Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Giedriui Jonauskui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė antstoliui 2020 m. gruodžio 16 d. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Giedriaus Jonausko 2020-12-01 Patvarkymą dėl vykdomo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-91-26409. Nurodo, kad antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0091/13/01462 pagal priimtą skundžiamą 2020-12-01 patvarkymą skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, t. y. vadovaujantis CPK 51 straipsnio 4 dalimi išieškotoją - valstybę, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir skolininką - valstybę, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomojoje byloje piniginis išieškojimas - bauda, kuri paskirta skolininkui Klaipėdos apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.6.-3012-826/2013. Bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Mirus asmeniui, kuris buvo skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Šiuo konkrečiu atveju vykdomoji byla, kurioje išieškotojas ir skolininkas yra tas pats asmuo ir piniginis išieškojimas - bauda, nepaveldima, nutrauktina vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindais. Pažymi, kad antstolis skundžiamame patvarkyme neatriboja vykdomojoje byloje piniginio išieškojimo - baudos, nuo vykdymo išlaidų, neišsprendžia klausimo dėl vykdomosios bylos dalies dėl reikalavimo - baudos, nutraukimo. Patvarkyme vykdymo išlaidos nėra minimos, neapskaičiuotos. Darytina išvada, kad antstolis nepatyrė vykdymo išlaidų ir išieškotoją keičia tik dėl piniginio išieškojimo - baudos.

Antstolis Giedrius Jonauskas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-20-91-29297 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomųjų bylų medžiagomis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis Giedrius Jonauskas patvarkyme nurodė, kad šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Antstolis, teisėtai pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas. Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas. Nors šiuo atveju vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos, kurios sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, išieškojimu, tačiau, reikalavimas vykdomojoje byloje buvo pareikštas ne dėl baudos sumokėjimo, o tik dėl vykdymo išlaidų, kurios, kaip turtinė prievolė, gali būti paveldimos, atlyginimo, todėl antstolis, mirus skolininkui, pagrįstai siekia šias išlaidas išieškoti iš skolininko teisių perėmėjo, šiuo konkrečiu atveju - valstybės. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, negalima, todėl yra būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/13/01462 matyti, kad 2013 m. spalio 4 d. patvarkymu antstolis Giedrius Jonauskas priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3012-826/2013 dėl 1000 Lt (289,62 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko D. K. (D. K.) išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 7). Skolininkas D. K. (D. K.) (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. l. 108). Skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika (v. b. l. 110). 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-91-26409, skolininkas D. K. (D. K.) pakeista nauju skolininku - valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 113).

Pareiškėja su priimtu 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu nesutinka.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. 307 straipsnio norma, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 671 straipsnio norma numato, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Byloje nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdė priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko D. K. (D. K.) išieškotojos valstybės naudai. Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Taigi, tiek antstoliui, tiek ir pareiškėjai, kuri atstovauja valstybę, yra žinoma, jog reikalavimas ar pareiga sumokėti baudą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, ir dėl to ginčo byloje nėra.

CPK 629 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Minėta, kad baudos sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, tačiau pareiškėja neteisi teigdama, kad tiek vykdomosios bylos dalis dėl administracinių baudų, tiek dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turėjo būti nutraukta.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jos teisių perėmėjas, šiuo konkrečiu atveju – valstybė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad reikalavimas vykdomosiose bylose buvo pareikštas ne dėl baudos sumokėjimo, o tik dėl vykdymo išlaidų, kurias antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko teisių perėmėjo. Tas pačias aplinkybes savo patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, nurodė ir antstolis.

Valstybė, esant CK 5.62 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, neturi teisės pasirinkti priimti palikimą ar jo nepriimti, nes palikimas pereina valstybei paveldėjimo teise nepriklausomai nuo jos valios. Dėl turto perėjimo paveldėjimo teise valstybei negresia jokie neigiami finansiniai padariniai, nes pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2011). Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje nėra kliūčių pakeisti mirusį skolininką į valstybę, kuriai perėjo palikimas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis, spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-20-91-26409 naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, nagrinėję skundus dėl antstolio veiksmų analogiškose bylose, žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-629-280/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-451-569/2015, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-116-267/2018.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0091/13/01462, grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.