- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-297-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00242-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Kreditorius
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. netiesioginį ieškinį atsakovei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ bankroto administratorei V. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CB Logistic“ Millennium Insurance Company Limited, Inter Risk Vienna Insurance Group AAS Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „CB Logistic“ (toliau – ir bendrovė) kreditorius V. G. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. L. BUAB „CB Logistic“ naudai 59 886,23 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad žala bendrovei atsirado dėl atsakovės neveikimo, pareigų nevykdymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintų pareigų nesilaikymo ir teismo bei kreditorių priimtų sprendimo nevykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytos aplinkybės dėl susidariusių skolų, susijusių su įmonėmis AVLN Maroc, Loiret Negoce ir UAB „United Transline“, bei grąžinti nesumokėti pinigai bendrovei, o atsakovės neteisėti veiksmai ir patirti nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu, nes be atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų patirti nuostoliai, todėl atsakovė privalo visus šiuos nuostolius atlyginti.
3. Ieškovas paaiškino, kad BUAB „CB Logistic“ sumokėjo 35 000 Eur avansą įmonei AVLN Maroc, tačiau sandoris neįvyko, o sumokėtas avansas bendrovei nebuvo grąžintas. Taip pat nurodė, kad iš bendrovės buhalterinių dokumentų galima matyti, jog BUAB „CB Logistic“ sumokėjo Prancūzijos įmonei Loiret Negoce 26 000 Eur (89 772,80 Lt), o iš BUAB „CB Logistic“ buhalterinio dokumento pavadinto „netesybos“ matyti, kad, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, Loirent Negoce bendrovei nesumokėjo 4 000 Eur netesybų ir dar liko skolinga 20 000 Eur. Be to, ieškovo teigimu, bendrovės dokumentai patvirtina, kad BUAB „CB Logistic“ 2010 m. rugsėjo 3 d. autovežius ir jų priekabas išnuomojo įmonei UAB „United Transline“ už vienodą kainą (vieno autovežio su priekaba nuomos kaina 1 261,71 Eur (4 356,43 Lt)). Sutartys buvo sudarytos 3 metų laikotarpiui, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. Iš viso UAB „CB Logistic“ iš nuomos turėjo gauti 181 686,24 Eur pelną. Trys autovežiai buvo parduoti 2011 m. sausio 7 d., o vienas – 2011 m. gegužės 13 d. Atsižvelgiant į autovežių nuomos sutartis ir jų pardavimo momentą, darytina išvada, kad įmonė UAB „United Transine“ už nuomos laikotarpį turėjo sumokėti 26 161,32 Eur. Nesumokėjusi BUAB „CB Logistic“ už autovežių su priekaba nuomą, UAB „United Transline“ bendrovei liko skolinga 4 886,23 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo nurodytus argumentus dėl AVLN Maroc ir Loiret Negoce bei pateiktus paskaičiavimus dėl nuomos sutarčių su UAB „United Transline“, ieškovo pateiktus dokumentus, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kokiu pagrindu ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su BUAB „CB Logistic“ kreditoriams padaryta žala.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia prielaidomis, jokie įrodymai, pagrindžiantys galimybę išieškoti ieškovo nurodomas skolas iš AVLN Maroc, Loiret Negoce ir UAB „United Transline“, į bylą pateikti nebuvo. Teismas pritarė bankroto administratorės pozicijai, kad išieškoti skolas neturint duomenų apie AVLN Maroc buveinę, žinant, jog Loiret Negoce išregistruota 2012 metais kaip įmonė nebevykdanti veiklos, taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomą UAB „United Transline“ skolą, nėra galimybių.
7. Į bylą pateikti duomenys dėl užsienyje esančių įmonių duomenų tikslinimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. išvada, kurioje, atlikus administratorės neplaninį veiklos patikrinimą, nustatyta, kad ji nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, teismo nuomone, papildomai patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.
8. Teismas pagrįstais vertino bankroto administratorės argumentus, kad kreipimasis į teismą su nepagrįstais ieškiniais sąlygotų neproporcingas išlaidas, kurių bendrovė neturi, o bankroto administratorė neturi pareigos iš savo asmeninių lėšų mokėti bylinėjimosi išlaidas teikdama ieškinius teismams kitose valstybėse narėse.
9. Kadangi nenustatytos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė, žala (nuostoliai), teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas V. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Bankroto administratorei elgiantis rūpestingai, kvalifikuotai bei atsakingai atliekant savo pareigas, būtų buvę galima sugrąžinti bendrovei iš skolininkų skolas, kurios iš viso sudaro 59 886,23 Eur. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad į AVLN Maroc ir Loiret Negoce bankroto administratorė kreipėsi tik vieną kartą 2019 m. pradžioje, t. y. po šešerių su puse metų nuo bendrovės bankroto proceso pradžios, o į UAB „United Transline“ iš vis nebuvo kreiptasi dėl skolos grąžinimo, be to, iš vis nebuvo kreiptasi į bendrovės buvusį direktorių, kad šis pateiktų paaiškinimus dėl skolų kilmės ir turimus dokumentus. Bankroto administratorės, kuriai nustatyti aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, sąmoningi ir neteisėti veiksmai bei tyčinis neveikimas pažeidė bendrovės interesus.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad savo neveikimu atsakovė nepažeidė ĮBĮ reikalavimų. Bankroto administratorė per šešis mėnesius turėjo kreiptis į bendrovės skolininkus, kad šie grąžintų skolas, o jei skolų nėra, jog būtų pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, ir sudaryti skolų suderinimo aktą, tačiau šie veiksmai atlikti nebuvo.
10.3. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė bylos aplinkybes, kadangi rėmėsi tik melaginga bankroto administratorės pateikta informacija, o ne aplinkybėmis, kurios nustatytos kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-644-856/2017 konstatuota, kad bankroto administratorė, vykdydama savo pareigas, turėjo susigrąžinti iš AVLN Maroc 35 000 Eur skolą. AVLN Maroc buveinę galima nustatyti iš įmonės buhalterinių dokumentų taip pat iš kitų civilinių ir baudžiamųjų bylų, be to, atsakovė galėjo kreiptis į buvusį bendrovės direktorių, kad šis suteiktų informaciją apie AVLN Maroc buveinės vietą. UAB „United Transline“ skola yra pagrįsta į bylą pateiktomis nuomos sutartimis bei paskaičiavimais, kurie nebuvo nuginčyti. Jeigu būtų laikoma, kad įmonė Loiret Negoce bankrutavo, tai galima daryti išvadą, jog atstatydinta bankroto administratorė UAB „Atenergo“ neatliko savo pareigų išieškoti skolą, todėl atsakovė turėjo kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į UAB „Atenergo“. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad nėra finansinių dokumentų, patvirtinančių, jog buvęs bendrovės direktorius R. B. perdavė Loiret Negoce 30 000 Eur sumą, tokiu atveju atsakovė turėjo pateikti ieškinį dėl skolos grąžinimo R. B..
Šalies argumentai
10.4. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė neturi pareigos iš savo asmeninių lėšų pateikti civilinius ieškinius, tačiau atsakovė niekada nešaukdavo kreditorių susirinkimų dėl lėšų skolų susigrąžinimui skyrimo ir (ar) pripažinimo beviltiškomis bei jų nurašymo. Be to, siekiant iš skolininkų išieškoti skolas, ne visada būtina reikšti ieškinius ir naudotis advokato paslaugomis. Raginimų atsiskaityti ar pretenzijų išsiuntimas skolininkams didelių išlaidų nereikalauja, tačiau nagrinėjamu atveju per septynerius metus nei viena bankroto administratorė net šių veiksmų neatliko.
10.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir sprendimų motyvavimo taisykles, selektyviai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu.
Atsiliepimas
11. Atsakovė bankroto administratorė V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, kadangi skolininkė BUAB „CB Logistic“ neturi teisinio pagrindo (galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės) į bankroto administratorę dėl tariamos žalos atlyginimo, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
11.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas patikslino reiškiamų reikalavimų pobūdį ir žalos atsiradimo pagrindą, nurodydamas, kad žala kildinama ne iš neteisėtų bankroto administratorės veiksmų dėl nesikreipimo su ieškiniais į teismus dėl skolų priteisimo, o iš atsakovės nesurinkimo pakankamai informacijos apie ieškovo nurodytus skolininkus ir šios informacijos nepateikė kreditoriams svarstyti. Nepaisant to, apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovė turėjo kreiptis į teismus dėl skolų priteisimo iš AVLN Maroc, Loiret Negoce ir UAB „United Transline“. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl vien šiuo pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.
11.3. Neįrodyti jokie atsakovės neteisėti veiksmai. Kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo turinio, visos aplinkybės, susijusios su apelianto nurodytų skolų egzistavimu, yra žinomos kreditoriams, įskaitant ir patį apeliantą, o tai paneigia apelianto argumentą, kad atsakovė nesurinko informacijos apie skolininkus ir neperdavė jos kreditoriams. Tai, kad atsakovė nepadarė jokios žalos BUAB „CB Logistic“ patvirtina ir tai, jog teismas patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą. Be to, tai konstatuota ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. išvadoje.
11.4. Ieškinių teikimas AVLN Maroc, Loiret Negoce ir UAB „United Transline“ būtų nepagrįstas ir neekonomiškas. Dėl skolos priteisimo iš AVLN Maroc reiktų kreiptis į Maroko Karalystėje esančius teismus, dėl skolos išieškojimo iš Loiret Negoce, kuri jau yra bankrutavusi, reiktų kreiptis į Prancūzijos Respublikos teismus, be to, nėra jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių, kad minėta įmonė skolinga BUAB „CB Logistic“ 20 000 Eur. Apie tai, kad UAB „United Transline“ būtų skolinga BUAB „CB Logistic“ atsakovė apskritai neturi jokių duomenų.
11.5. Jeigu apeliantas mano, kad yra ekonomiška ir protinga kreiptis į užsienio valstybių teismus dėl skolų priteisimo, tą jis, atstovaudamas BUAB „CB Logistic“ interesams, gali padaryti pats.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ atstatydinta. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi BUAB „CB Logistic“ bankroto administratore paskirta atsakovė V. L.. BUAB „CB Logistic“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma iš viso sudaro 153 385,15 Eur. Ieškovo V. G. kreditorinis reikalavimas sudaro 104 171,00 Eur (67,91 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų).
Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės
14. Ginčui aktualios ĮBĮ redakcijos 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
15. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).
16. Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).
18. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013).
19. Taigi, siekdamas, kad iš bankroto administratorės bendrovei būtų priteistas žalos atlyginimas ieškovas nagrinėjamu atveju privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais padarytą bendrovei ir jos kreditoriams žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismui nustačius bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaip minėta, jos kaltė būtų preziumuojama, o įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turėtų bankroto administratorė.
Dėl bankroto administratorės veiksmų (ne)teisėtumo
20. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka, kuris inter alia (be kita ko), apima įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymą (neteisėtas neveikimas), taip pat bendros pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.
21. Ieškinyje apeliantas buvo itin abstrakčiai nurodęs, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neveikimas, pareigų neatlikimas, ĮBĮ normų nesilaikymas bei teismo ir kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų nevykdymas. Teismo posėdžio metu teismui paprašius patikslinti ieškinio pagrindą, ieškovas nurodė, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti realią situaciją dėl minėtų sandorių, sudarytų su AVLN Maroc, Loiret Negoce bei UAB „United Transline“, nesurinko visos informacijos, susijusios su minėtais sandoriais, neatliko jos analizės ir nesikreipė į kreditorius, jog būtų priimti sprendimai dėl tolimesnių veiksmų, t. y. dėl kreipimosi į tam tikras institucijas ar ieškinių pateikimo. Be to, ieškovas pažymėjo, kad nekaltina atsakovės tuo, jog ji nesikreipė į teismus su ieškiniais (2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 47 min. iki 1 val. 52 min.).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).
23. Kaip matyti iš ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo suformuluotos pozicijos, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės V. L. BUAB „CB Logistic“ 59 886,23 Eur žalos atlyginimą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų išsiaiškintos aplinkybės dėl susidariusių skolų, susijusių su AVLN Maroc, Loiret Negoce bei UAB „United Transline“. Tačiau nepaisydamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apibrėžto ieškinio pagrindo, apeliaciniame skunde ieškovas vis tiek tvirtina, kad atsakovė turėjo kreiptis į teismus dėl skolų priteisimo iš AVLN Maroc, Loiret Negoce, UAB „United Transline“ ir buvusio bendrovės vadovo R. B., be to, papildomai nurodo, jog atsakovė turėjo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo ir iš buvusios bendrovės bankroto administratorės UAB „Atenergo“.
24. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nenurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 306 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
25. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, spręstina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės neveikimu nesikreipiant į teismus dėl skolų iš AVLN Maroc, Loiret Negoce, UAB „United Transline“ ir buvusio bendrovės vadovo išieškojimo bei žalos priteisimo iš buvusios bendrovės bankroto administratorės UAB „Atenergo“, negali būti vertinamos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
26. Tuo tarpu ieškinio faktinis pagrindas, kad atsakovė neatliko pareigos nustatyti realią situaciją dėl skolų išieškojimo, gauti informaciją, atlikti jos analizę ir kreiptis į kreditorius, kad būtų priimti sprendimai dėl tolimesnių veiksmų, yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
27. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovei bankroto byla iškelta 2012 m. gegužės 3 d., atsakovė bendrovės bankroto administratore paskirta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi. Taigi daugiau nei penkerius metus bendrovės bankroto administratorė buvo ne atsakovė V. L., o UAB „Atenergo“.
28. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte (ginčui aktuali ĮBĮ redakcija) numatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.
29. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bendrovės sudarytų sandorių patikrinimą ir visus ieškinius dėl galbūt neteisėtai sudarytų sandorių, žalos atlyginimo ir skolų išieškojimo turėjo pareikšti pirmoji bendrovės bankroto administratorė UAB „Atenergo“, administravusi bendrovę daugiau nei penkerius metus. Pradėjusi administruoti bendrovę, atsakovė turėjo tęsti buvusios bankroto administratorės pradėtus procesus pagal jai perduotus dokumentus ir toliau vykdyti bendrovės bankroto procedūras, kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir buvo daroma.
30. Administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita.
31. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. gruodžio 12 d. BUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu sprendė klausimą dėl bankroto administratorės V. L. ataskaitos tvirtinimo ir priėmė nutarimą netvirtinti ataskaitos bei įpareigojo bankroto administratorę parengti ir pateikti susipažinti kiekvienam iš bendrovės kreditorių detalią ataskaitą apie bendrovės per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. 2018 m. sausio 16 d. bankroto administratorė pateikė išvadą dėl sandorių, kurioje išanalizavo ir aptarė bendrovės sudarytus sandorius per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Išvadoje taip pat buvo nurodyti atsisakymo ginčyti tam tikrus sandorius motyvai (e. bylos t. 1, b. l. 137–142). 2018 m. vasario 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė nutarimą atsisakyti tvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą. Dėl tokio nutarimo teisėtumo buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą, kuris 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-572-569/2018, panaikino 2018 m. vasario 7 d. BUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir patvirtino bankroto administratorės V. L. pateiktą ataskaitą.
32. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1014-823/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad apeliantai, manydami, jog bankroto administratorė turėtų atlikti papildomą konkrečių sandorių analizę, turi teisę reikalauti iš bankroto administratorės papildomos informacijos ir (ar) tam tikrų veiksmų atlikimo ir dėl atitinkamo įpareigojimo nevykdymo spręsti tvirtindami vėlesnes bankroto administratorės ataskaitas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad patys kreditoriai turi teisę ginčyti bendrovės sudarytus sandorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties 34 punktas).
33. Taip pat šiuo aspektu pastebėtina, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. išvadoje Nr. D4-481, atlikus administratorės neplaninį veiklos patikrinimą, dalyje dėl bendrovės sudarytų sandorių patikrinimo konstatuota, jog bankroto administratorė nepažeidė jokių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (e. bylos t. 2, b. l. 80–85).
34. Įvertinusi minėtas aplinkybes, tai, kad bendrovės bankroto procesas tęsiasi jau nuo 2012 metų, bei tai, kad pagal į bylą pateiktus duomenis skolų išieškojimas iš AVLN Maroc, Loiret Negoce bei UAB „United Transline“ tikėtina būtų neperspektyvus (AVLN Maroc buveinė yra Maroko Karalystėje; Loiret Negoce buveinė yra Prancūzijos Respublikoje, be to, ši įmonė nuo 2015 m. spalio 19 d. yra bankrutavusi; buhalterinių dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „United Transline“ yra skolinga BUAB „CB Logistic“, nėra), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovo nurodytais sandoriais, sąlygojusius žalos bendrovei atsiradimą.
35. Be to, kaip matyti tiek iš bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo nurodytų argumentų, tiek iš apeliacinio skundo turinio, apeliantui yra žinomos visos faktinės aplinkybės, susijusios su sandoriais, sudarytais su AVLN Maroc, Loiret Negoce bei UAB „United Transline“, o tai paneigia paties apelianto nurodomus neteisėtus bankroto administratorės veiksmus, t. y. kad bankroto administratorė nesurinko visos jai prieinamos informacijos apie ieškovo nurodytus sandorius bei skolas ir šios informacijos neperdavė bendrovės kreditoriams.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 ir kt.).
37. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės V. L. veiksmų, susijusių su jo nurodytais sandoriais, sudarytais su AVLN Maroc, Loiret Negoce bei UAB „United Transline“ (CPK 178 straipsnis).
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl visų aplinkybių, jei tokios aplinkybės, nenustačius kitų sąlygų, tampa teisiškai nereikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017).
39. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio) vertinimo ir su tuo susijusių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
40. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, jeigu jis mano, jog yra tikslinga ir racionalu kreiptis į teismus dėl skolų priteisimo iš AVLN Maroc, Loiret Negoce bei UAB „United Transline“, jis pats, atstovaudamas bendrovės interesams, savarankiškai gali kreiptis į teismus su netiesioginiais ieškiniais.
Dėl ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės reikšti netiesioginį ieškinį
41. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, jog kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
43. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atstovaudamas BUAB „CB Logistic“ interesams, pareiškė netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei BUAB „CB Logistic“ bankroto administratorei V. L.. Tai reiškia, kad būtent šia civiline byla ieškovas ir siekė sukurti trečiojo asmens BUAB „CB Logistic“ reikalavimo teisę į atsakovę. Konstatavus, kad bankroto administratorė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai nekyla civilinė atsakomybė, darytina išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja sąlygos, būtinos netiesioginiam ieškiniui pareikšti (CK 6.68 straipsnis), todėl ieškovas neturi teisės bankrutavusios bendrovės vardu reikšti netiesioginį ieškinį bendrovės bankroto administratorei V. L..
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
47. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
48. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai jos visa apimtimi priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. L. iš ieškovo V. G. 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.