- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-356-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18819-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Ž. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei Ž. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. V. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo atidalinti atsakovei Ž. L. (toliau – atsakovė) priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), priteisiant šią Buto dalį ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – 12 050 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės ieškovui 6 831,75 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo ieškovo sugyventinė nuo 2015 m. Šalys, siekdamos nenuomoti svetimo būsto, nusprendė įsigyti bendrą. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, atsakovė tuo metu niekur nedirbo. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS suteikė šalims paskolą būstui įsigyti. Šalys pirko Butą bendrojon dalinėn nuosavybėn už 25 000 Eur po ½ dalį kiekvienam bendraturčiui, 2016 m. kovo 10 d. su trečiuoju asmeniu Luminor Bank AS pasirašiusios kreditavimo sutartį dėl 21 250 Eur kredito suteikimo ginčo Butui įsigyti. Visas kredito įmokas už suteiktą paskolą ir palūkanas mokėjo tik ieškovas. Šalys mokėjo mokesčius už Buto komunalines paslaugas lygiomis dalimis. Ieškovui iš atsakovės priteistina pusė sumokėto kredito sumos su palūkanomis (4 956,73 Eur), taip pat pusė pradinio įnašo (1 875 Eur), kadangi ieškovas vienas vykdė solidarią prievolę. Nuo 2018 m. šalių nesieja jokie santykiai, kiekvienas veda savo ūkį atskirai, tačiau ieškovas ir atsakovė liko Buto bendraturčiais, dėl to tarp jų kyla konfliktai. Buto rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 24 100 Eur. Atsakovei priklausanti turto dalis atidalintina, priteisiant šią turto dalį ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – piniginę kompensaciją už ½ Buto dalį. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią turto dalį, priteisiant jai piniginę kompensaciją, atsakovės interesai nebus pažeisti, nes ji turi kitą asmeninį būstą – butą (duomenys neskelbtini), o ieškovas neturi kito gyvenamojo būsto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkanti iš dalies. Atsakovė teigė, kad jos ir ieškovo pozicija dėl Buto atidalijimo iš esmės sutampa. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jos ieškovo iki 2019 m. rugsėjo 20 d. sumokėtas kredito įmokas už Butą. Ieškovė sutiko su kredito įmokų, sumokėtų po 2019 m. rugsėjo 20 d., priteisimu. Ieškovo iki 2019 m. rugsėjo 20 d. sumokėtos kredito įmokos, taip pat avansas už Butą ir pradinė įmoka buvo sumokėtos jungtinės veiklos tarp šalių pagrindu. Tuo pačiu pagrindu atsakovė mokėjo už ginčo Buto remonto darbus ir medžiagas, taip pat už elektrą, dujas, televiziją, komunalinius ir kitus patarnavimus. Atsakovė, pradėdama gyventi kartu su ieškovu, turėjo santaupų ir pajamų. Ieškovo nurodyta Buto vertė (24 100 Eur) buvo nustatyta 2016 m. kovo 24 d. masinio vertinimo metu. Šiuo metu reali Buto rinkos vertė yra 35 100 Eur. Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu dėl jos dalies atidalijimo, jeigu jai būtų sumokėta 17 550 Eur kompensacija.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalino atsakovei priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (Buto vertė – 35 000 Eur), priteisiant šią Buto dalį nuosavybės teise ieškovui, priteisė iš ieškovo atsakovei 16 250,97 Eur kompensaciją ir 1 454,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovo valstybei 90,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad šalys iš esmės pripažino, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. liepos mėn. ieškovas ir atsakovė gyveno kaip pora. Iš ieškovo lėšų buvo atsiskaitoma pagal kreditavimo sutartį, atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius ir pirko maistą. Abi šalys pripažino, kad bendromis lėšomis atliko remontą Bute. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai: sąskaitos, išrašytos už statybines medžiagas, kvitai, patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimą ir apmokėjimą atsakovės vardu, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelių duomenys, sąskaitų dėl komunalinių paslaugų duomenys ir kvitai, patvirtinantys šių paslaugų apmokėjimą. Pagal kreditavimo sutartį iš ieškovo sąskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. sumokėta 8 405,06 Eur kredito įmokų ir 1 508,01 Eur palūkanų, iš viso – 9 913,07 Eur. Abi šalys pripažino faktą, kad atsakovė negyvena Bute nuo 2019 m. rugsėjo 20 d.
7. Teismas vertino, kad nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalinant ½ dalį ginčo Buto, todėl tinkamiausias ir optimaliausias Buto dalies atidalijimo būdas yra skirti visą Butą vienam savininkui, kompensuojant kito savininko dalį pinigais. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo motyvus, kad atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis turi būti nustatomas pagal Buto įsigijimo metu sumokėtą jo kainą. Teismas sprendė, kad atsakovei mokėtina kompensacija negali būti skaičiuojama ir pagal Buto vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre kaip masinio vertinimo būdu nustatytą Buto kainą. Byloje esant dviem turto vertinimo išvadoms, parengtoms to paties turto vertintojo, šiam apžiūrėjus ginčo Butą, teismas sprendė esant pagrindui remtis viena iš šių išvadų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktoje Buto dalies vertinimo išvadoje nurodyta ½ dalies Buto kaina tuo atveju, jei ji būtų parduodama vieno bendrasavininko, todėl, nesant atidalintai Buto daliai ir nustatytai Buto naudojimosi tvarkai tarp šalių, ½ dalies Buto vertės nustatymo išvadoje nurodyta mažesnė Buto dalies vertė (14 700 Eur). Byloje nesant įrodymų, paneigiančių atsakovės užsakytos Nekilnojamojo turto vertės ataskaitos duomenis apie tai, kad 2020 m. birželio mėn. viso ginčo Buto vertė buvo 35 000 Eur, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl ½ dalies Buto atidalinimo, priteisiant šią Buto dalį ieškovui, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 17 500 Eur kompensaciją.
8. Teismas nustatė, kad atsakovės paaiškinimus apie tai, jog būtent ji mokėjo Buto komunalinius ir kitus mokesčius, patvirtina jos į bylą pateikti atsiskaitymo už komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas knygelių, sąskaitų bei kvitų duomenys. Atsakovės nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta A. Z. Ieškovas, nurodydamas, kad jis perduodavo atsakovei kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą, skirtą komunaliniams ir kitiems mokesčiams apmokėti, nepateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad šalis 2016 m. kovo mėn.–2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu siejo jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys siekė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. lygiomis dalimis) Butą, pasiėmusios paskolą iš trečiojo asmens Luminor Bank AS (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, jog šalys susitarė, kad ieškovo įnašas į bendro turto įsigijimą bus kas mėnesį iš jo sąskaitos nurašoma paskolos dalis (apie 200 Eur), o atsakovės įnašas – kas mėnesį mokami mokesčiai už komunalines (šildymo, elektros, dujų, vandens, šiukšlių išvežimo) ir kitas paslaugas (kabelinės televizijos), išlaidos maistui abiem šalims. Įvertinęs atsakovės kas mėnesį mokėtų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių dydį, tai, kad ji pirko maistą už savo lėšas ir sau, ir ieškovui, teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė prisidėjo prie bendro šalių tikslo siekimo ne mažesne kaip 200 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovė turėjo savo pajamų, patvirtino ir ieškovas, nurodęs, kad atsakovė užsiėmė prekyba, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos apie jungtinės veiklos sutarties šalių lygius įnašus į bendro turto įsigijimą.
9. Ieškovui nepaneigus, kad, nors jis nustojo gyventi su atsakove kaip partnere 2018 m. liepos mėn., tačiau atsakovė išsikraustė iš bendro būsto tik 2019 m. rugsėjo 20 d., kai jai buvo pritaikyta kardomoji priemonė, atsakovei pateikus įrodymus, jog ir 2018 m. liepos mėn.–2019 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu būtent ji apmokėdavo Buto komunalinius ir kitus mokesčius, nustačius, kad tuo laikotarpiu iš ieškovo sąskaitoje buvusių lėšų ir toliau buvo išskaitomos kredito įmokos, kurių dalies grąžinimo ieškovas neprašė iš atsakovės iki ieškinio pareiškimo, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad nuo 2018 m. liepos mėn. pasikeitė šalių susitarimo turinys dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Nustatęs, kad 2016 m. kovo mėn.–2019 m. rugsėjo mėn. šalis siejo jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jų įnašai į bendros veiklos rezultatą buvo lygūs, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ½ dalį jo pagal kreditavimo sutartį sumokėtų kredito įmokų.
10. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės ½ dalį ankstesniems Buto savininkams sumokėto turto įsigijimo pradinio įnašo, motyvuodamas tuo, kad Buto įsigijimo preliminarioje sutartyje ir Buto pirkimo–pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, nurodyta, jog abi šalys sumokėjo Buto kainos dalį lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl pradinio įnašo dalies priteisimo iš atsakovės, neginčijo nei preliminarios sutarties, nei Buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų.
11. Nustatęs, kad atsakovė Bute negyvena nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., jog ji sutinka, kad iš jos būtų priteista ½ dalis ieškovo įmokų pagal kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės už minėtą laikotarpį ir priteisė iš atsakovės ½ dalį įmokų, sumokėtų ieškovo pagal kreditavimo sutartį (2 478,70 Eur / 2 = 1 239,35 Eur). Atsakovei iš esmės pripažinus, kad nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. ji turėjo pareigą mokėti ieškovui ½ dalį įmokų pagal kreditavimo sutartį, tačiau jų nemokėjo, teismas sprendė esant pagrindą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 239,35 Eur sumos už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio priėmimo (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), t. y. už 57 dienas. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 9,68 Eur procesines palūkanas. Atlikęs šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (?K 6.130 straipsnis), teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 16 250,97 Eur kompensaciją (17 500 Eur – 1 239,35 Eur – 9,68 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl iš ieškovo atsakovei priteistos kompensacijos dydžio ir priteisti iš ieškovo atsakovei 4 944,89 Eur kompensaciją, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Buto vertė nuo jo įsigijimo iki ataskaitos parengimo pakilo dėl rinkos pokyčių, tačiau teismas, spręsdamas atsakovei priteistinos kompensacijos klausimą, šios aplinkybės nevertino.
1.2. Teismas, neteisingai kvalifikuodamas šalių teisinius santykius kaip jungtinę veiklą, neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad Butas negali būti vertinamas kaip vienas vienetas, nes šalims priklauso po ½ jo dalį asmeninės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad Butas nuo pat pradžių buvo įregistruotas kaip kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė po ½ dalį, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog Butas buvo įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
1.3. Teismui padalijus neva jungtinės veiklos būdu įgytą Butą, jungtinės veiklos santykiai turėtų baigtis, tačiau lieka neišspręstas kredito grąžinimo klausimas.
1.4. Teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais ir jos pateiktomis komunalinių mokesčių knygelėmis, konstatavęs, kad šalys vykdė jungtinę veiklą, nevertino aplinkybės, jog iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad atsakovė Buto įsigijimo metu ir laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. neturėjo pajamų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo turto įsigijimo atsakovė neturėjo jokių pajamų iš savo individualios veiklos. Atsakovės argumentas, kad ji turėjo apie 20 000 Eur santaupų, nepagrįstas įrodymais.
1.5. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti Butą jungtinės veiklos rezultatu pagal CK 6.969 straipsnį, todėl teismas, nustatydamas tokią faktinę aplinkybę, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį. Kadangi nė viena iš šalių byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo Butą pripažinti bendrosios jungtinės veiklos rezultatu, iš byloje esančių duomenų negalima spręsti nei dėl šalių įnašo (jo pobūdžio), įsigyjant (sukuriant) ginčo Butą, nei dėl susitarimo dėl veiklos rezultato įforminimo, šalims gyvenant nesudarius santuokos. Į bylą nebuvo pateikta ir rašytinė jungtinės veiklos sutartis.
1.6. Teismas, taikęs prezumpciją dėl lygių partnerių įnašų, paneigė rungimosi principą civiliniame procese.
1.7. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, palikus galioti sprendimą atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovo sąskaita, nes, būdama ginčo Buto bendraturtė, nevykdydama savo finansinių ir sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gautų turto dalies piniginį ekvivalentą rinkos verte, nors ji prie šio turto įsigijimo neprisidėjo jokia forma.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismų praktikoje nėra nustatinėjama atidalintinos dalies, kaip atskiro turto objekto, rinkos vertė, o yra nustatoma viso turto objekto rinkos vertė ir pagal tai proporcingai apskaičiuojama atidalintinos dalies vertė.
2.2. Aplinkybė, kad teismas šalių santykius dėl Buto įsigijimo, išlaikymo, remonto ir kitų bendro ūkio vedimo aspektų kvalifikavo kaip bendrą jungtinę veiklą, vertintina ne kaip išėjimas už ginčo ribų, o kaip teismo pareigos kvalifikuoti ginčo santykį įgyvendinimas.
2.3. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), kasacinio teismo praktikos.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neturėjo pajamų, yra nenuoseklus, nes pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė užsiėmė prekyba. Ieškovui nenuginčijus Buto pirkimo–pardavimo sutarties ar atskirų jos sąlygų, pripažintina, kad 3 750 Eur pradinė įmoka už Butą buvo sumokėta abiejų šalių lėšomis po lygiai. Ieškovo sumokėtos kredito dengimo įmokos buvo šalių 2015 m.–2019 m. rugsėjo 20 d. vykdytos jungtinės veiklos rezultatas.
14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus. Ginčo tarp šalių dėl atidalijimo būdo nėra. Abi šalys sutinka, kad Butas natūra būtų priteistas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – kompensacija pinigais. Byloje taip pat nėra ginčo dėl šalių nuosavybės teisių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šalys, sudarydamos 2016 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, išreiškė valią įsigyti Butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Ši pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, yra įvykdyta ir galioja, jos šalys neginčija. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytos nuosavybės teisės negali būti padidintos ar sumažintos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto normų pagrindu. Tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta panaudojant kitos – kreditavimo – sutarties pagrindu pasiskolintas lėšas, neturi įtakos iš jos kylančioms nuosavybės teisėms.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atidalijamo turto vertės ir ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertės ataskaitos duomenis, 2020 m. birželio mėn. viso ginčo Buto vertė buvo 35 000 Eur, todėl Buto ½ dalies vertė yra 17 500 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog Buto vertė padidėjo dėl rinkos pokyčių. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Turto rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
19. Iš nagrinėjamos bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktų nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis jis buvo priimtas, matyti, kad, nustatydamas atidalijamo turto vertę, teismas rėmėsi atsakovės užsakymu 2020 m. birželio mėn. parengtu Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu (toliau – Nekilnojamojo turto vertės ataskaita). Kaip minėta, turtas dalijamas atsižvelgiant į jo vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, įstatyme nenumatyta galimybė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Buto vertę, neįvertinęs aplinkybės, jog Buto vertė padidėjo dėl rinkos pokyčių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje remtis atsakovės užsakymu parengta Nekilnojamojo turto vertės ataskaita, o ne ieškovo užsakymu parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo konsultacine išvada (toliau – Vertinimo išvada), kuria nustatyta ginčo Buto ½ dalies rinkos vertė. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad Buto ½ dalies vertė nustatyta atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo Butas priklauso dviem asmenims po ½ dalį, tačiau ši aplinkybė yra nurodyta ir Nekilnojamojo turto vertės ataskaitoje (1.1 ir 2.2 punktuose turto savininkais įvardinti ieškovas ir atsakovė, kuriems priklauso po ½ Buto dalį). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad nustatant viso ginčo Buto rinkos vertę, nebuvo įvertinta, jog šalims priklauso vertinamo Buto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise. To neteigia ir ieškovas apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad, nesant atidalintoms ginčo Buto dalims, nesant nustatytos naudojimosi Butu tvarkos, nėra aišku, kaip buvo nustatyta Buto ½ dalies rinkos vertė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydžio, pagrįstai nesivadovavo ginčo Buto ½ dalies Vertinimo išvada.
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priteisiant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą natūra ieškovui, atsakovė turi teisę į kompensaciją, atitinkančią jos nuosavybės teisės dalies dydį (½) ir apskaičiuotą pagal turto rinkos vertę (35 000 Eur). Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovei priteistinos kompensacijos dydis yra 17 500 Eur. Priešingu atveju, t. y. nustačius mažesnę ieškovei mokėtiną kompensaciją, ji neatitiktų Buto dalies rinkos vertės. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl negalėjimo išmokėti atsakovei pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės pagal kreditavimo sutartį sumokėtų įmokų dalį, šalių ginčo santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius teisinius santykius, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas nesutinka su tokiu šalių ginčo santykių kvalifikavimu, teigdamas, kad Butas nuo pat pradžių buvo įregistruotas kaip kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė po ½ dalį, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė neturėjo pajamų, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti Butą jungtinės veiklos rezultatu pagal CK 6.969 straipsnį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė prezumpciją dėl lygių partnerių įnašų.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008). Taigi teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, be kita ko, prašė priteisti jam iš atsakovės pusę sumokėto kredito sumos su palūkanomis, taip pat pusę pradinio įnašo, kadangi, ieškovo teigimu, jis vienas vykdė solidarią prievolę už šalių bendrojon dalinėn nuosavybėn įsigytą Butą. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad ieškovo iki 2019 m. rugsėjo 20 d. sumokėtos kredito įmokos, taip pat pradinė įmoka už Butą buvo sumokėtos jungtinės veiklos tarp šalių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šalis 2016 m. kovo mėn. – 2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu siejo jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys siekė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. lygiomis dalimis) Butą, pasiėmusios paskolą iš trečiojo asmens Luminor Bank AS (CK 6.969 straipsnio 1 dalis), šalys susitarė, jog ieškovo įnašas į bendro turto įsigijimą bus kas mėnesį iš jo sąskaitos nurašoma paskolos dalis (apie 200 Eur), o atsakovės įnašas – kas mėnesį mokami mokesčiai už komunalines (šildymo, elektros, dujų, vandens, šiukšlių išvežimo) ir kitas paslaugas (kabelinės televizijos), išlaidos maistui abiem šalims (CK 6.970 straipsnis).
24. Pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, taigi sudarė bendro pobūdžio susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įstatyme nustatytas funkcijas, analizavo ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, atsakovės atsikirtimuose nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus, priimtame sprendime išdėstė jų teisinį vertinimą, kvalifikavo šalių ginčo santykius. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, taikė su įrodinėjamų paskolos teisinių santykių vertinimu susijusiose bylose kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl šalių ginčo santykių netinkamo kvalifikavimo ir ieškinio ribų peržengimo.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 22 d. A. G. ir šios bylos šalys sudarė Preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 30 d. sudarys įstatymo nustatyta tvarka buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. 2016 m. kovo 10 d. tarp šalių ir trečiojo asmens buvo sudaryta kreditavimo sutartis. Pagal šią sutartį šalims suteiktas 21 250 Eur dydžio kreditas iki 2026 m. vasario 26 d. Butui pirkti. 2016 m. kovo 25 d. tarp A. G. ir šios bylos šalių sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 2.1 punkte nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė perka Butą po ½ dalį.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad šalys 2016 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko po ½ dalį Buto, esant suteiktam kreditui Butui pirkti, priešingai, nei teigia ieškovas, ne paneigia, o patvirtina buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aplinkybė, kad, nesant ieškinio reikalavimo, liko neišspręstas likusio kredito grąžinimo klausimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto šalių ginčo santykių teisinio vertinimo teisingumo. Kreditavimo sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiem kredito gavėjams, už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai, todėl atsakovei ateityje nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, ieškovas įgis teisę į už atsakovę įvykdytos prievolės dalies atlyginimą. Ieškovo teiginį, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos, paneigia ir faktinė aplinkybė, kad viso šalių gyvenimo kartu ginčo Bute laikotarpiu ieškovas nereikalavo iš atsakovės kompensuoti ½ dalį jo pagal kreditavimo sutartį sumokėtų įmokų. Atsakovės teiginius apie mokėtus komunalinius ir kitus mokesčius patvirtina atsakovės į bylą pateikti atsiskaitymo už komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas knygelių, sąskaitų, kvitų duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, nurodydamas, jog jis perduodavo atsakovei kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą, skirtą komunaliniams ir kitiems mokesčiams apmokėti, nepateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Apeliaciniame skunde ieškovas pakartotinai nurodo, kad jis visada kompensuodavo atsakovei sumokėtų komunalinių mokesčių dalį, tačiau, ieškovui nepateikus įrodymų šiam argumentui pagrįsti, teisėjų kolegija jį atmeta kaip neįrodytą.
27. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, neteisėtai preziumavo, jog šalių įnašai bendrojoje jungtinėje veikloje buvo lygūs, tačiau apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų šiai prezumpcijai paneigti. Ieškovas teigia, kad jis pateikė teismui visus duomenis apie savo turtinę padėtį – banko sąskaitos išrašus, VĮ Registrų centro išrašus, duomenis apie gaunamas pajamas, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad iš ieškovo sąskaitos lėšų buvo atsiskaitoma pagal kreditavimo sutartį. Šiuo atveju ieškovas turėjo paneigti atsakovės argumentus, kad ji prisidėjo prie bendro šalių tikslo siekimo taip pat ne mažesne kaip 200 Eur suma. Ieškovui to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepaneigė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos apie jungtinės veiklos sutarties šalių lygius įnašus į bendro turto įsigijimą.
28. Ieškovo argumentus, kad atsakovė neturėjo lėšų, todėl negalėjo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo, paneigia paties ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai. Pirma, kaip minėta, ieškovas teigia, kad jis visada kompensuodavo atsakovei sumokėtų komunalinių ir kitų mokesčių dalį. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo savo lėšų mokesčiams sumokėti, ieškovas neteigia, jog būtent jo lėšomis buvo mokami Buto išlaikymo mokesčiai. Antra, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė turėjo Buto einamojo remonto išlaidų, ieškovas kompensavo atsakovei 2 000 Eur už savo dalį. Taigi atsakovė Buto einamajam remontui turėjo 4 000 Eur savo lėšų, ieškovas neneigia šių aplinkybių. Trečia, 2016 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė sumokėjo Buto kainos dalį lygiomis dalimis. Esant nenuginčytoms nurodytoms pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neturėjo lėšų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, o kartu netikėti atsakovės teiginiais apie turėtas santaupas, iš prekybos gautas pajamas.
29. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011, 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, jog ginčo šalys ilgą laiką gyveno kartu, skirtingais būdais prisidėjo prie bendros veiklos (ieškovas – mokėdamas kredito įmokas, atsakovė – mokėdama mokesčius, pirkdama maistą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ½ dalį ieškovo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. sumokėtų įmokų pagal kreditavimo sutartį. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atmesto ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės ½ dalį sumokėto ankstesniems Buto savininkams turto įsigijimo pradinio įnašo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šios sprendimo dalies.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą. Atsakovės turėtos 450 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 454,8 Eur * 1,3 = 1 891,24 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
33. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir atidėjo 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimą iki teismo sprendimo galutinio priėmimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyta suma priteisiama iš ieškovo valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. V., gim. (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo E. V., gim. (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.