Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams 18 dienų.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. A. priteista L. J. 390 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam neteisingą bausmę, šią bausmę netinkamai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Dėl nuteistojo V. A. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

5. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. A. kaltės klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016, 2K-126-976/2020).

18. Nors nuteistasis V. A. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų. Iš nukentėjusiosios L. J. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji nuosekliai nurodė, jog 2022 m. balandžio 5 d. jai atvykus automobiliu „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir netyčia savo automobilio durelėmis kliudžius šalia stovėjusio automobilio dešinį šoną, tarp jos ir šio automobilio vairuotojo kilo žodinis konfliktas. Po kurio laiko išėjusi iš parduotuvės ir priėjusi prie savo automobilio, ji pamatė, kad aštriu daiktu nubrėžta kairė automobilio kėbulo pusė, apgadintos kairės pusės durelės bei galinis sparnas. Iki šio įvykio jos automobilis nebuvo apgadintas, jis kovo 17 d. buvo perdažytas, pašalintos rūdys (1 t., b. l. 7–9, 23–24, 27–28; 2 t., b. l. 69–70). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. J. nurodė, kad įvykio dieną būtent kaltinamasis buvo pradaręs savo automobilio dureles ir jai reiškė priekaištus, šaukė: „Ką čia daužai mašiną“. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. 2022 m. balandžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus joje stovintį automobilį „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti apgadintas kairės pusės kėbulas, t. y. aštriu daiktu nubrėžtos priekinės ir galinės durelės, galinis sparnas (1 t., b. l. 13–18). Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog atidarius vaizdo aplanką pavadinimu „Automobilio gadinimo įvykis“ matyti, kaip vyras prieina prie automobilio „VW Passat“, atidaro vairuotojo pusės galines keleivio dureles, į automobilio vidų pasideda atsineštus daiktus, uždaro automobilio dureles, pro automobilio „VW Passat“ galą eina link šalia stovinčio automobilio „Toyota“. Priartėjęs prie automobilio „Toyota“, vyras ištiesia dešinę ranką, kuria liečia automobilio „Toyota“ vairuotojo pusės galinį sparną, jo rankai keliaujant palei automobilio „Toyota“ galinį sparną, girdisi prisilietimo garsai, vyras žiūri į automobilį „Toyota“ ir savo ranką. Vyras, praėjęs automobilio „Toyota“ galinį sparną, prieina prie šio automobilio vairuotojo pusės galinių keleivio durelių, jo ranka toliau slysta palei automobilio dureles, girdisi lietimosi garsas. Toliau vyras eina pro automobilio vairuotojo dureles, pakelia dešinę ranką, praeina pro vairuotojo durelių veidrodėlį, dešinę ranką nuleidžia ant variklio gaubto, girdisi lietimosi garsas. Po to vyras nueina nuo automobilio „Toyota“, iš priekio apeina šalia stovintį automobilį „VW Passat“, atsidaro vairuotojo dureles, įsėda į automobilį ir išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės (1 t., b. l. 67–76).

19. Teisiamojo posėdžio metu V. A. patvirtino, kad nukentėjusiajai savo automobilio durelėmis trinktelėjus į jo automobilio dureles, jis pastarajai pasakė, kad netrankytų, nukentėjusioji pasiūlė kviesti policiją ir kilo nedidelis konfliktas. Taip pat patvirtino, kad jis apėjo aplink nukentėjusiosios automobilį, rankoje galėjo laikyti telefoną, raktus ar piniginę (2 t., b. l. 127–128). Savo apeliaciniame skunde V. A. nurodė neneigiantis, kad jis praėjo pro galinį nukentėjusiosios automobilio sparną, taip pat nurodė, kad praeidamas pro automobilį „Toyota Camry“ galėjo liesti kairės pusės galines ir priekines dureles. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis nukentėjusiosios automobilio nebraižė ir akcentuoja, jog 2022 m. spalio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11K-230(22) duota tik tikėtina išvada, kurioje net nepasisakoma, jog būtų liečiamas kairės pusės galinis sparnas, įvertinus visumą pirmiau paminėtų įrodymų bei peržiūrėjus byloje esančias skaitmenines laikmenas su jose esančiais vaizdo įrašais, nekyla jokių abejonių, kad būtent V. A., tyčia, subraižydamas automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir priekines dureles, sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajai L. J. priklausantį automobilį ,,Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors vaizdo įraše aiškiai nesigirdi brėžimo garso, tačiau labai aiškiai matosi, kaip V. A. prieina prie nukentėjusiosios automobilio „Toyota Camry“ rankoje laikydamas kažkokį daiktą, prideda ranką prie automobilio galinio sparno, ir nuo tos vietos, kuri užfiksuota fotonuotraukoje, pridėtoje prie 2022 m. balandžio 5 d. automobilio apžiūros protokolo (1 t., b. l. 18), brėžia per automobilio galinį sparną, kairės pusės galines ir priekines dureles, taip tyčia sugadindamas nukentėjusiajai L. J. priklausantį automobilį – subraižydamas automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir priekines dureles. Esant visumai nurodytų aplinkybių, V. A. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ir nuteisė už automobilio kairės pusės galinio sparno subraižymą, atmetamas kaip nepagrįstas. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jis sugadino 400 Eur vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai L. J. priklausantį automobilį „Toyota Camry“, nes iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, jog ji už automobilio remontą sumokėjo 390 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinimas V. A. suformuluotas remiantis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. J. pateikta automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuostolių darbų skaičiuokle, kurioje paskaičiuota automobilio remonto darbų kaina – 400 Eur (1 t., b. l. 56, 59). Be to, aplinkybė, kad baigiant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji pateikė sąskaitą faktūrą, pagal kurią ji už automobilio remontą realiai sumokėjo 390 Eur (2 t., b. l. 116, 117), reikšmės nuteistojo V. A. veiksmų kvalifikacijai neturi, nes, kaip jau minėta, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajai už nuteistojo kaltais veiksmais padarytą žalą priteista ne 400 Eur, o 390 Eur turtinei žalai atlyginti.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Dėl to tenkinti nuteistojo prašymą ir jį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

21. Nuteistasis V. A. savo apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir ją subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

22. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu teistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą (1 t., b. l. 96–102, 106–140, 141–159), yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160–164), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai V. A. bus pasiekti tik paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims mėnesiams po jam priimto Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo pastarajam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, atlikinėjo ir šiuo metu atlieka minėtu apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, skirti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas nėra pagrindo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams yra mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši bausmė per griežta ir ją švelninti.

24. Netenkintinas ir apelianto prašymas nauju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu. Pažymima, kad pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023). Taigi, BK 64 straipsnyje nenumatyta galimybė keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu. Kadangi V. A. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė neatlikęs Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio (o ne BK 63 straipsnio) nuostatomis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

25. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

26. Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš V. A. 400 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 50). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė teismui 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad už automobilio remontą ji sumokėjo 390 Eur (2 t., b. l. 117). Kadangi byloje neginčijamai įrodyta, jog būtent V. A. savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai 390 Eur žalą, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, pagrįstai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė jai iš V. A. 390 Eur turtinei žalai atlyginti. Sutikti, kad priteista suma už tokius, pasak nuteistojo, nedidelius įbrėžimus yra neproporcingai didelė, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).

28. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistajam V. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas M. Švažas. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. kovo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-04116, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad V. A. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. A. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.