Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei Ž. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovas neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš abiejų šalių parodymų nustatyta, kad jie pradėjo gyventi kartu nuo 2015 m. pavasario nuomojamame bute. Ieškovas dirbo vairuotoju AB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė prekiavo turguje. 2010-2014 m. Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos duomenimis atsakovė 2010 m. deklaravo 70 825 Lt (20 512,33 Eur) pajamas, 2011 m. - 62 676 Lt (18 152,22 Eur), 2012 m. 83 333 Lt (24 134,90 Eur), 2013 m. - 11 669 Lt (3379,58 Eur), 2014 m. - 57 210 Lt (16 569,22 Eur) (2020-09-14 prašymo priedas).

12. 2016 m. vasario 22 d. A. G. ir šios bylos šalys sudarė Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. t. 1, l. 23, 24), kurioje susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 30 d. sudarys įstatymo nustatyta tvarka buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarios sutarties 1 punktas). Pardavėja įsipareigojo parduoti šalims butą už 25 000 Eur (Preliminarios sutarties 3 punktas). Preliminarios sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėjai (E. V. ir Ž. L.) įsipareigoja sumokėti 500 Eur avansą sutarties pasirašymo dieną. P. P. sutarties 6 punktą pirkėjai E. V. ir Ž. L. įsipareigojo likusią Buto kainos dalį (24 500 Eur) sumokėti per 20 dienų nuo pagrindinės sutarties pasirašymo. 500 Eur avansas buvo perduotas pardavėjai Preliminarios sutarties pasirašymo dieną.

13. 2016 m. kovo 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės iš vienos pusės bei trečiojo asmens AB DNB banko (šiuo metu Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) iš kitos pusės buvo sudaryta kreditavimo sutartis (toliau – ir Kreditavimo sutartis, el. b. t. 1, l. 28-30). P. K. sutartį šalims suteikta 21 250 Eur dydžio paskola iki 2026 m. vasario 26 d., butui (duomenys neskelbtini) pirkti. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 14 punkte susitarta, kad visas pagal sutartį kredito gavėjo bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas bankas nurašys nuo E. V. sąskaitos. Kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 14 punkte (el. b. t. 1, l. 160-175) nurodyta, kad jeigu kredito gavėjo pusėje yra asmenų daugetas (du ar daugiau asmenų-bendraskolių), sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiem kredito gavėjams, jei sutartyje nenustatyta kitaip; už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai. P. K. sutarties 3.1 punktą kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti kreditą sumomis ir terminais, nurodytais mokėjimų grafike.

14. 2016 m. kovo 21 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ieškovui 2900 Eur paskolą 2018 m. kovo 31 d. (el. b. t. 2, l. 179,180). 2016 m. kovo 25 d. į ieškovo sąskaitą grynais įnešta 3500 Eur suma. 2016 m. kovo 25 d. iš ieškovo sąskaitos į AB Swedbank sąskaitą sumokėta 3250 Eur A. G. ir G. G. kreditui dengti (el. b. t. 1, l. 27). 2016 m. kovo 25 d. tarp A. G. ir šios bylos šalių sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notaro (el. b. t. 1, l. 43-54). Buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai E. V. ir Ž. L. perka butą po ½ dalį. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina yra 25 000 Eur; šalių susitarimu Butas parduodamas už 25 000 Eur (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktas).

15. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjai pareiškia, jog 500 Eur lygiomis dalimis sumokėjo grynais pinigais pardavėjui iki sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.2.1 punktas). Pirkėjai pareiškė, kad 3250 Eur jie sumokėjo iki Sutarties pasirašymo lygiomis dalimis pardavėjo prašymu į AB „Swedbank“ sąskaitą (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.2 punktas). Pirkėjai patvirtino, kad nesumokėta Buto kainos dalis (21 250 Eur) bus mokama iš jiems suteikiamo kredito (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 punktas). 2016 m. gegužės 2 d. notaro patvirtinto pakvitavimo (el. b. t. 1, l. 25, 26) duomenimis, Buto pardavėja pareiškė, kad Ž. L. ir E. V. sumokėjo 21 250 Eur.

16. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys iš esmės pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. liepos mėn. jie gyveno kaip pora. Iš ieškovo sąskaitos lėšų buvo atsiskaitoma pagal Kreditavimo sutartį, atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius ir pirko maistą. Abi šalys pripažino, kad bendromis lėšomis atliko remontą Bute. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai: sąskaitos, išrašytos už statybines medžiagas, kvitai, patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimą ir apmokėjimą atsakovės vardu; atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelių duomenys, sąskaitų dėl komunalinių paslaugų duomenys ir kvitai, patvirtinantys šių paslaugų apmokėjimą Ž. L. vardu (popierinės bylos priedai).

17. Iš ieškovo sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d. (el. b. t. 1, l. 58-145) matyti, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. iš šioje sąskaitoje buvusių lėšų kiekvieną mėn. pagal Kreditavimo sutartį buvo išskaitoma grąžintina kredito dalis ir palūkanos (apie 200 Eur). P. K. sutartį iš ieškovo sąskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. sumokėta 8405,06 Eur kredito įmokų ir 1508,01 Eur palūkanų, iš viso – 9913,07 Eur (2020-09-08 prašymo priedas). Abi šalys pripažino faktą, kad atsakovė negyvena bendrame Bute nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

18. 2019 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl ginčo sprendimo taikiu būdu (el. b. t. 1, l. 10, 11). Prie elektroninio laiško pridėtas prašymas, kuriame prašoma atsakyti, ar atsakovė mato galimybę išspręsti taikiai ginčą dėl Buto dalies išpirkimo. 2019 m. lapkričio 11, 12 d. elektroniniais laiškais atsakovės atstovas atsakė, kad ji sutinka atsidalinti Butą, nurodydamas, kad Buto atidalinimas natūra neracionalus ir neįmanomas (el. b. t. 1, l. 12, 13). Atsakovės atstovo teigimu, Butas gali būti atidalintas, perduodant viso Buto nuosavybės teisę atsakovei, išmokant ieškovui 12 500 Eur, kuriais ji dengia ½ dalį paskolos, o kiti ginčai nesusiję su Buto atidalijimu, todėl sprendžiami atskirai.

19. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo 2016 m. kovo 24 d. metu, yra 24 100 Eur (el. b. t. 1, l. 17-19). 2020 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Buto kaina, nustatyta masinio vertinimo būdu 2020 m. vasario 6 d., - 27 400 Eur (el. b. t. 2, l. 74, 75).

20. Atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo akto (el. b. t. 3, l. 48-79) duomenimis ginčo buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2020 m. birželio 22 d. buvo 35 000 Eur. Akto 12 puslapyje nurodyta, kad 1978-1988 statybos metų butų 1 kv. m. kainos Palemono mikrorajone nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pasiūlos kainos 2020 m. birželio mėn. pasiekė 758,42 Eur/m² lygį, minimali kainos reikšmė užfiksuota 2018 m. gruodžio mėn. – 560,13 Eur/m². Akte nurodyta, kad 35 000 Eur suma parodo turto vertę esamos būklės, naudojimo ir vertinimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis; kintant šioms sąlygoms, vertinamo turto vertė gali kisti priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų, visų pirmą nuo pasaulinę pandemiją sukėlusio COVID-19 plitimo tolimesnės eigos.

21. Ieškovo į bylą pateikto Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo konsultacinės išvados (el. b. t. 3, l. 1. 1-41) duomenimis ½ dalies ginčo buto rinkos vertė 2020 m. liepos 30 d. buvo 14 700 Eur. Ši Buto dalies vertė nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad Butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem asmenims po ½ dalį ir rinkoje ½ dalies buto pardavimą vykdo tik vienas savininkas. Šios išvados 12 puslapyje taip pat nurodyta, kad 1978-1988 statybos metų butų 1 kv. m. kainos Palemono mikrorajone nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pasiūlos kainos 2020 m. liepos mėn. pasiekė 879,33 Eur/m² lygį, minimali kainos reikšmė užfiksuota 2018 m. gruodžio mėn. – 560,13 Eur/m².

22. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais, konstatuoja, kad šalys iš esmės sutaria dėl to, jog atsakovei priklausanti ½ dalis ginčo buto turi būti atidalinta, priteisiant ją ieškovui, o atsakovei turi būti priteista kompensacija. Šalys nesutaria dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio. Be to, tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti dalį laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. jo sumokėtų trečiajam asmeniui įmokų pagal Kreditavimo sutartį. Todėl šioje byloje turi būti atsakyta į šiuos klausimus: kokio dydžio kompensacija turi būti priteista atsakovei, atidalinant jai priklausančią Buto dalį; ar atsakovė privalo kompensuoti ieškovui dalį jo sumokėtų bankui kredito įmokų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.

Dėl atsakovei Ž. L. priteistinos iš ieškovo E. V. kompensacijos už atidalinamą Buto dalį dydžio

23. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

24. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

25. Turtas dalijamas atsižvelgiant į jo vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

26. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vieno bendraskolio kredito sutarties vykdymas nepadidina jo nuosavybės teisės į butą dalies, tačiau suteikia teisę reikalauti, kad kitas bendraskolis atlygintų įvykdžiusiam prievolę bendraskoliui savo dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

27. Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

28. Kai dalijamas nekilnojamasis turtas, vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

29. Nagrinėjamu atveju abi šalys iš esmės pripažįsta, kad nėra galimybės atidalinti ½ dalį ginčo buto natūra. Teismo vertinimu, tokiu atveju reikėtų atskirai įvesti kanalizaciją, santechniką, padaryti atskirą įėjimą. Teismo nuomone, nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalinant ½ dalį ginčo buto, todėl tinkamiausias ir optimaliausias Buto dalies atidalijimo būdas yra skirti visą butą vienam savininkui, kompensuojant kito savininko dalį pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

30. Ieškovo teigimu, kompensacija turi būti skaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (27 100 Eur), arba pagal Buto įsigijimo vertę (25 000 Eur), arba pagal jo į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą apie ½ dalį Buto vertės (14 700 Eur). Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, nurodydama, kad šiuo metu viso Buto vertė yra 35 000 Eur, todėl jai turi būti priteista ½ dalis šios sumos.

31. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika (sprendimo 24-26 punktai), atmeta kaip nepagrįstus ieškovo motyvus, jog atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis turi būti nustatomas pagal Buto įsigijimo metu sumokėtą Buto kainą, įvertinus ir tai, kad ji neprisidėjo prie įmokų mokėjimo. Atsakovei mokėtina kompensacija negali būti skaičiuojama ir pagal Buto vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre kaip masinio vertinimo būdu nustatyta Buto kaina (žr. sprendimo 28 punktą). Esant byloje dviem turto vertinimo išvadoms, parengtoms to paties turto vertintojo šiam apžiūrėjus ginčo Butą, yra pagrindas remtis viena iš šių išvadų.

32. Ieškovo pateiktoje Buto dalies vertinimo išvadoje nurodyta ½ dalies Buto kaina tuo atveju, jei ji būtų parduodama vieno bendrasavininko (sprendimo 21 punktas). Todėl natūralu, kad nesant atidalintai Buto daliai, bei nesant nustatytai Buto naudojimosi tvarkai tarp šalių, ½ dalies Buto vertės nustatymo išvadoje nurodyta mažesnė Buto dalies vertė (14 700 Eur), nei to pačio Buto ½ dalies kainos apskaičiavimas, vadovaujantis viso Buto vertinimo ataskaitoje nurodyta Buto verte (35 000 Eur/2=17 500 Eur) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad net ½ dalies Buto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog panašių butų 1 kv. m. vertė Palemone 2020 m. liepos mėn. didėjo (žr. sprendimo 21 punktą). Tai tik patvirtina, kad per vieną mėnesį viso ginčo Buto vertė negalėjo sumažėti iki 29 400 Eur (14 700 Eur×2).

33. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės užsakytos Nekilnojamojo turto vertės ataskaitos duomenis apie tai, kad 2020 m. birželio mėn. viso ginčo buto vertė buvo 35 000 Eur. Todėl tenkinant ieškovo reikalavimą dėl ½ dalies Buto atidalinimo, priteisiant šią Buto dalį jam, iš jo atsakovei priteistina 17 500 Eur kompensacija (CK 4.80 straipsnio 2 dalis, sprendimo 29 punktas).

Dėl ieškovo E. V. sumokėtų pagal Kreditavimo sutartį įmokų dalies priteisimo iš atsakovės Ž. L.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

41. Sprendžiant klausimą dėl to, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos įsigyjant ginčo butą, reikšminga ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki ieškinio padavimo teismui jis niekada nereikalavo iš atsakovės sumokėti ½ dalį jo įneštų pagal Kreditavimo sutartį įmokų bei pradinio įnašo dalies. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės teiginį, jog šalys susitarė, kad ieškovo įnašas į bendro Buto įgijimą bus įmokų pagal Kreditavimo sutartį mokėjimas, o atsakovės – visų komunalinių ir kitų bendrų mokesčių apmokėjimas bei maisto abiem šalims pirkimas.

42. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis retai būdavo namuose dėl savo darbo pobūdžio, nepaneigia pirmiau minėto susitarimo dėl jungtinės veiklos ir abiejų šalių įnašų dydžio. Tokia išvada daroma nustačius, kad ieškovas iki ieškinio padavimo niekada nereikalavo iš atsakovės ½ dalies įmokų ar pradinio įnašo. Jam dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, būtent atsakovė iš esmės rūpinosi jų abiejų buitimi, bendro šalių būsto įrengimu ir remontu. Atsakovė sutiko, kad Buto remontas buvo atliktas abiejų šalių lėšomis, tačiau ir ieškovas, ir atsakovė iš esmės pripažino, kad būtent atsakovė rūpinosi didžiąja dalimi Bute atliktų remonto darbų, statybos medžiagų įsigijimu. Tai patvirtina ir atsakovės vardu išrašyti kvitai dėl statybinių prekių įsigijimo ir paslaugų suteikimo, bei faktas, kad visi kvitai dėl statybinių prekių įsigijimo ir paslaugų suteikimo buvo atsakovės žinioje.

43. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes (sprendimo 38-42 punktai), sprendžia, kad šalis 2016 m. kovo mėn. – 2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu siejo jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys siekė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. lygiomis dalimis) butą (duomenys neskelbtini), pasiėmusios paskolą iš trečiojo asmens Luminor Bank AS (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, sprendimo 36 punktas). Šalys susitarė, kad ieškovo įnašas į bendro turto įsigijimą bus kas mėnesį iš jo sąskaitos nurašoma paskolos dalis (apie 200 Eur), o atsakovės įnašas – kas mėnesį mokami mokesčiai už komunalines (šildymo, elektros, dujų, vandens, šiukšlių išvežimo) ir kitas paslaugas (kabelinės televizijos), bei išlaidos maistui abiem šalims (CK 6.970 straipsnis).

44. Įvertinus atsakovės kas mėnesį mokėtų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių dydį bei tai, kad ji pirko maistą už savo lėšas ir sau, ir ieškovui, darytina išvada, jog minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., ji prisidėjo prie bendro šalių tikslo siekimo taip pat ne mažesne kaip 200 Eur suma. Aplinkybę, kad atsakovė turėjo savo pajamų, patvirtino ir ieškovas, nurodęs, kad atsakovė užsiėmė prekyba, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (sprendimo 11 punktas). Todėl laikytina, kad ieškovas nepaneigė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos apie jungtinės veiklos sutarties šalių lygius įnašus į bendro turto įsigijimą.

45. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad nustojo gyventi su atsakove kaip partnere 2018 m. liepos mėn., tačiau neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji išsikraustė iš bendro būsto tik 2019 m. rugsėjo 20 d., kai jai buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (t. y. atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas, teiktas (duomenys neskelbtini) duomenys) patvirtina, kad ir 2018 m. liepos-2019 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu būtent ji apmokėdavo Buto komunalinius ir kitus mokesčius. Tuo laikotarpiu iš ieškovo sąskaitoje buvusių lėšų ir toliau buvo išskaitomos kredito įmokos, kurių dalies grąžinimo ieškovas neprašė iš atsakovės iki ieškinio pareiškimo teisme. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog nuo 2018 m. liepos mėn. pasikeitė šalių susitarimo turinys dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo.

46. Byloje nustačius, kad 2016 m. kovo-2019 m. rugsėjo mėn. šalis siejo jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jų įnašai į bendros veiklos rezultatą buvo lygūs, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu ½ dalį jo sumokėtų pagal Kreditavimo sutartį kredito įmokų atmetamas.

47. Teismas taip pat atmeta ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės ½ dalį sumokėto ankstesniems Buto savininkams turto įsigijimo pradinio įnašo. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Buto įsigijimo preliminarioje sutartyje bei Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, nurodyta, kad abi šalys, t. y. ir ieškovas, ir atsakovė sumokėjo Buto kainos dalį lygiomis dalimis (žr. sprendimo 12, 15 punktus). Ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl pradinio įnašo dalies priteisimo iš atsakovės, neginčijo nei Preliminarios sutarties, nei Buto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notaro, sąlygų, kuriose nurodyta, kad abu pirkėjai sumokėjo pradinį Buto įsigijimo įnašą lygiomis dalimis. Esant nenuginčytai notaro patvirtinai Buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygai dėl pirkėjų atsiskaitymo su pardavėjais, ieškovo reikalavimas dėl dalies pradinio įnašo už Butą priteisimo iš atsakovės negali būti patenkintas (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).

48. Byloje nustatyta, kad atsakovė išėjo iš bendro Buto 2019 m. rugsėjo 20 d., ji sutinka, kad iš jos būtų priteista ½ dalis ieškovo įmokų pagal Kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Todėl ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės už minėtą laikotarpį tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 1239,35 Eur įmokų, sumokėtų ieškovo pagal Kreditavimo sutartį (2478,70/2) (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškinio padavimo metu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 5695,68 Eur, nurodydamas, kad į priteistiną sumą įeina ½ dalis jo sumokėtų pagal Kreditavimo sutartį įmokų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kaip minėta, iš atsakovės negali būti priteista jokia kompensacija, apskaičiuota pagal iš ieškovo sąskaitos nurašytas lėšas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (sprendimo 46, 47 punktai), todėl negali būti priteisiamos ir procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos.

51. Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1239,35 Eur už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio priėmimo (t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2020 m. lapkričio 3 d.), t. y. už 57 dienas. Todėl iš atsakovės ieškovui turi būti priteista ir 9,68 Eur procesinių palūkanų (1239,35 Eur×0,05/365 d.×57 d.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

52. Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, nustatoma, kad ieškovui priteisiant atsakovės ½ dalį buto, jis turi sumokėti Ž. L. 17 500 Eur kompensaciją. Atsakovė CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu turi sumokėti ieškovui 1239,35 Eur kompensaciją už jo sumokėtas pagal Kreditavimo sutartį įmokas ir 9,68 Eur procesinių palūkanų. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (?K 6.130 straipsnis), iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 16 250,97 Eur kompensacija (17 500-1239,35-9,68).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Patenkinus iš dalies ieškinį, byloje paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis.

54. Ieškovas šioje byloje turėjo 1426 Eur bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 14), 1026 Eur už advokatės paslaugas, rengiant ieškinį, jo patikslinimą ir atstovaujant ieškovą teisme, bei 250 Eur už turto vertinimą (el. b. t. 3, l. 83-87). Atsakovė šioje byloje turėjo 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už advokato konsultaciją, atsiliepimus į ieškinį, už advokato pasiruošimą teismo posėdžiams, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, 250 Eur už turto vertinimą (el. b. t. 2, l. 112-115; b. t. 3, l. 88-90).

55. Ieškovas šioje byloje turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atidalinti Buto dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020) ir 153 Eur už reikalavimą priteisti iš atsakovės 6831,75 Eur skolą. 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi (el. b. t. 1, l. 154, 155) ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Įvertinus tai, kad ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, laikytina, kad byloje turi būti išspręstas klausimas dėl 78 Eur (75+153-150) atidėto žyminio mokesčio paskirstymo.

56. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertinus tai, kad ji iš esmės neprieštaravo ieškinio reikalavimams ir ginčą galima buvo užbaigti taikos sutartimi. Teismas, nustatęs, kad byloje pateiktas ieškinys patenkintas iš dalies dėl atsakovės atsiliepimuose nurodytų motyvų (t. y. apskaičiavus priteistiną kompensaciją, vadovaujantis atsakovės nurodyta turto verte; nustačius, kad atsakovė turi atlyginti tik dalį ieškovo įmokėtų kredito įmokų, kurią ji sutiko atlyginti ir atsiliepime į patikslintą ieškinį), laikytina, kad byloje priimtas sprendimas iš esmės atsakovės naudai. Tačiau atsakovė pripažindama, kad turėjo mokėti ieškovui nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. kredito įmokų dalį, nemokėjo šios įmokų dalies, bei nenurodė teismui aplinkybių, dėl kurių nevykdė šios pareigos. Dėl to ieškovas tikslino ieškinio reikalavimus 2020 m. rugsėjo mėn., ir teismas sprendė, kad dalis patikslinto reikalavimo turi būti patenkinta. Todėl byloje negalima išvada, kad visas teismo sprendimas priimtas tik atsakovės naudai.

57. Įvertinus tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekė, jog iš jo atsakovei faktiškai būtų priteista 5668,25 Eur (12 500 Eur - 6831,75 Eur) kompensacija, o teismas nustatė, kad iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 16 250,97 Eur, laikytina, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekė 10 582,72 Eur naudos (16 250,97-5668,25 Eur). Tačiau teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės tik 1239,35 Eur kompensacijos ir 9,68 Eur procesinių palūkanų, t. y. 1249,03 Eur. Todėl teismas nustato, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 11,80 proc. (1249,03×100/10 582,72), atmesti – 88,20 proc.

58. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 26,90 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio (228 Eur×0,1180) ir 150,57 Eur advokato teisinės pagalbos bei turto vertės nustatymo išlaidų (1276 Eur×0,1180). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 1631,70 Eur (1850 Eur×0,8820). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo įskaitymą (1631,70-150,57-26,90) iš ieškovo atsakovei priteisiama 1454,23 Eur.

59. Valstybė šioje byloje turėjo 14,26 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės turi būti priteista 1,68 Eur šių išlaidų atlyginimo, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 12,58 Eur. Įvertinus tai, kad iš atsakovės priteistinų valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą minimalų valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai atmesti 88,20 proc. iš ieškovo valstybės naudai priteistina 78 Eur atidėto žyminio mokesčio ir 12,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 90,58 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovo E. V. ieškinį atsakovei Ž. L..

Atidalinti atsakovei Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buto vertė – 35 000 Eur), priteisiant šią buto dalį nuosavybės teise ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. L., asmens kodas 4690412113412, 16 250,97 Eur (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties Eur 97 ct) kompensaciją ir 1454,23 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 23 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,58 Eur (devyniasdešimties Eur 58 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.