- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-1093-1070/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18819-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Ž. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei Ž. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. V. padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškimu, prašydamas atidalinti atsakovei Ž. L. priklausančią ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas, ir ginčo butas), priteisiant šią buto dalį ieškovui, o atsakovei iš ieškovo – 12 050 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės ieškovui 6831,75 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-8; t. 2, l. 133, 134, 147, 148).
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė buvo ieškovo sugyventinė nuo 2015 metų. Šalys, siekdamos nenuomoti svetimo būsto, nusprendė įsigyti bendrą būstą. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, atsakovė tuo metu niekur nedirbo. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS suteikė šalims paskolą būstui įsigyti. Šalys pirko Butą bendrojon dalinėn nuosavybėn už 25 000 Eur, po ½ dalį kiekvienam bendraturčiui, 2016 m. kovo 10 d. pasirašiusios su trečiuoju asmeniu Luminor bank AS kreditavimo sutartį dėl 21 250 Eur kredito suteikimo butui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Abi šalys paskolos sutartyje buvo nurodytos kaip kredito gavėjai ir solidarūs skolininkai. Ieškovas turėjo asmeninių lėšų, todėl prašė banko suteikti tik 21 250 Eur dydžio paskolą. Visas kredito įmokas už suteiktą paskolą ir palūkanas mokėjo ir moka tik ieškovas, atsakovė neprisidėjo ir neprisideda prie būsto kredito mokėjimo. Šalys moka mokesčius už Buto komunalines paslaugas lygiomis dalimis. Paskutiniu metu dėl sudėtingo atsakovės būdo šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nuo 2018 metų jų nesieja jokie santykiai, kiekvienas veda savo ūkį atskirai, tačiau jie liko Buto bendraturčiais, dėl to tarp jų nuolat kyla konfliktai. Šiuo metu Buto rinkos ir mokestinė vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis yra 24 100 Eur. Ieškovas prašo atidalinti atsakovei priklausančią turto dalį, priteisiant šią dalį turto ieškovui, o atsakovei – iš ieškovo piniginę kompensaciją už ½ dalį Buto. Bute keturios bendro naudojimosi patalpos (koridorius, virtuvė, tualetas ir vonios kambarys), todėl naudojimasis šiomis patalpomis būtų apsunkintas, nėra techninių galimybių įsirengti atskiras virtuvės, vonios ir tualeto kambarių patalpas. Šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovė turi kito nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini)), be to, įsigyjant Butą, atsakovė prie jo pirkimo neprisidėjo, todėl iš jos turėtų būti priteista ½ dalis ieškovo sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų bankui. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią turto dalį, priteisiant jai piniginę kompensaciją, atsakovės interesai nebūtų pažeisti, nes ji turi kitą asmeninį būstą, o ieškovas neturi jokio kito gyvenamojo būsto. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4956,73 Eur (pusę sumokėto kredito sumos su palūkanomis) ir 1875 Eur (pusę pradinio įnašo), iš viso 6831,73 Eur, kadangi jis vienas vykdė solidarią prievolę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ž. L. pateikė byloje atsiliepimus (el. b. t. 2, l. 8-11, 166-170), kuriuose nurodo, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. Atsakovės teigimu, jos ir ieškovo pozicija dėl buto atidalijimo iš esmės sutampa, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytu atidalinimo būdu bei jai mokėtina kompensacija. Ieškovui nepateikus įrodymų apie tai, kad jis turi lėšų sumokėti atsakovei kompensaciją, ieškinys turi būti atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, laikytina, kad ieškovas mokėjo įmokas už butą iš bendrų lėšų, todėl iš atsakovės neturi būti priteista skola ieškovui nei dėl to, kad jis vienas mokėjo įmokas, nei dėl to, kad jis sumokėjo pradinį įnašą. Šalys gyveno šeimyninį gyvenimą nesusituokę, vedė bendrą ūkį, abu dalijosi bendrų prievolių, susijusių su bendro turto įsigijimu, išlaikymu, šalių poreikių tenkinimu, vykdymu. Todėl laikytina, kad juos siejo bendros jungtinės veiklos santykiai. Šalys buto įsigijimo metu vedė bendrą ūkį ir būsto pirkimo sandorį vykdė iš bendrų lėšų. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad 500 Eur avansas ir 3250 Eur yra sumokėti abiejų pirkėjų E. V. ir Ž. L. lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės neturi būti priteista dalis pradinio įnašo. Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės lėšos sumokėti jungtinės veiklos vykdymo metu, siekiant bendro tikslo – Buto įsigijimo, todėl preziumuojama, kad 3750 Eur suma buvo sumokėta iš abiejų šalių lėšų. Šalių bendras šeimyninis gyvenimas yra pasibaigęs ir jie neveda bendro ūkio nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., tačiau iš atsakovės neturi būti priteistos iki 2019 m. rugsėjo 20 d. sumokėtos įmokos už butą. Atsakovė sutinka, kad iš jos turi būti priteistos įmokos, atliktos ieškovo po 2019 m. rugsėjo 20 d. Ieškovo sumokėtos kredito įmokos iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (avansas už butą bei pradinė įmoka) buvo sumokėtos šalių jungtinės veiklos pagrindu. Tuo pačiu pagrindu atsakovė mokėjo už Buto remonto darbus ir medžiagas, daugiau kaip keturis metus viena mokėjo už elektrą, dujas, televiziją, komunalinius ir kitus patarnavimus. Atsakovė, pradėjusi gyventi su ieškovu, turėjo santaupų ir pajamų. Ieškovo nurodyta Buto vertė (24 100 Eur) buvo nustatyta 2016 m. kovo 24 d. masinio vertinimo metu. Nuo minėto masinio vertinimo praėjo 4 metai, per šį laikotarpį Būsto kainos ženkliai išaugo. Masinio vertinimo būdu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė daugeliu atveju yra ženkliai mažesnė už realią turto rinkos vertę. Šiuo metu reali buto rinkos kaina yra 35 100 Eur. Atsakovė sutiktų su ieškovo reikalavimu dėl jos dalies atidalijimo, jeigu jai būtų sumokėta 17 550 Eur kompensacija. Kiekvieną idealiąją turto dalį, jei ji yra atskirta ir įvardinta, galima parduoti atskirai. Tačiau ieškovas ir atsakovė yra vieninteliai buto bendraturčiai, ir ta suma, kuria bus mažiau įvertinta ½ buto dalis, nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo pereis bendraturčiui, kuriam lieka nekilnojamas turtas. Todėl teismų praktikoje nėra nustatoma atidalintinos dalies kaip atskiro turto objekto rinkos vertė, o yra nustatoma viso turto objekto rinkos vertė ir pagal tai proporcingai yra apskaičiuojama atidalintinos dalies vertė. Atsakovė sutinka, kad iš jos būtų priteista skolą už ieškovo sumokėtas įmokas bankui laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovės nuomone, jai turi būti atlygintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovas kreipėsi į teismą, nesant teisėto pagrindo. Atsakovė, gavusi pretenziją iš ieškovo, nurodė, kad sutinka su nekilnojamojo turto atidalijimu, priteisiant jai kompensaciją. Šiuo atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl kompensacijos dydžio, nes atsakovė nesutiko mokėti ½ dalį skolos už ieškovo atliktas įmokas. Be to, ieškovas pakeitė savo reikalavimus ginčo nagrinėjimo procese, atsisakydamas prašymo pripažinti prievolę bankui jo asmenine prievole, bei pateikė papildomus reikalavimus dėl skolos, susidariusios po bendro gyvenimo nutraukimo, priteisimo. Atsakovė sutiko su tokiais reikalavimais, todėl ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu laikytinas jo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į ieškinį (el. b. t. 1, l. 156-159) prašė spręsti ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra. Trečiojo asmens teigimu, patenkintus ieškinį dėl Buto atidalijimo, jo interesai kaip hipotekos kreditoriaus iš esmės nebus pažeisti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas E. V. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad jis niekada nevedė su atsakove bendro ūkio, jie bandė gyventi kurį laiką kaip pora iki 2018 m. liepos mėn. Ieškovas patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad bendro gyvenimo su atsakove metu, jis mokėjo būsto paskolą iš savo atlyginimo, o atsakovė pirko maistą, jie abu lygiomis dalimis apmokėdavo komunalinius mokesčius. Ieškovas gaudavo atlyginimą apie 800-1200 Eur į mėn. Atsakovė bendro gyvenimo metu prekiavo, prisidėdavo prie būsto išlaidų šiek tiek grynais pinigais. Ieškovas sumokėjo pradinį įnašą, pasiėmęs paskolą iš savo darbovietės. Ieškovo teigimu, jis išsiskyrė su atsakove 2018 m. liepos mėn., iki tol jie mokėjo visus mokesčius per pusę, atsakovas prisidėdavo mokėdama daugiau už maistą, kadangi ieškovas būdavo namie retai, savaitgaliais. 2017 m. Butas buvo remontuojamas abiejų šalių, ieškovas sumokėjo atsakovei 2000 Eur už remontą kaip kompensaciją, remontas kainavo apie 4000 Eur. Remonto metu buvo sudėtas laminatas, padažytos sienos, įstiklintas balkonas, įrengta spinta. Bute liko atsakovės sekcija, sofa-lova, kurie nebuvo įsigyti bendro gyvenimo metu. Tuo metu, kai buvo imama paskola būstui įsigyti, buvo vertinamos ir atsakovės pajamos, ji turėjo savo pajamų, kadangi prekiaudavo drabužiais, gaudavo išmokas iš darbo biržos. Atsakovė neturėjo jokių santaupų, ieškovas sumokėjo už ją ir kitas skolas. Ieškovo teigimu, visi mokesčiai buvo mokami per pusę, juos apmokėdavo atsakovė, o jis grąžindavo jai dalį pinigų grynais. Šalys gyvendamos kartu neturėjo bendro biudžeto. Atsakovė išsikraustė iš Buto 2019 m., kurį laiką jie gyveno atskiruose kambariuose. Ieškovo teigimu, jis gali sumokėti kompensaciją atsakovei iš karto, paėmęs paskolą iš savo darbovietės. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovės motina perrašė jai butą (duomenys neskelbtini) kur ieškovas nuvežė atsakovės baldus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė M. E. Š. palaikė ieškinį ir jo tenkinimo motyvus. Papildomai paaiškino, kad nėra įregistruota Buto naudojimosi tvarka. Pagal byloje esančius duomenis viso buto vertė yra 35 100 Eur, tačiau ½ dalis kainuoja 14 700 Eur. Buto vertė turi būti nustatoma ne nuo viso Buto rinkos vertės, bet nuo realios kainos 2016 m. Šalys valdė bendrą Butą tik du metus. J. B. pagerinimų, renovacijos nebuvo, buvo atliktas nežymus kosmetinis remontas, dėl kurio turto rinkos vertė nepadidėjo. Š. B. kaina padidėjo dėl rinkos, o ne dėl kitų veiksnių. 2016 m. butas kainavo 25 000 Eur, atsakovė neprisidėjo prie jo pirkimo, todėl jai mokėtina kompensacija turi būti skaičiuojama nuo Buto įsigijimo kainos. Tarp šalių nebuvo bendros jungtinės veiklos, kadangi jie nesudarė rašytinės sutarties dėl to. Paskolos sutartyje abi šalys nurodytos kaip kredito gavėjai, todėl jie abu turėjo mokėti įmokas, tačiau atsakovė jų nemokėjo. Šiuo atveju Butą reiktų vertinti kaip du atskirus turto vienetus, t. y. ½ buto dalis, kadangi šias dalis galima parduoti atskirai. Atidalinimas prilyginamas pardavimui. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sąlyga dėl to, kad abu pirkėjai sumokėjo pradinį įnašą, yra standartinė. Būtent ieškovas sumokėjo pradinį įnašą, nes būtent jis gavo paskolą iš savo darbovietės ir kiekvieną mėn. iš jo darbo užmokesčio buvo nurašoma dalis paskolos. Atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl šalių Buto pripažinimo jungtine nuosavybe, priešieškinio dėl bendrosios jungtinės veiklos santykių. Įstatyme nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, tam tikrais atvejais – notarinė. Todėl visi atsiliepime nurodyti argumentai dėl jungtinės veiklos atmestini, byloje netaikytina jungtinės veiklos prezumpcija.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. L. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė paaiškino, kad 2015 m. kovo mėn. pradėjo gyventi su ieškovu nuomojamame bute, jie gyveno kaip pora. Už nuomą mokėjo ieškovas, o komunalinius mokesčius – ji, ji taip pat pirko maistą, buities prekes. Ieškovui ir atsakovei įsigijus Butą lygiomis dalimis, jie sutarė, kad ieškovas moka paskolą, o atsakovė palaiko buitį, kadangi ieškovo dažnai nebūdavo namie. Pradinis įnašas buvo sumokėtas ieškovo, o ji prisidėjo prie kitų išlaidų. Kiekvieną mėnesį reikėjo mokėti 200 Eur paskolos įnašą, tačiau atsakovės išlaidos buvo didesnės. Atsakovė turėjo pervesti į ieškovo sąskaitą po 100 Eur, bet nevedė, nes pirko maistą. Šalys remontavo butą, atsakovė įdėjo į būsto remontą 2123 Eur savo asmeninių lėšų, ieškovas grąžino jai panašią sumą už remontą. Remonto metu buvo įrengta spinta, durys, buvo įstiklintas balkonas, įsigytas lizingu šaldytuvas, balkono skarda. Ieškovas pirko laminatą. Remonto metu ieškovo nebuvo namuose, remontu iš esmės rūpinosi atsakovė. Ji turėjo pajamų kiekvieną mėnesį, mažiausiai – 500 Eur, vasaros-rudens sezono metu galėjo būti ir 1400 Eur į mėn. Šalys gyveno kartu iki 2019 m. rugsėjo 20 d., jie kartais miegodavo atskiruose kambariuose, nes atsakovė norėjo pailsėti nuo ieškovo, kadangi jie dažnai pykosi. Ieškovas nemokėjo už ją jokių skolų, nes ji tokių neturėjo. Kartais atsakovei trūkdavo lėšų prekėms įsigyti, ji skolindavosi lėšų iš ieškovo, bet visada grąžindavo. Atsakovė, pradėjusi gyventi su ieškovu, turėjo apie 20 000 Eur santaupų. Banke nebuvo vertinamos jos pajamos. Ji dirba ir visada dirbo turguje, gaudavo pajamų, turėjo už ką sumokėti mokesčius. Atsakovė taip pat buvo įsiregistravusi darbo biržoje, gavo ten lengvatinį verslo liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas G. G. nurodė, kad atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad šiuo metu Buto kaina yra 35 100 Eur, todėl atsakovei priteistina kompensacija turi būti skaičiuojama kaip ½ dalis dabartinės Buto vertės. Atstovas palaikė atsakovės atsikirtimus į ieškinį, nurodytus atsiliepimuose į ieškinį. Papildomai nurodė, kad teismų praktikoje niekada nėra nustatoma atidalintinos dalies kaip atskiro turto objekto rinkos vertė, nustatoma viso objekto rinkos vertė ir pagal tai proporcingai apskaičiuojama atidalintinos dalies vertė. Ieškovas gyveno Bute vienas, nes nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovei buvo pritaikyta kardomoji priemonė, ir ji neturėjo galimybės naudotis savo nuosavybe. Priešieškinis nagrinėjamu atveju neturėjo būti reiškiamas, nes atsakovė neprašo pripažinti jos teisių į dalį turto, kadangi dalis jai priklausančio Buto yra aiški, kyla klausimas tik dėl kompensacijos dydžio.
9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovas neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
10. Liudytoja A. Z. teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 15 d., metu parodė, kad yra gera atsakovės draugė. Jos turimais duomenimis ieškovas ir atsakovė Butą nusipirko lygiomis dalimis. Jie gyveno kartu, bandė vesti bendrą buitį, tačiau jiems nepavyko. Atsakovė rūpinosi Buto išlaikymu, mokėjo komunalinius mokesčius, o ieškovas mokėjo paskolą už butą, toks buvo jų susitarimas. Ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi prieš 5 metus, o išsiskyrė gal prieš 2 metus. Šias aplinkybes liudytoja žino iš atsakovės, kuri pasakojo jai šias aplinkybes, kai jos susitikdavo, kalbėjosi telefonu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš abiejų šalių parodymų nustatyta, kad jie pradėjo gyventi kartu nuo 2015 m. pavasario nuomojamame bute. Ieškovas dirbo vairuotoju AB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė prekiavo turguje. 2010-2014 m. Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos duomenimis atsakovė 2010 m. deklaravo 70 825 Lt (20 512,33 Eur) pajamas, 2011 m. - 62 676 Lt (18 152,22 Eur), 2012 m. 83 333 Lt (24 134,90 Eur), 2013 m. - 11 669 Lt (3379,58 Eur), 2014 m. - 57 210 Lt (16 569,22 Eur) (2020-09-14 prašymo priedas).
12. 2016 m. vasario 22 d. A. G. ir šios bylos šalys sudarė Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. t. 1, l. 23, 24), kurioje susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 30 d. sudarys įstatymo nustatyta tvarka buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarios sutarties 1 punktas). Pardavėja įsipareigojo parduoti šalims butą už 25 000 Eur (Preliminarios sutarties 3 punktas). Preliminarios sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėjai (E. V. ir Ž. L.) įsipareigoja sumokėti 500 Eur avansą sutarties pasirašymo dieną. P. P. sutarties 6 punktą pirkėjai E. V. ir Ž. L. įsipareigojo likusią Buto kainos dalį (24 500 Eur) sumokėti per 20 dienų nuo pagrindinės sutarties pasirašymo. 500 Eur avansas buvo perduotas pardavėjai Preliminarios sutarties pasirašymo dieną.
13. 2016 m. kovo 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės iš vienos pusės bei trečiojo asmens AB DNB banko (šiuo metu Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) iš kitos pusės buvo sudaryta kreditavimo sutartis (toliau – ir Kreditavimo sutartis, el. b. t. 1, l. 28-30). P. K. sutartį šalims suteikta 21 250 Eur dydžio paskola iki 2026 m. vasario 26 d., butui (duomenys neskelbtini) pirkti. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 14 punkte susitarta, kad visas pagal sutartį kredito gavėjo bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas bankas nurašys nuo E. V. sąskaitos. Kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 14 punkte (el. b. t. 1, l. 160-175) nurodyta, kad jeigu kredito gavėjo pusėje yra asmenų daugetas (du ar daugiau asmenų-bendraskolių), sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiem kredito gavėjams, jei sutartyje nenustatyta kitaip; už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai. P. K. sutarties 3.1 punktą kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti kreditą sumomis ir terminais, nurodytais mokėjimų grafike.
14. 2016 m. kovo 21 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ieškovui 2900 Eur paskolą 2018 m. kovo 31 d. (el. b. t. 2, l. 179,180). 2016 m. kovo 25 d. į ieškovo sąskaitą grynais įnešta 3500 Eur suma. 2016 m. kovo 25 d. iš ieškovo sąskaitos į AB Swedbank sąskaitą sumokėta 3250 Eur A. G. ir G. G. kreditui dengti (el. b. t. 1, l. 27). 2016 m. kovo 25 d. tarp A. G. ir šios bylos šalių sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notaro (el. b. t. 1, l. 43-54). Buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai E. V. ir Ž. L. perka butą po ½ dalį. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina yra 25 000 Eur; šalių susitarimu Butas parduodamas už 25 000 Eur (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktas).
15. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjai pareiškia, jog 500 Eur lygiomis dalimis sumokėjo grynais pinigais pardavėjui iki sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.2.1 punktas). Pirkėjai pareiškė, kad 3250 Eur jie sumokėjo iki Sutarties pasirašymo lygiomis dalimis pardavėjo prašymu į AB „Swedbank“ sąskaitą (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.2 punktas). Pirkėjai patvirtino, kad nesumokėta Buto kainos dalis (21 250 Eur) bus mokama iš jiems suteikiamo kredito (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 punktas). 2016 m. gegužės 2 d. notaro patvirtinto pakvitavimo (el. b. t. 1, l. 25, 26) duomenimis, Buto pardavėja pareiškė, kad Ž. L. ir E. V. sumokėjo 21 250 Eur.
16. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys iš esmės pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. liepos mėn. jie gyveno kaip pora. Iš ieškovo sąskaitos lėšų buvo atsiskaitoma pagal Kreditavimo sutartį, atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius ir pirko maistą. Abi šalys pripažino, kad bendromis lėšomis atliko remontą Bute. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai: sąskaitos, išrašytos už statybines medžiagas, kvitai, patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimą ir apmokėjimą atsakovės vardu; atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelių duomenys, sąskaitų dėl komunalinių paslaugų duomenys ir kvitai, patvirtinantys šių paslaugų apmokėjimą Ž. L. vardu (popierinės bylos priedai).
17. Iš ieškovo sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d. (el. b. t. 1, l. 58-145) matyti, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. iš šioje sąskaitoje buvusių lėšų kiekvieną mėn. pagal Kreditavimo sutartį buvo išskaitoma grąžintina kredito dalis ir palūkanos (apie 200 Eur). P. K. sutartį iš ieškovo sąskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. sumokėta 8405,06 Eur kredito įmokų ir 1508,01 Eur palūkanų, iš viso – 9913,07 Eur (2020-09-08 prašymo priedas). Abi šalys pripažino faktą, kad atsakovė negyvena bendrame Bute nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
18. 2019 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl ginčo sprendimo taikiu būdu (el. b. t. 1, l. 10, 11). Prie elektroninio laiško pridėtas prašymas, kuriame prašoma atsakyti, ar atsakovė mato galimybę išspręsti taikiai ginčą dėl Buto dalies išpirkimo. 2019 m. lapkričio 11, 12 d. elektroniniais laiškais atsakovės atstovas atsakė, kad ji sutinka atsidalinti Butą, nurodydamas, kad Buto atidalinimas natūra neracionalus ir neįmanomas (el. b. t. 1, l. 12, 13). Atsakovės atstovo teigimu, Butas gali būti atidalintas, perduodant viso Buto nuosavybės teisę atsakovei, išmokant ieškovui 12 500 Eur, kuriais ji dengia ½ dalį paskolos, o kiti ginčai nesusiję su Buto atidalijimu, todėl sprendžiami atskirai.
19. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo 2016 m. kovo 24 d. metu, yra 24 100 Eur (el. b. t. 1, l. 17-19). 2020 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Buto kaina, nustatyta masinio vertinimo būdu 2020 m. vasario 6 d., - 27 400 Eur (el. b. t. 2, l. 74, 75).
20. Atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo akto (el. b. t. 3, l. 48-79) duomenimis ginčo buto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2020 m. birželio 22 d. buvo 35 000 Eur. Akto 12 puslapyje nurodyta, kad 1978-1988 statybos metų butų 1 kv. m. kainos Palemono mikrorajone nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pasiūlos kainos 2020 m. birželio mėn. pasiekė 758,42 Eur/m² lygį, minimali kainos reikšmė užfiksuota 2018 m. gruodžio mėn. – 560,13 Eur/m². Akte nurodyta, kad 35 000 Eur suma parodo turto vertę esamos būklės, naudojimo ir vertinimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis; kintant šioms sąlygoms, vertinamo turto vertė gali kisti priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų, visų pirmą nuo pasaulinę pandemiją sukėlusio COVID-19 plitimo tolimesnės eigos.
21. Ieškovo į bylą pateikto Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo konsultacinės išvados (el. b. t. 3, l. 1. 1-41) duomenimis ½ dalies ginčo buto rinkos vertė 2020 m. liepos 30 d. buvo 14 700 Eur. Ši Buto dalies vertė nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad Butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem asmenims po ½ dalį ir rinkoje ½ dalies buto pardavimą vykdo tik vienas savininkas. Šios išvados 12 puslapyje taip pat nurodyta, kad 1978-1988 statybos metų butų 1 kv. m. kainos Palemono mikrorajone nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pasiūlos kainos 2020 m. liepos mėn. pasiekė 879,33 Eur/m² lygį, minimali kainos reikšmė užfiksuota 2018 m. gruodžio mėn. – 560,13 Eur/m².
22. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais, konstatuoja, kad šalys iš esmės sutaria dėl to, jog atsakovei priklausanti ½ dalis ginčo buto turi būti atidalinta, priteisiant ją ieškovui, o atsakovei turi būti priteista kompensacija. Šalys nesutaria dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio. Be to, tarp šalių kilo ginčas ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti dalį laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. jo sumokėtų trečiajam asmeniui įmokų pagal Kreditavimo sutartį. Todėl šioje byloje turi būti atsakyta į šiuos klausimus: kokio dydžio kompensacija turi būti priteista atsakovei, atidalinant jai priklausančią Buto dalį; ar atsakovė privalo kompensuoti ieškovui dalį jo sumokėtų bankui kredito įmokų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.
Dėl atsakovei Ž. L. priteistinos iš ieškovo E. V. kompensacijos už atidalinamą Buto dalį dydžio
23. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
24. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
25. Turtas dalijamas atsižvelgiant į jo vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
26. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vieno bendraskolio kredito sutarties vykdymas nepadidina jo nuosavybės teisės į butą dalies, tačiau suteikia teisę reikalauti, kad kitas bendraskolis atlygintų įvykdžiusiam prievolę bendraskoliui savo dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
27. Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
28. Kai dalijamas nekilnojamasis turtas, vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
29. Nagrinėjamu atveju abi šalys iš esmės pripažįsta, kad nėra galimybės atidalinti ½ dalį ginčo buto natūra. Teismo vertinimu, tokiu atveju reikėtų atskirai įvesti kanalizaciją, santechniką, padaryti atskirą įėjimą. Teismo nuomone, nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalinant ½ dalį ginčo buto, todėl tinkamiausias ir optimaliausias Buto dalies atidalijimo būdas yra skirti visą butą vienam savininkui, kompensuojant kito savininko dalį pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
30. Ieškovo teigimu, kompensacija turi būti skaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (27 100 Eur), arba pagal Buto įsigijimo vertę (25 000 Eur), arba pagal jo į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą apie ½ dalį Buto vertės (14 700 Eur). Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, nurodydama, kad šiuo metu viso Buto vertė yra 35 000 Eur, todėl jai turi būti priteista ½ dalis šios sumos.
31. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika (sprendimo 24-26 punktai), atmeta kaip nepagrįstus ieškovo motyvus, jog atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis turi būti nustatomas pagal Buto įsigijimo metu sumokėtą Buto kainą, įvertinus ir tai, kad ji neprisidėjo prie įmokų mokėjimo. Atsakovei mokėtina kompensacija negali būti skaičiuojama ir pagal Buto vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre kaip masinio vertinimo būdu nustatyta Buto kaina (žr. sprendimo 28 punktą). Esant byloje dviem turto vertinimo išvadoms, parengtoms to paties turto vertintojo šiam apžiūrėjus ginčo Butą, yra pagrindas remtis viena iš šių išvadų.
32. Ieškovo pateiktoje Buto dalies vertinimo išvadoje nurodyta ½ dalies Buto kaina tuo atveju, jei ji būtų parduodama vieno bendrasavininko (sprendimo 21 punktas). Todėl natūralu, kad nesant atidalintai Buto daliai, bei nesant nustatytai Buto naudojimosi tvarkai tarp šalių, ½ dalies Buto vertės nustatymo išvadoje nurodyta mažesnė Buto dalies vertė (14 700 Eur), nei to pačio Buto ½ dalies kainos apskaičiavimas, vadovaujantis viso Buto vertinimo ataskaitoje nurodyta Buto verte (35 000 Eur/2=17 500 Eur) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad net ½ dalies Buto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog panašių butų 1 kv. m. vertė Palemone 2020 m. liepos mėn. didėjo (žr. sprendimo 21 punktą). Tai tik patvirtina, kad per vieną mėnesį viso ginčo Buto vertė negalėjo sumažėti iki 29 400 Eur (14 700 Eur×2).
33. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės užsakytos Nekilnojamojo turto vertės ataskaitos duomenis apie tai, kad 2020 m. birželio mėn. viso ginčo buto vertė buvo 35 000 Eur. Todėl tenkinant ieškovo reikalavimą dėl ½ dalies Buto atidalinimo, priteisiant šią Buto dalį jam, iš jo atsakovei priteistina 17 500 Eur kompensacija (CK 4.80 straipsnio 2 dalis, sprendimo 29 punktas).
Dėl ieškovo E. V. sumokėtų pagal Kreditavimo sutartį įmokų dalies priteisimo iš atsakovės Ž. L.
34. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
35. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6831,75 Eur skolą, apskaičiuotą kaip ½ dalis jo sumokėtų įmokų bankui pagal Kreditavimo sutartį bei ½ dalies pradinio įnašo, sumokėto Buto pardavėjai. Atsakovė neginčija to, kad būtent iš ieškovo sąskaitos lėšų buvo atsiskaitoma pagal Kreditavimo sutartį, Buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, jos teigimu, tai negali būti pagrindu priteisti iš jos ieškovo nurodytą sumą.
38. Atsakovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ją ir ieškovą siejo jungtinės veiklos sutartis, kurios tikslas buvo – buto, esančio(duomenys neskelbtini) , įsigijimas, sudarius su trečiuoju asmeniu Luminor Bank AS Kreditavimo sutartį. Atsakovės paaiškinimais, šalys susitarė, kad iš ieškovo gaunamų lėšų bus mokama paskola bankui (apie 200 Eur į mėn.), o atsakovė mokės komunalinius mokesčius už būstą bei pirks maistą abiem šalims.
39. Ieškovas neigė atsakovės nurodytą neva abiejų šalių sudarytą susitarimą, paaiškinęs teismui, kad kiekvieną mėnesį prisidėdavo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, perduodamas atsakovei jos nurodytą lėšų sumą. Ieškovo teigimu, atsakovė pirko maistą ir rūpinosi jų maitinimu, bet jis retai būdavo namuose, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
40. Teismas, vertindamas šalių parodymus, nustatė, kad atsakovės paaiškinimus apie tai, jog būtent ji mokėjo buto komunalinius ir kt. mokesčius, patvirtina jos į bylą pateiktos atsiskaitymo už komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas knygelių, sąskaitų bei kvitų duomenys. Atsakovės nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta A. Z. (sprendimo 10 punktas). Ieškovas nurodydamas, kad jis perduodavo atsakovei kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą, skirtą komunaliniams ir kitiems mokesčiams apmokėti, nepateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
41. Sprendžiant klausimą dėl to, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos įsigyjant ginčo butą, reikšminga ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki ieškinio padavimo teismui jis niekada nereikalavo iš atsakovės sumokėti ½ dalį jo įneštų pagal Kreditavimo sutartį įmokų bei pradinio įnašo dalies. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės teiginį, jog šalys susitarė, kad ieškovo įnašas į bendro Buto įgijimą bus įmokų pagal Kreditavimo sutartį mokėjimas, o atsakovės – visų komunalinių ir kitų bendrų mokesčių apmokėjimas bei maisto abiem šalims pirkimas.
42. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis retai būdavo namuose dėl savo darbo pobūdžio, nepaneigia pirmiau minėto susitarimo dėl jungtinės veiklos ir abiejų šalių įnašų dydžio. Tokia išvada daroma nustačius, kad ieškovas iki ieškinio padavimo niekada nereikalavo iš atsakovės ½ dalies įmokų ar pradinio įnašo. Jam dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, būtent atsakovė iš esmės rūpinosi jų abiejų buitimi, bendro šalių būsto įrengimu ir remontu. Atsakovė sutiko, kad Buto remontas buvo atliktas abiejų šalių lėšomis, tačiau ir ieškovas, ir atsakovė iš esmės pripažino, kad būtent atsakovė rūpinosi didžiąja dalimi Bute atliktų remonto darbų, statybos medžiagų įsigijimu. Tai patvirtina ir atsakovės vardu išrašyti kvitai dėl statybinių prekių įsigijimo ir paslaugų suteikimo, bei faktas, kad visi kvitai dėl statybinių prekių įsigijimo ir paslaugų suteikimo buvo atsakovės žinioje.
43. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes (sprendimo 38-42 punktai), sprendžia, kad šalis 2016 m. kovo mėn. – 2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu siejo jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys siekė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. lygiomis dalimis) butą (duomenys neskelbtini), pasiėmusios paskolą iš trečiojo asmens Luminor Bank AS (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, sprendimo 36 punktas). Šalys susitarė, kad ieškovo įnašas į bendro turto įsigijimą bus kas mėnesį iš jo sąskaitos nurašoma paskolos dalis (apie 200 Eur), o atsakovės įnašas – kas mėnesį mokami mokesčiai už komunalines (šildymo, elektros, dujų, vandens, šiukšlių išvežimo) ir kitas paslaugas (kabelinės televizijos), bei išlaidos maistui abiem šalims (CK 6.970 straipsnis).
44. Įvertinus atsakovės kas mėnesį mokėtų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių dydį bei tai, kad ji pirko maistą už savo lėšas ir sau, ir ieškovui, darytina išvada, jog minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., ji prisidėjo prie bendro šalių tikslo siekimo taip pat ne mažesne kaip 200 Eur suma. Aplinkybę, kad atsakovė turėjo savo pajamų, patvirtino ir ieškovas, nurodęs, kad atsakovė užsiėmė prekyba, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (sprendimo 11 punktas). Todėl laikytina, kad ieškovas nepaneigė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos apie jungtinės veiklos sutarties šalių lygius įnašus į bendro turto įsigijimą.
45. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad nustojo gyventi su atsakove kaip partnere 2018 m. liepos mėn., tačiau neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji išsikraustė iš bendro būsto tik 2019 m. rugsėjo 20 d., kai jai buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (t. y. atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas, teiktas (duomenys neskelbtini) duomenys) patvirtina, kad ir 2018 m. liepos-2019 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu būtent ji apmokėdavo Buto komunalinius ir kitus mokesčius. Tuo laikotarpiu iš ieškovo sąskaitoje buvusių lėšų ir toliau buvo išskaitomos kredito įmokos, kurių dalies grąžinimo ieškovas neprašė iš atsakovės iki ieškinio pareiškimo teisme. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog nuo 2018 m. liepos mėn. pasikeitė šalių susitarimo turinys dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo.
46. Byloje nustačius, kad 2016 m. kovo-2019 m. rugsėjo mėn. šalis siejo jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jų įnašai į bendros veiklos rezultatą buvo lygūs, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu ½ dalį jo sumokėtų pagal Kreditavimo sutartį kredito įmokų atmetamas.
47. Teismas taip pat atmeta ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės ½ dalį sumokėto ankstesniems Buto savininkams turto įsigijimo pradinio įnašo. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Buto įsigijimo preliminarioje sutartyje bei Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, nurodyta, kad abi šalys, t. y. ir ieškovas, ir atsakovė sumokėjo Buto kainos dalį lygiomis dalimis (žr. sprendimo 12, 15 punktus). Ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl pradinio įnašo dalies priteisimo iš atsakovės, neginčijo nei Preliminarios sutarties, nei Buto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notaro, sąlygų, kuriose nurodyta, kad abu pirkėjai sumokėjo pradinį Buto įsigijimo įnašą lygiomis dalimis. Esant nenuginčytai notaro patvirtinai Buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygai dėl pirkėjų atsiskaitymo su pardavėjais, ieškovo reikalavimas dėl dalies pradinio įnašo už Butą priteisimo iš atsakovės negali būti patenkintas (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).
48. Byloje nustatyta, kad atsakovė išėjo iš bendro Buto 2019 m. rugsėjo 20 d., ji sutinka, kad iš jos būtų priteista ½ dalis ieškovo įmokų pagal Kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Todėl ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės už minėtą laikotarpį tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 1239,35 Eur įmokų, sumokėtų ieškovo pagal Kreditavimo sutartį (2478,70/2) (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės kompensaciją už jo sumokėtas įmokas pagal Kreditavimo sutartį, taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. ji turėjo pareigą mokėti ieškovui ½ dalį įmokų pagal Kreditavimo sutartį, tačiau jų nemokėjo. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.
50. Ieškinio padavimo metu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 5695,68 Eur, nurodydamas, kad į priteistiną sumą įeina ½ dalis jo sumokėtų pagal Kreditavimo sutartį įmokų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kaip minėta, iš atsakovės negali būti priteista jokia kompensacija, apskaičiuota pagal iš ieškovo sąskaitos nurašytas lėšas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (sprendimo 46, 47 punktai), todėl negali būti priteisiamos ir procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos.
51. Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1239,35 Eur už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio priėmimo (t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2020 m. lapkričio 3 d.), t. y. už 57 dienas. Todėl iš atsakovės ieškovui turi būti priteista ir 9,68 Eur procesinių palūkanų (1239,35 Eur×0,05/365 d.×57 d.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
52. Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, nustatoma, kad ieškovui priteisiant atsakovės ½ dalį buto, jis turi sumokėti Ž. L. 17 500 Eur kompensaciją. Atsakovė CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu turi sumokėti ieškovui 1239,35 Eur kompensaciją už jo sumokėtas pagal Kreditavimo sutartį įmokas ir 9,68 Eur procesinių palūkanų. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (?K 6.130 straipsnis), iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 16 250,97 Eur kompensacija (17 500-1239,35-9,68).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. Patenkinus iš dalies ieškinį, byloje paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis.
54. Ieškovas šioje byloje turėjo 1426 Eur bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 14), 1026 Eur už advokatės paslaugas, rengiant ieškinį, jo patikslinimą ir atstovaujant ieškovą teisme, bei 250 Eur už turto vertinimą (el. b. t. 3, l. 83-87). Atsakovė šioje byloje turėjo 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už advokato konsultaciją, atsiliepimus į ieškinį, už advokato pasiruošimą teismo posėdžiams, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, 250 Eur už turto vertinimą (el. b. t. 2, l. 112-115; b. t. 3, l. 88-90).
55. Ieškovas šioje byloje turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atidalinti Buto dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020) ir 153 Eur už reikalavimą priteisti iš atsakovės 6831,75 Eur skolą. 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi (el. b. t. 1, l. 154, 155) ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Įvertinus tai, kad ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, laikytina, kad byloje turi būti išspręstas klausimas dėl 78 Eur (75+153-150) atidėto žyminio mokesčio paskirstymo.
56. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertinus tai, kad ji iš esmės neprieštaravo ieškinio reikalavimams ir ginčą galima buvo užbaigti taikos sutartimi. Teismas, nustatęs, kad byloje pateiktas ieškinys patenkintas iš dalies dėl atsakovės atsiliepimuose nurodytų motyvų (t. y. apskaičiavus priteistiną kompensaciją, vadovaujantis atsakovės nurodyta turto verte; nustačius, kad atsakovė turi atlyginti tik dalį ieškovo įmokėtų kredito įmokų, kurią ji sutiko atlyginti ir atsiliepime į patikslintą ieškinį), laikytina, kad byloje priimtas sprendimas iš esmės atsakovės naudai. Tačiau atsakovė pripažindama, kad turėjo mokėti ieškovui nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. kredito įmokų dalį, nemokėjo šios įmokų dalies, bei nenurodė teismui aplinkybių, dėl kurių nevykdė šios pareigos. Dėl to ieškovas tikslino ieškinio reikalavimus 2020 m. rugsėjo mėn., ir teismas sprendė, kad dalis patikslinto reikalavimo turi būti patenkinta. Todėl byloje negalima išvada, kad visas teismo sprendimas priimtas tik atsakovės naudai.
57. Įvertinus tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekė, jog iš jo atsakovei faktiškai būtų priteista 5668,25 Eur (12 500 Eur - 6831,75 Eur) kompensacija, o teismas nustatė, kad iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 16 250,97 Eur, laikytina, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekė 10 582,72 Eur naudos (16 250,97-5668,25 Eur). Tačiau teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės tik 1239,35 Eur kompensacijos ir 9,68 Eur procesinių palūkanų, t. y. 1249,03 Eur. Todėl teismas nustato, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 11,80 proc. (1249,03×100/10 582,72), atmesti – 88,20 proc.
58. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 26,90 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio (228 Eur×0,1180) ir 150,57 Eur advokato teisinės pagalbos bei turto vertės nustatymo išlaidų (1276 Eur×0,1180). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 1631,70 Eur (1850 Eur×0,8820). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo įskaitymą (1631,70-150,57-26,90) iš ieškovo atsakovei priteisiama 1454,23 Eur.
59. Valstybė šioje byloje turėjo 14,26 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės turi būti priteista 1,68 Eur šių išlaidų atlyginimo, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 12,58 Eur. Įvertinus tai, kad iš atsakovės priteistinų valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą minimalų valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai atmesti 88,20 proc. iš ieškovo valstybės naudai priteistina 78 Eur atidėto žyminio mokesčio ir 12,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 90,58 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovo E. V. ieškinį atsakovei Ž. L..
Atidalinti atsakovei Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buto vertė – 35 000 Eur), priteisiant šią buto dalį nuosavybės teise ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. L., asmens kodas 4690412113412, 16 250,97 Eur (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties Eur 97 ct) kompensaciją ir 1454,23 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 23 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,58 Eur (devyniasdešimties Eur 58 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.