- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-750-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10705-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama – atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu:
1. atsakovui A. M. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra;
2. ieškovei V. V. priteisti iš atsakovo A. M. 41 750,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Prašė priteisti ieškovei V. V. iš atsakovo A. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 m. kovo 21 d. teismo sprendimu nutraukiant santuoką ieškovei ir atsakovui butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, padalintas po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau atsakovas piktybiškai sudaro kliūtis ieškovei naudotis jai priklausančia buto dalimi, pats naudojami butu jau 11 metų (t. 1, b. l. 80-82).
Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutinka tik iš dalies. Sutinka, jog priimtiniausias būdas atidalinti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra ne buto dalijimas natūra, o atidalijamam bendraturčiui sumokant kompensaciją už jam priklausančią dalį, tačiau nesutinka su teismo nustatyta kompensacijos suma, prašo ieškovei priteisti 11 837,50 Lt kompensaciją, ją išdėstant 12 mėnesių laikotarpiu (t. 1, b. l. 88-92).
II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino (t. 2, b . l. 114-119):
- atidalino ieškovei V. V. priklausančią ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. M., ir ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovei V. V., priteisė atsakovui A. M..
- priteisė iš atsakovo A. M., ieškovei V. V. 41 750 Lt piniginę kompensaciją.
- priteisė iš atsakovo A. M., ieškovei V. V. 4 573,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.
- priteisė valstybei iš atsakovo A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 22,30 Lt pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660.
Žemesnės instancijos teismas
- atsakovo prašymą dėl sprendimo (dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo) vykdymo išdėstymo tenkino. Priteistos 41 750 Lt kompensacijos mokėjimą išdėstė 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 3 479,17 Lt.
Teismas dėl kompensacijos bendraturtei dydžio nustatymo nurodė, jog nesivadovauja UAB ,,Robinta“ ginčo buto rinkos vertės nustatymo pažyma, didesnę įrodomąją galią turi ekspertizės aktas. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog kompensacija ieškovei turėtų būti skaičiuojama vertinant, kad ½ buto rinkos vertė yra 24 800 Lt. Nurodė, kad pritaikius šalių pasirinktą bendro turto atidalijimo būdą – A. M. priteisiant ginčo butą natūra, o V. V. priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos ½ buto dalį, pasibaigs šio buto bendroji dalinė nuosavybė. Negali būti vadovaujamasi argumentu, kad butas priklauso dviem savininkams lygiomis dalimis ir, kad ½ dalies buto nuosavybės perleidimą vykdys tik vienas savininkas. Teismas sutiko su teismo ekspertizės akte pateikta nuomone, jog nekilnojamojo turto kaina priklauso nuo to, koks turtas yra parduodamas ir nepriklauso nuo to, vienas ar keli bendraturčiai tą turtą parduoda. Konstatavo, kad ½ buto vieno kvadratinio metro rinkos vertė visuomet bus mažesnė, nei viso buto vieno kvadratinio metro rinkos vertė. Tačiau nurodė, kad skaičiuojant kompensacijos sumą nuo ½ buto rinkos vertės, nei vienas iš bendraturčių nenorėtų gauti kompensacijos, kiekvienas iš bendraturčių norėtų gauti butą natūra, kadangi gauti kompensaciją būtų nuostolinga. Teismas sprendė, jog V. V. priteistina piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią jos ½ buto dalį turi būti skaičiuojama nuo viso buto rinkos vertės bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t. y. nuo 86 000 Lt, atitinkamai ½ ginčo buto rinkos kaina sudaro 43 000 Lt. Neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 41 750 Lt piniginė kompensacija yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas reikalavimo atlyginti jam ½ dalį išlaidų ginčo buto išlaikymui ir išsaugojimui priešieškinyje nereiškė, atsiliepime toks reikalavimas negali būti reiškiamas, todėl bylos nagrinėjimo dalykas yra tik šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto ½ dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, sprendė, kad priteistos 41 750 Lt piniginės kompensacijos mokėjimą išdėsčius dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, iš esmės nebūtų paneigtas pats teismo sprendimas ir nebūtų neproporcingai pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Priteistos 41 750 Lt piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstė 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 3 479,17 Lt. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad remiantis pateiktais įrodomais iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 4 573,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo ieškovei priteistina 1 936,46 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 137 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 2 500 Lt sumokėtų už teismo ekspertizę. Taip pat priteistos iš atsakovo valstybės patirtos 22,30 Lt bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir jį pakeisti – priteisiant ieškovei V. V. iš atsakovo A. M. 13 944,44 Lt piniginę kompensaciją už jai priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atitinkamai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, atmetant ieškovės prašymą priteisti 1 365,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo parengimu ir atsakovo dalyvavimu 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 124-131).
Motyvuose nurodė:
1. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje netinkamai taikė procesinės, materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismo sprendimas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
2. Teismas ieškovei priteisė iš atsakovo 41 750 Lt piniginę kompensaciją, tačiau neteisingai nustatė priteistinos ieškovei kompensacijos dydį ir pažeidė atsakovo, kaip savininko, teises bei Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą. Ginčas byloje vyksta tik dėl ½ dalies atidalijimo iš ginčo buto, todėl teismas privalėjo skaičiuoti piniginę kompensaciją ieškovei ne nuo viso buto rinkos vertės 86 000 Lt, o tik nuo ieškovei priklausančios ½ dalies buto rinkos vertės, t. y. 24 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią teismų praktiką, kad kompensacijos dydis, atidalijant bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi atitikti atidalijamos daikto dalies rinkos vertę (nuo ginčo objekto atidalinamos dalies vertės).
3. Teismo išvada, kad „negali būti vadovaujamasi argumentu, kad butas priklauso dviem savininkams lygiomis dalimis, ir kad ½ dalies buto nuosavybės perleidimą vykdys tik vienas savininkas“ yra neparemta jokia materialinės teisės norma.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti priteistą ieškovei piniginę kompensaciją. Ieškovė iki šio laiko nevykdo savo pareigos išlaikyti jai priklausančio ginčo buto dalį ir nemoka jokių mokesčių, skirtų ginčo buto dalies išlaikymui, administravimui bei priežiūrai, todėl ieškovei mokėtinos kompensacijos suma mažintina iki 13 944,44 Lt.
Atsiliepimas
5. Nesutiktina su nuomone, kad atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai dėl kompensacijos mažinimo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas privalėjo išnagrinėti atsakovo argumentus dėl kompensacijos atsakovei sumažinimo, nepasisakius dėl jų teismo sprendime neatskleista bylos esmė, neišspręstas ginčas tarp šalių. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovui neužkirtas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaidų, tai prieštarauja proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
6. Teismas turėjo atmesti ieškinį dėl 41 750 Lt dydžio kompensacijos priteisimo, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo finansinę padėtį, nes jis neturi galimybių jos išmokėti.
7. Teismo sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo dalimis per 12 mėnesių po 3 479,17 Lt į mėnesį pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms, sprendimas šioje dalyje priimtas netinkamai taikant CPK 284 straipsnį. Atsakovo mėnesio pajamos sudaro 650 Lt ir jis neturi jokių galimybių mokėti tokio dydžio piniginę kompensaciją. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir priėmė sprendimą, maksimaliai užtikrinantį ieškovės interesus ir pažeidžiantį atsakovo Konstitucinę nuosavybės teisę. Teismas pasisakė dėl atsakovo blogos turtinės padėties, tačiau neįvertino, kad atsakovo turtinė padėtis ir ateityje nepagerės (o tik blogės).
Šalies argumentai
8. Ieškovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose neteisingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su ginčo buto naudojimu. Ieškovė išsikėlė iš ginčo buto ir sukūrė kitą šeimą. Buto spyna buvo pakeista dėl vagystės, ieškovė nesinaudoja butu ir nesidomi jo išlaikymu. Ieškovė pasiėmė likusį nepadalintą santuokinį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o atsakovui paliko jai priklausančią buto dalį.
9. Teismas nepagrįstai priteisė 130 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo atstovei už dalyvavimą 2012-11-29 teismo posėdyje 130 Lt. Be to, teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio ir pakartotinio ieškinio perengimui, kai turėjo įvertinti ieškovės neapsisprendimą. Ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 1 356,46 Lt suma.
Ieškovė V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei bylinėjimo išlaidas (t. 3, b. l. 6-10).
Atsiliepimas
1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos dydžio, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, nurodydamas, kad kai atidalijama turto dalis ne natūra, bet bendraturčiams sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo metu ir, atsižvelgiant į bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama kompensacijos suma.
2. Dėl ieškovei priteistos kompensacijos mažinimo teismas pagrįstai laikė, kad atsakovui, nepareiškus priešieškinio, jo priešieškininiai reikalavimai nukreipti į ieškovę negali būti sprendžiami. Suformuodamas reikalavimą, kad ieškovė atlygintų buto išlaikymo išlaidas ir įskaityti į ieškinio reikalavimą, atsakovas turėjo reikšti priešieškinį, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
3. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui pats atsakovas to prašė. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, galėjo ir turėjo viršyti pareikštą reikalavimą. Atsakovas gali dirbti tam tikro pobūdžio darbą, tačiau to nedaro. Jis turi realias galimybes keisti savo finansinę padėtį.
4. Kelia abejonių, ar atsakovo pensija yra vienintelės jo pajamos. Atsakovas nesinaudoja nemokama teisine pagalba, o turi samdomą advokatą, laiku moka mokesčius. Jo išlaidos ženkliai viršija jo pajamams.
Atsiliepimas
5. Ieškovės išlaidas, patirtas už advokato padėjėjos atstovavimą 2012-11-29 posėdyje, patvirtina pridedamas mokėjimo nurodymas. Atsakovo teiginiai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad šalims priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Ieškovė pateikė ieškinį prašydama atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisti butą natūra, o jai priteisti iš atsakovo 41 750 Lt kompensaciją. Atsakovas sutinka su atidalijimo būdu, tačiau nesutinka su prašomos kompensacijos dydžiu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.80 str.). Ginčo buto rinkos vertei nustatyti buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, pagal kurią ginčo buto rinkos vertė yra – 86 000 Lt. Ieškovei priklauso ½ dalis ginčo buto, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent tokia dalis (½ = 43 000 Lt) pinigine išraiška ir priteistina ieškovei (priteista 41 750 Lt, nes ieškovės buvo toks reikalavimas). Pažymėtina, kad turto atidalijimo būdas negali pakeisti turimo turto vertės. Apeliantas šiuo atveju gauna būtent tokios vertės turtą natūra, kokią išmoka kompensaciją, o šalims pasirinkus turto pardavimo būdą, kiekvienas iš jų gautų po 43 000 Lt.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nustatant kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama tik į atidalintino turto (1/2 dalies) rinkos vertę, t. y. kokia yra šio turto rinkos vertė (24 800 Lt), jeigu jo perleidimą vykdys tik vienas iš savininkų. Nors apeliantas nurodo, kad tokia yra ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika yra priešinga, o apeliantas tik sau naudingai bando ją interpretuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-403/2012 konstatuota, kad tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Taigi, kasacinis teismas aiškiai pasisakė, kad nustatoma bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto (ginčo buto) rinkos kaina (šiuo atveju 86 000 Lt), o pagal tai, atsižvelgiant į bendraturčio dalį (šiuo atveju 1/2 dalis), apskaičiuojama priteistina kompensacija. Pažymėtina, kad apelianto siūlomas kompensacijos dydžio nustatymo būdas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes jį pritaikius apeliantas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita, t. y. jam liktų turto už 61 200 Lt (86 000 – 24 800), o atsakovei už 24 800 Lt.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad apeliantas neturėjo reikšti priešieškinio tam, kad būtų įskaityta į priteistiną kompensaciją jo turėtos išlaidos, išlaikant ir išsaugant bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsiliepime negali būti reiškiami savarankiški reikalavimai, o tai turi būti daroma įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pareiškiant priešieškinį. Tam, kad būtų galima mažinti ieškovės prašomą priteisti kompensaciją, apelianto nurodomomis išlaidomis, šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės, o tam turi būti: pateiktas ieškinys, sumokėtas žyminis mokestis už jį, gauti priešingos šalies atsiliepimai (nesutikimo/sutikimo motyvai), t. y. nustatytas ieškovės įsiskolinimas apeliantui (išspręstas ginčas). Pažymėtina, kad turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir apelianto reikalavimas dėl išlaidų bendrosios dalinės nuosavybės turtui išlaikyti ir išsaugoti nustatymas (priteisimas) yra du savarankiški reikalavimai (skiriasi jų dalykas ir pagrindas). Apeliantas šioje dalyje visiškai nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, nes apelianto nurodomoje praktikoje buvo sprendžiami klausimai dėl turto atidalijimo būdo (teisėjų kolegija sutinka, jog atsiliepime apeliantas gali siūlyti savo atidalijimo variantus), bet ne įskaitymo atlikimo, ko šiuo atveju pageidauja apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas savo teises dėl patirtų išlaidų, išlaikant ir išsaugant bendrąją dalinę nuosavybę, gali ginti pareikšdamas ieškinį teisme.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad ieškinys turėjo būti atmestas dėl jo sunkios finansinės padėties ir, kad sprendimo vykdymo išdėstymas prieštarauja tiek materialinėm, tiek procesinėm teisės normoms. Nustatyta, kad apeliantui nustatytas 40 proc. nedarbingumas, jis gauna 658,61 Lt netekto nedarbingumo pensiją, turi automobilį Ford Scorpio, turi ½ dalį ginčo buto, apie 2007 m. pardavė laivą „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentus sutvarkė 2010 m.), šį laivą vairuoja neatlygintinai (kai paprašo). Taip pat pažymėtina, kad apeliantas sutiko su tokiu turto padalijimo būdu (kompensacijos išmokėjimu). Taigi, atsižvelgiant į tai: 1) kad apeliantas sutiko išmokėti kompensaciją (nesutikimą su ieškiniu pradėjo reikšti, kai nebuvo nustatyta jo nurodomo dydžio kompensacija), 2) kad apeliantas nėra visiškai nedarbingas ir gali dirbti tam tikrus darbus (gali gauti darbo užmokestį), 3) kad jis vairuoja laivą pramoginiais tikslais (t. 1, b. l. 69-74), 4) kad sutiko mokėti kompensaciją išdėstytą per 12 mėnesių laikotarpį po 1 276 Lt į mėnesį, 5) kad apeliantas turi galimybę prisiteisti iš ieškovės išlaidas, kurias patyrė išlaikant ir išsaugant bendrąją dalinę nuosavybę, 6) kad apeliantas už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo net 2 606 Lt, darytina išvada, jog apelianto finansinė padėtis nėra labai sunki, tikėtina, kad apeliantas gauna (turi) lėšų, kurios nėra apskaitomos, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad dėl apelianto sunkios finansinės padėties kompensacija negalės būti išmokėta ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių, todėl plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad šioje sprendimo dalyje buvo patenkintas būtent apelianto prašymas – išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, su kuriuo pats dabar nesutinka, tačiau ir nenurodo, kaip turėtų būti išspręstas šis klausimas patenkinus jo apeliacinį skundą. Tokie apelianto veiksmai nelaikytini sąžiningais, ginant savo teises.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas 1 226,46 Lt suma. Apeliantas nurodo, kad ieškovė du kartus mokėjo už ieškinio surašymą (už pirminį ieškinį – 1 226,46 Lt ir už patikslintą ieškinį – 1 326,46 Lt), o teismas šias išlaidas priteisė nepagrįstai, nes apeliantas neprivalo mokėti už ieškovės teisinės pozicijos nepastovumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų (t. 1, b. l. 65) ir teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas tik už pirminio ieškinio surašymą (už patikslinto ieškinio surašymą nebuvo priteista). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nėra byloje pateikta įrodymų dėl 130 Lt apmokėjimo už advokato padėjėjos dalyvavimą 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, todėl teismo sprendimas tikslintinas, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto ieškovei 130 Lt suma.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1 210 Lt išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 3, b. l. 11), kurias prašo priteisti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (advokato padėjėja dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą mažintinos iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteistas iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 573,46 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 4 443,46 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų litų 46 ct).
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.