2021 m. sausio 1 d., yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

14.5. Pažymi, kad aplinkybes, jog atsakovas negyveno kartu su ieškove ir nesirūpino šeima patvirtina ir medicininė dukters pažyma bei (duomenys neskelbtini) raštas, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. Č. negyveno kartu su ieškove ir dukromis ir bendro ūkio su ieškove nevedė.

14.6. Mano, kad atsakovo reikalavimas priteisti dukroms išlaikymą tik po 200 Eur/mėn. kiekvienai dukrai yra akivaizdžiai neteisingas ir pažeidžia nepilnamečių dukrų interesus, jų teisę į visapusišką poreikių patenkinimą, nes detalius įrodymus, pagrindžiančius dukrų poreikius ir šiems poreikiams tenkinti reikalingas pinigų suma patvirtina ieškovės byloje pateikti dokumentai. Šie duomenys patvirtina, kad dėl sveikatos problemų yra patiriamos didesnės išlaidos maistui, maisto papildams ir vitaminams, ortopediniams batams, dantų tvarkymui, taip pat yra ugdomi dukrų gebėjimai muzikos, sporto, dailės srityse, kas lemia išlaidas ne tik sumokant už papildomus užsiėmimus, bet ir aprūpinant dukras reikiamomis priemonėmis. Be to, atsakovas turi pakankamai lėšų teikti nepilnametėms dukroms reikalingą išlaikymą, užtikrinantį ne tik būtinųjų poreikių tenkinimą, bet ir mergaičių lavinimą. Todėl atsakovo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur/mėn. yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ta aplinkybė, kad, neva, M. Č. neturi pajamų dėl atliekamos bausmės, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio.

14.7. Pasak ieškovės, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis teikė nepilnametėms dukroms pakankamą, pastovų ir stabilų išlaikymą. Tai patvirtina ir byloje apklaustos liudytojos U. R. parodymai, kad ieškovė prašydavo pinigų mergaičių išlaikymui, tačiau atsakovas atsisakydavo. Mano, kad vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog jis grįžęs iš užsienio aprūpindavo šeimą, nepatvirtina pastovaus išlaikymo teikimo, nes šalis privalo įrodyti savo atsikirtimus. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovas grasindavo ieškovei, ją persekiodavo. Dėl šių aplinkybių ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas atsakovo apeliacinio skundo ribose – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatytas faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium momentas, priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo gyveno atskirai, o 2014 m. rugsėjo 25 d. sudarė povedybinę sutartį, nuo tada šalys nevedė bendro ūkio, ieškovė taip pat prašė priteisti nepilnametėms šalių dukroms po 500 Eur / mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai V. Č. 18 000 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai E. Č. 15 500 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti vaikams po 200 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį bei nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamose sprendimo dalyse pripažino, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko pasirašius povedybinę sutartį, sprendė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui būtina po 360 Eur suma iš kiekvieno iš tėvų, taip pat nutarė priteisti už ieškovės prašytą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, visų pirma, tvirtindamas, kad šalys nenutraukė gyvenimo kartu pasirašę povedybinę sutartį, taip pat teigdamas, kad jis visą laiką teikė vaikams išlaikymą, todėl iš jo negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bei teigdamas, kad vaikų išlaikymui gali skirti tik po 200 Eur per mėnesį.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bei jose pateiktą teismo motyvaciją, turi pagrindo iš dalies sutikti su apeliaciniame skunde pateiktais atsakovo argumentais.

Dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios momento

20. Apeliacinius skundu atsakovas prašo keisti teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, kad šalys pradėjo gyventi atskirai ir bendro ūkio nevedė nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., nurodant jog šalys kartu negyvena nuo 2021 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra didesnė tikimybė, jog šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. rugsėjo 25 d., nes šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – šalių sudaryta povedybinė sutartis.

21. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai – V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2014 m. rugsėjo 25 d. pasirašė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, jų nuoseklumą, o taip pat įvertinusi juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

23. Svarbu tai, kad nors ieškovė 2021 m. rugsėjo mėn. teismui pateiktame ieškinyje teigė, jog šalys negyvena faktinėje santuokoje nuo 2014 m., kai buvo pasirašyta povedybinė sutartis, šiuos ieškovės teiginius iš esmės paneigia išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su pateikta išvada pridėti rašytiniai įrodymai. 2021 m. rugpjūčio 18 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti pačios ieškovės 2021 m. rugpjūčio 11 d. duoti paaiškinimai, kad su atsakovu nebegyvena nuo 2020 m. gruodžio mėn., tą pačią dieną fiksuoti ir V. Č. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad tėvai anksčiau gyveno kartu. Šie paaiškinimai patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. šalių pasirašyta povedybinė sutartis, kuria buvo sutarta dėl sutuoktinių turto atskyrimo, nereiškė sutuoktinių faktinės santuokos pabaigos.

24. Atsižvelgus į 23 punkte nustatytas aplinkybes, į atsakovo paaiškinimus, kad kartu šalys nebegyveno nuo 2021 m. sausio 1 d., kas iš esmės sutampa su ieškovės duotais paaiškinimais vaiko teisių apsaugos skyriui, į tai, kad šalims esant santuokoje, jau po povedybinės sutarties sudarymo, gimė du vaikai, labiau tikėtina, kad šalys, kaip šeima, gyveno iki 2021 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo motyvai sprendimo motyvuojamoje dalyje keistini (nekeičiant teismo sprendimo rezoliucinės dalies), nustatant, kad faktiškai šalių santuoka nutrūko nuo 2021 m. sausio mėn.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms, gimusioms (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), išlaikymą, nurodydama, kad per mėnesį kiekvienam iš vaikų reikalinga suma yra 800 Eur. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 500 Eur kiekvienam iš vaikų, teigdama, kad atsižvelgus į tai, jog ji yra tik iš dalies darbinga ir su ja liko gyventi vaikai, todėl prie kiekvieno vaiko išlaikymo gali prisidėti tik po 300 Eur, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo yra lygios, todėl, pripažinęs 800 Eur sumą kaip pagrįstą, išskaičiavęs iš jos valstybės gaunamas išmokas kiekvienam vaikui, sprendė, kad kiekvienas iš tėvų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo kas mėnesį turi prisidėti po 360 Eur.

26. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Siekian visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės detaliai nevertino ieškovės pateiktų vaikų poreikių lentelių, tačiau sprendė, kad 3 metų (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu – 4 metų) ir 7 metų mergaitės yra paauglės, o augant ir bręstant toliau tokio amžiaus merginų poreikiai tik didės, su kuo teisėjų kolegija nesutinka.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 533,65 Eur. Atsakovo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Vadovaujantis nutarties 29–30 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikams išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių.

32. Visgi, vienas iš tėvų (tėvas ar motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Taigi šiuo, konkrečiu atveju, ieškovei teko pareiga pagrįsti kodėl 3 bei 7 metų vaikams, kurie nėra paaugliai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kurių vienas lanko ikimokyklinę instituciją, kitas pradinę klasę (ieškinio pateikimo metu abi mergaitės lankė darželį), išlaikymui būtina didesnė suma, nei numatyta valstybės minimali mėnesinė alga, kaip orientacinis kriterijus. Nors atsakovas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad ieškovės nurodytos vaikams reikalingos sumos yra per didelės, šių argumentų nekonkretizavo, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktose nepilnamečių vaikų išlaidų lentelėse nurodytos išlaidos yra, įvertinu vaikų amžių, yra padidintos. Nors ieškovė teigė, kad vienai iš dukrų nustatyta šleivapadystė, ką patvirtina byloje esantys duomenys, teiginio, kad per mėnesį šio vaiko avalynei ieškovė išleidžia po 50 Eur, neįrodė, kaip ir neįrodė, kad vaikams nuolat perkamas brangesnis maistas ar maisto papildai bei vaistai, kurių suma kas mėnesį sudaro taip pat 50 Eur, kad kas mėnesį darželiui reikia papildomai 25–35 Eur higienos priemonėms, popieriui ar pratyboms, juo labiau kad vyresnė dukra darželio jau nebelankė.

33. Nors apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose teigė, kad gali vaikams teikti tik 200 Eur išlaikymą, o vaikų poreikius atitinka 480 Eur išlaikymo suma (atimant iš jos valstybės teikiamą paramą vaikams), detalesnės vaiko poreikių analizės neteikė ir nenurodė konkretiems vaikų poreikiams reikalingų sumų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl neįrodė, kad šalių vaikų poreikiai yra mažesni nei minimalus mėnesinis atlyginimas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnamečių dukrų poreikiams, įvertinus jų amžių, įvertinus ieškovės išlaidų lentelėse nurodytas sumas, 640 Eur sumos šiuo metu visiškai pakanka vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti, išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams, todėl valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo visais atvejais mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad ieškovės gaunama valstybės mokama išmoka vaikams suteikia galimybę patenkinti papildomus vaikų poreikius, tokius kaip galimybę lankyti papildomus būrelius, atostogauti, įsigyti papildomų lavinamųjų priemonių, žaislų ir pan. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, tėvų teikiama 640 Eur išlaikymo suma kiekvienai dukrai ir valstybės teikiama parama kiekvienam vaikui (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu – apie 86 Eur) užtikrins ne tik šalių vaikų būtiniausius poreikius, bet patenkins juos optimaliai.

35. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Visgi, tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

36. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bylos šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl jie abu prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija su šiais skundžiamo teismo sprendimo argumentais sutinka ir vertina, kad aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienyje, ar neturi jokio turto, nesudaro objektyvaus pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesiekė atskleisti nei savo pajamų, nei jų šaltinio, tačiau pats teigė, kad sutuoktiniai visą laiką dėl atsakovo gaunamų pajamų gyveno prabangiai, kad atsakovas visuomet išlaikė šeimą, o šiuo metu, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, per kitus asmenis teikia kiekvienam iš vaikų po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį. Dėl to spręstina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gali teikti apeliacinės instancijos teismo nustatytą 320 Eur (640 Eur / 2) išlaikymą kiekvienam vaikui. Todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant teismo priteistą išlaikymą V. Č. ir E. Č. iki 320 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Ieškovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą V. Č. už 36 mėnesius ir E. Č. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo vaiko gimimo, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o teismas nustatęs, kad atsakovas neįrodė, jog teikė vaikams reikiamą išlaikymą, kai šalių santuoka faktiškai nutrūko jau 2014 m., šį reikalavimą patenkino, atsižvelgęs į priteistą išlaikymo dydį. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad iki pat 2021 m. sausio mėnesio sutuoktiniai gyveno kaip šeima, jis nuolat teikė vaikams išlaikymą.

38. CK 3.194 straipsnis numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 68 punktas). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

40. Vadovaujantis šia nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas neteikė vaikams reikalingo išlaikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovė jai tekusios įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai), nes šalys nebuvo nutraukusios santuokos, kartu gyveno iki 2021 m. sausio mėn., dėl to preziumuojama, kad sutuoktiniai vedė bendrą ūkį ir kartu prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už visą ieškovės prašomą laikotarpį – nuo vienos iš dukrų gimimo ir už trejus metus iki ieškinio padavimo.

41. Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. sausio mėn. atsakovas per kitą asmenį ieškovei vaikų išlaikymui pervedė („vaikams“, „vaikų išlaikymui nuo tėčio“) birželio mėnesį 500 Eur, tiek pat – rugpjūčio mėn. Kitos atsakovo teismui pateiktos pervedimų ieškovei kopijos (atsakovo motinos pervedimai ieškovei pavadinimu „Sąskaitos papildymas“) nelaikytinos įrodančiomis teiktą išlaikymą, kadangi tokie patys pavedimai daryti dar ir tuo metu, kai šalys negyveno skyrium. Įvertinus tai, kad šalių vaikų poreikiai nuo 2021 m. sausio 1 d., tikėtina, buvo tokie patys kaip ir ieškinio pateikimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą remiantis priteista išlaikymo suma, kiekvienam iš vaikų priteisiant po 2 060 Eur išlaikymo įsiskolinimą ((320 Eur x 8 mėn.) – 500 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė iš atsakovo priteisti 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 83 Eur žyminio mokesčio, viso 1 293 Eur. Atsakovas pateikė duomenis tik apie turėtas 200 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už priešieškinį, tačiau atsakovo priešieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė ir apeliantas šios sprendimo dalies neskundė. Atsižvelgus į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą lieka patenkinta tik apie 20 procentų ieškovės turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 259 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei paliktina nepakeista.

44. Apeliacinės instancijos teisme patenkinta apie 70 procentų atsakovo reikalavimų (vertinant trijų reikalavimų dėl faktinio sutuoktinių gyvenimo, dėl išlaikymo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinimą iš dalies). Kadangi atsakovas neprašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 182 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, iš dalies priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į ieškovės J. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, paskiriant J. L. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą po 2 060 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 182 Eur (šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Dalia Pranckienė