- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-386-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09112-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui G. J. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė antstoliui 2020 m. gruodžio 16 d. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio G. J. 2020 m. gruodžio 1 d. Patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0091/13/01462 pagal priimtą skundžiamą 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymą skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, t. y. vadovaujantis CPK 51 straipsnio 4 dalimi išieškotoją - Valstybę, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI), ir skolininką - Valstybę, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomojoje byloje piniginis išieškojimas - bauda, kuri paskirta skolininkui Klaipėdos apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.6.-3012-826/2013. Bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus. Mirus asmeniui, kuris buvo skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Šiuo konkrečiu atveju vykdomoji byla, kurioje išieškotojas ir skolininkas yra tas pats asmuo ir piniginis išieškojimas - bauda, nepaveldima, nutrauktina vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindais. Pažymėjo, kad antstolis skundžiamame patvarkyme neatriboja vykdomojoje byloje piniginio išieškojimo - baudos, nuo vykdymo išlaidų, neišsprendžia klausimo dėl vykdomosios bylos dalies dėl reikalavimo - baudos, nutraukimo. Patvarkyme vykdymo išlaidos nėra minimos, neapskaičiuotos, todėl, pareiškėjos nuomone, antstolis nepatyrė vykdymo išlaidų ir išieškotoją keičia tik dėl piniginio išieškojimo - baudos.
3. Antstolis G. J., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Nurodė, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus, tačiau priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, nėra pagrindo, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją Valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolio G. J. 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymą dėl vykdomo proceso šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima.
5.2. Pagal priimtą skundžiamą Patvarkymą, skolininkui mirus, keičiant skolininką į teisių perėmėją, kai reikalavimas - bauda negali pereiti mirusio asmens teisių perėmėjui – Valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, vykdomoji byla turi būti nutraukiama vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
5.3. Antstolio priimtame skundžiamame patvarkyme keičiant skolininką teisių perėmėju turėjo būti nurodytos ne tik vykdomosios bylos šalys, išieškoma iš skolininko/palikėjo suma bei prievolės kilmė, išieškotojas, bet ir antstolio patirtos vykdomosios išlaidos vykdomojoje byloje, jeigu jos buvo patirtos.
5.4. Palikėjui bauda skirta 2013 metais, palikėjas mirė 2018 m., taigi vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje turėjo būti paskaičiuotos nuo 2013 metų tuo metu (prieš 4,5 metų) galiojančiais įkainiais.
5.5. Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) nėra duomenų apie antstolio patirtas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje.
5.6. Nei antstolio skundžiamame patvarkyme dėl skolininko pakeitimo teisių perėmėju, nei patvarkyme dėl nesutikimo su skundu nėra nurodytos vykdomojoje byloje patirtos vykdymo išlaidos.
5.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo antstolio patirtų vykdymo išlaidų buvimo, nenurodė konkrečios sumos, kuri galimai buvo patirta antstolio vykdant vykdomąją bylą nuo 2013 metų.
5.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje cituoja aukštesnės instancijos teismų priimtas nutartis - Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-629-280/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-451-569/2015, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-116-267/2018, tačiau, atkreipia dėmesį, kad visose minimose teismų nutartyse yra nurodomos antstolių patirtos vykdymo išlaidos nurodant konkrečias sumas.
5.9. Nesant skundžiamame antstolio patvarkyme apskaičiuotų vykdomojoje byloje patirtų vykdymo išlaidų sumos, darytina išvada, kad antstolis nepatyrė vykdymo išlaidų, išieškotoją keičia tik dėl piniginio išieškojimo – baudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 4 d. patvarkymu antstolis G. J. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3012-826/2013 dėl 1 000 Lt (289,62 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko D. K. (D. K.) išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 7). Skolininkas D. K. (D. K.) (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. l. 108). Skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika (v. b. l. 110). 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas D. K. (D. K.) pakeistas nauju skolininku - Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 113).
9. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo motyvuodamas tuo, kad nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją Valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jo teisių perėmėjas, šiuo konkrečiu atveju – Valstybė.
10. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka argumentuodama, kad pagal priimtą skundžiamą Patvarkymą, skolininkui mirus, keičiant skolininką į teisių perėmėją, kai reikalavimas - bauda negali pereiti mirusio asmens teisių perėmėjui – Valstybei, atstovaujamai VMI, vykdomoji byla turi būti nutraukiama vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui.
12. Byloje nėra ginčo, kad reikalavimas ar pareiga sumokėti baudą negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nors baudos sumokėjimo pareiga nepereina mirusiojo asmens teisių perėmėjui, tačiau antstolis, pradėjęs baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintos. Taigi nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, negalima, todėl antstolis pagrįstai vykdomojoje byloje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeitė mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją Valstybę, šiuo atveju atstovaujamą pareiškėjos.
13. Apeliantė nurodo, kad Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) nėra duomenų apie antstolio patirtas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina Valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).
15. Kaip byloje nustatyta, apie vykdomą išieškojimą buvo pranešta Antstolių informacinėje sistemoje, taip pat vykdomojoje byloje buvo areštuotas skolininko turtas. Taigi pareiškėja galėjo/turėjo žinoti apie išieškojimo vykdymą. Akivaizdu, kad antstoliui vykdant išieškojimą neišvengiamai yra patiriamos vykdymo išlaidos, taigi pareiškėja žinodama apie vykdomą išieškojimą turėjo suprasti, kad susidarys ir vykdymo išlaidos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolis tinkamai įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese, todėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti nėra pagrindo.
16. Apeliantė teigia, kad nei antstolio skundžiamame patvarkyme dėl skolininko pakeitimo teisių perėmėju, nei patvarkyme dėl nesutikimo su skundu, nėra nurodytos vykdomojoje byloje patirtos vykdymo išlaidos.
17. Pažymėtina, kad informaciją apie vykdymo išlaidas, jų dydį pareiškėja galėjo/gali gauti iš antstolio. Be to, vykdymo išlaidų dydis nepriklauso nuo išieškotojo ir skolininko valios.
18. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.