Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas 2021-12-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 29 d. Bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2022-04-05 apie 14:30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, subraižydamas automobilio „T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir priekines dureles, taip sugadino 400 eurų vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai L. J. priklausantį automobilį ,,T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. A. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad jis nukentėjusiąją matė pirmą kartą. Jis sėdėjo mašinoje ir rūkė. Nukentėjusioji išlipo iš mašinos ir trinktelėjo su savo durelėmis į jo mašinos dureles. Jis pasakė nukentėjusiajai, kad netrankytų, ji pasakė, kad kviestų policiją ir kilo nedidelis konfliktas. Jis yra kaltinamas ne tik dėl durelių subraižymo, bet ir dėl galinio sparno subraižymo, nors apie sparną ekspertizės akte neminima. Neatsimena ką tuo metu laikė rankose, gal telefoną, raktus ar piniginę. Jis yra dešiniarankis. Subraižymai padaryti apie durelių vidurį, o jo ranka ties stiklu matosi. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti prie bylos prijungti vaizdo įrašai. Kaltinamasis V. A. paaiškino, kad parduotuvėje save atpažįsta, ten yra jis, V. A.. L. J., išlipdama iš savo mašinos, trinktelėjo durelėmis į jo mašiną. Jis pasakė: „atsargiau“. Jie nesibarė, nepiktybiškai, be agresijos, ir nuėjo į parduotuvę. Vaizdo įraše atpažįsta save ir L. J.. Peržiūrėjus CD bylą, kurioje fiksuotas sugadinimo įvykis, V. A. paaiškino, kad save atpažino, subraižymo garso negirdėti. Jis nežino, ką pasiima iš mašinos, gal piniginę, todėl ir prašė pritraukti vaizdo įrašą. Aiškiai matyti, kad subraižymas ne jo padarytas. Iš nuotraukų labai aiškiai matyti, kad galinis sparnas nubrauktas virš lango, tai jo ranka turėjo būti pakelta jei tai būtų daręs. Pro galinį sparną jis praėjo, jo nelietė. Durelės subraižytos apačioje, reikia žiūrėti, kur jo rankos ir kur subraižyta. Jo rankos kitoje vietoje nei padaryti subraižymai. Subraižymas padarytas per vidurį, be to, apatinis subraižymas yra senas. Jis dirbo darbą, susijusį su mašinų remontu, viską supranta. Ėjo aplink savo mašiną apžiūrėti, ar ji neįbrėžė jo durelių, kai kliudė atidarydama savo mašinos dureles.

Nukentėjusioji L. J. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad su kaltinamuoju nėra pažįstama, tik tiek, kiek matė įvykio dieną, tikrai matė šitą žmogų, jis buvo pradaręs dureles ir jai reiškė priekaištus, ji jį matė vieną kartą, atsisukusi buvo, o antrą kartą matė, kai ji nuėjo į parduotuvę. Kai pridavė savo batus, nuėjo į „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvę, jis stovėjo prie kasos, ji apėjo, kad neužkliūtų, nes suprato, kad piktas žmogus, iš arti matė, mažytė ta parduotuvė. Klaidos negali būti, kad galėjo apsirikti. Įvykis buvo šiais metais, balandžio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, berods 5 d., ji atvežė batus į batų taisyklą, pietiniame raj., sustojo aikštelėje šalia mašinos, buvo labai vėjuota diena. Lipo iš mašinos ir vėjas išplėšė jai iš rankų jos mašinos dureles. Jos mašinos durelės atsirėmė švelniai į šalia stovinčią mašiną, ji į tai nekreipė dėmesio, be to, mašinos apvadai plastikiniai, nebuvo tokio, kad būtų kažką padariusi tai mašinai. Ir ji, uždariusi savo mašiną, nusisuko ir ėjo į batų taisyklą. Šitas žmogus, pradaręs duris, pradėjo ant jos šaukti: „ką čia daužai mašiną?“. Ji jam pasakė: „nieko tavo mašinai neatsitiko“. Buvo vėjas, ne viską girdėjo, ką jis ten šaukė. Jam sakė: „jeigu jums kažkas nepatinka, kreipkitės į policiją“. Ji nuėjo į batų taisyklą, jis neišlipo iš mašinos pažiūrėti, ar ji kažką padarė tai mašinai. Jis sėdėjo už vairo, pradaręs duris, ir aprėkė ją. Ji, išėjusi iš batų taisyklos, sugalvojo, kad į parduotuvę reikia užeiti. Jo mašinos jau nebebuvo. Parduotuvėje matė jį stovintį prie kasos. Iš parduotuvės ėjo prie mašinos ir pamatė, kad visa jos mašina su kažkuo nubrėžta aštrius daiktu. Parduotuvės apsaugos darbuotojas pasakė, kad 5 aukšte yra kameros, galbūt, yra užfiksuota.

Liudytojas A. A. davė parodymus, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiosios L. J. taip pat nepažįsta. 2022 m. balandžio mėn. buvo pas tėvus bute ir rado raštelį už durų su telefono numeriu dėl prašymo suteikti informacijos, peržiūrėti kameros įrašą. Paskambino nukentėjusiajai ir ji pasakė, kad rado apibraižytą mašiną, todėl jei yra galimybė, paprašė peržiūrėti vaizdo kameras, ir jei yra užfiksuota nusikalstama veika, pranešti jai. Peržiūrėjo vaizdo įrašą. Matėsi, kad tarp dviejų žmonių yra įvykęs nedidelis konfliktas prie mašinų. Mašina ,, (duomenys neskelbtini)“ atvažiavo, išlipdama vairuotoja durelėmis šiek tiek kliudė ,, (duomenys neskelbtini)“ dureles, papūtė vėjas. Tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas. Po kokių 10 minučių asmuo nueina iki savo mašinos, išsitraukia iš mašinos galinių durelių kairės pusės kažkokį daiktą ir praeina pro ,, (duomenys neskelbtini)“ mašiną. Vaizdo įraše girdisi brėžiamas garsas. Jis administruoja kamerą, anksčiau gyveno tame bute ir ją įsirengė. Namas yra penkiaaukštis. Kamera pakabinta penktame aukšte, ji registruota epolicija.lt. Nuvykęs pas tyrėją pateikė nufilmuotus vaizdo įrašus. Vaizdo įrašai įsirašo į telefoną. Yra kamera, yra virtualus serveris, programėlė, į ją dedasi atminties kortelė. Persisiuntus programėlę į telefoną, galima žiūrėti. Matė, kad braižo vyras. Vaizdo įrašų peržiūra geriausiai veika per mobilius įrenginius, per kompiuterį nėra bandęs žiūrėti. Įrašo kameroje nebėra. Įrašas likęs jo telefone. Kaltinamasis atvažiavo pilkos spalvos ,, (duomenys neskelbtini)“. Kažką išsiėmė iš keleivio kairės pusės durelių. Peržiūrėjus įrašą, bus tiksliau matyti, išsiėmė ar įdėjo kažką į automobilį. Matosi vyro siluetas, stovėsena, vykdomi veiksmai. Veido nematyti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nekomentavo, parodymų nedavė. Nurodė, kad duos parodymus tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byla (t. 1, b. l. 188-190). Apklaustas V. A. papildomai davė parodymus, kad dėl jam anąkart įteikto pranešimo apie įtarimą kaltu neprisipažįsta, nes dėl to, kad tarp jo ir tos moters įvyko konflikto, nereiškia, kad jis sugadino jos automobilį (t. 1, b. l. 193-195).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. J. davė parodymus, kad 2022-04-05 apie 14:30 val. priėjusi prie savo automobilio „T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 metų laidos, stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo, kad kietu aštriu daiktu yra perbrėžtas kairysis automobilio šonas, tai yra apgadintas kairės pusės galinis sparnas, galinės ir priekinės durelės. Automobilį galėjo apgadinti nepažįstamas vyriškis, su kurio tą dieną buvo įvykęs nedidelis žodinis konfliktas. Šias aplinkybes ji nurodė 2022-04-05 protokole-pareiškime. Prieš tai automobilį pastatė sveiką, neapgadintą. Dėl apgadinto automobilio ji 2022-04-08 kreipėsi į E. K. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje automobilių remonto meistras jai pasakė, kad padaryta žala yra 400 eurų. Tyrimui gali pateikti Nuostolių darbų skaičiuoklę. Šioje įmonėje ji ketina tvarkyti automobilį. Automobilis „T. C.“ yra registruotas jos motinos vardu, tačiau automobiliu naudojasi ir rūpinasi ji. Todėl dėl šio įvykio jai padaryta 400 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas. Vyriškio, kuris galimai apgadino jos automobilį, ji nepažįsta, jį matė pirmą kartą, jo gerai neįsidėmėjo, jo iš nuotraukų neatpažintų. Vyriškį galimai galėjo užfiksuoti parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo filmavimo kameros. Po įvykusio žodinio konflikto ji taip pat buvo užėjusi į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, joje jau buvo minėtas vyriškis, jį matė stovintį prie kasos, jį matė iš nugaros. Vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, lyg šviesių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos striukę, daugiau jo apibūdinti negali. Kai išėjo iš parduotuvės, rado apgadintą savo automobilį. Ant namo (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos pastebėjo gyventojo vaizdo kamerą, todėl už buto durų Nr. (duomenys neskelbtini) jam paliko ranka rašytą lapelį, kad su ja susisiektų. Tą pačią dieną, vakare, jai paskambino minėto buto gyventojas, kuri jai papasakojo, kad vaizdo įraše matosi vyriškis, kaip apgadina jos automobilį, ir sėdęs į automobilį „V. P.“, sidabrinės spalvos, išvažiavo. Vaizdo įraše automobilio valstybinių numerių nesimato. Šį vaizdo įrašą ji persiuntė policijai elektroniniu paštu. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, ieškinį pareikš (t. 1, b. l. 23-26). Nukentėjusioji L. J. papildomai davė parodymus, kad civilinį ieškinį reiškia dėl 400 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. davė parodymus, kad gali paaiškinti, kad pas tėvus ant namo išorinės sienos, kuri yra priešais automobilių stovėjimo aikštelę, adresas (duomenys neskelbtini), jis įrengė vaizdo stebėjimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“ ID (duomenys neskelbtini). Ši kamera 2019-05-22 yra įregistruota, kaip viešoje vietoje esanti kamera, ir fiksuojanti viešoje vietoje vykstančius įvykius policijoje. 2022-04-05 už buto durų rado užkištą raštelį su prašymu paskambinti. Jis paskambino nurodytu numeriu, atsiliepė moteris, kuri paaiškino, kad jai atvykus su automobiliu į automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, adresas (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas su šalia stovėjusio automobilio vairuotoju. Vėliau, jai grįžus prie savo automobilio, ji pastebėjo, kad yra nubraižytas automobilio galinis vairuotojo pusės sparnas, tos pačios pusės keleivių ir vairuotojų durelės. Moteris pasakojo, kad ji ant namo, adresas (duomenys neskelbtini) matė vaizdo stebėjimo kamerą, todėl ji teiravosi, ar nėra vaizdo įrašų, kur matosi, kaip yra subraižomas jos automobilius. Jis, pasitikslinęs įvykio laiką, pažadėjo peržiūrėti vaizdo įrašą. Savo mobilaus ryšio telefone, į kurį yra suinstaliuotas minimos vaizdo stebėjimo kameros valdymas, pamatė, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas įvykis, kada į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, sustoja šalia automobilio ,,(duomenys neskelbtini) “. Moteriai išlipus iš ,,(duomenys neskelbtini) “ automobilio, įvyksta pokalbis su kitame automobilyje sėdinčiu vyru. Toliau matyti, kad vyras iš automobilio ,,(duomenys neskelbtini) “ išlipa ir nueina link parduotuvės. Vėliau matyti, kaip moteris prieina prie automobilio ,,(duomenys neskelbtini) “, kažką įdeda į automobilio bagažinę ir nueina parduotuvės kryptimi. Vėliau vaizdo įraše matyti, kad vyras grįžta prie ,,(duomenys neskelbtini) “ automobilio, kažką įdeda į automobilio vidų, po to apeina savo automobilį iš galo, prieina prie ,,(duomenys neskelbtini) “ automobilio, ir eidamas pro automobilio šoną, kažką dešine ranka daro automobilio ,,(duomenys neskelbtini) “ šonui. Po to vyras sėda į ,,(duomenys neskelbtini) “ automobilį ir išvažiuoja. Vykdydamas moters prašymą, jis telefone suformavo vaizdo įrašą ir nusiuntė į nurodytą paštą. Peržiūrėdamas vaizdo įrašą, jis suprato kad vyras, praeidamas pro ,,(duomenys neskelbtini) “ automobilio šoną, jį braižo, tai patvirtina kameros užfiksuotas brėžimo garsas. Policijai pateikė vaizdo įrašus, kuriuose yra vaizdo įrašas su 2022-04-05 įvykiais automobilių stovėjimo aikštelėje, adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 46-49).

2022-05-12 kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 67-77).

Iš tarnybinio policijos pareigūno pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. J. automobilio dažų dangos apgadinimo buvo išplatinta vaizdo medžiaga su tikslu atpažinti asmenį, kuris galimai apgadino L. J. automobilį. 2022-04-29 atvyko vyras, kuris pateikė asmens dokumentą ir prisistatė, kad jis yra V. A.. Asmuo paaiškino, kad išplatintoje vaizdo medžiagoje, vaizdas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “ ir prie ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio yra jis. Taip pat paaiškino, kad jis naudojasi automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. buvo paaiškina, kad jį reikalinga apklausti ikiteisminiame tyrime, apie apklausos laiką bus pranešta papildomai (t. 1, b. l. 85-87).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „T. C.“ subraižytas aštriu daiktu – priekinės, galinės durelės bei galinis sparnas (t. 1, b. l. 13-18).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja L. J. pranešė apie įvykį, susijusį su jos naudojamo automobilio sugadinimu. Prašo kaltą asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (t. 1, b. l. 7-12).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-10-24 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos šios išvados: 1. Subjektas laiko pailgą, maždaug dviejų delnų ilgio, tamsios spalvos, platėjantį objektą. Dėl skaitmeninės vaizdo bylos fiksavimo techninių charakteristikų nustatyti, koks objektas užfiksuotas subjekto rankose, nėra galimybės. 2. Subjektas, eidamas šalia automobilio, laikydamas dešinėje rankoje nenustatytą objektą, tikėtina, kad liečia rankoje objektų automobilio kairiojo šono galines ir priekines dureles, priekinio stiklo kairįjį statramstį. Dėl fiksuojamo vaizdo rakurso kategoriškai to teigti nėra galimybės.

Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. BK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertės išaiškinimas pateikiamas BK 190 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Tad aptariamu atveju kaltininko veiksmais turi būti sugadinamas ar sunaikinamas turtas, viršijantis 5 MGL, bet neviršijantis 250 MGL.

Kaltinamasis V. A. pirminėje apklausoje savo kaltės nekomentavo, apklausiamas antrą kartą, kaltu neprisipažino, paaiškindamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, tačiau jis negadino automobilio. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. A. savo kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad tarp jo ir nukentėjusios įvyko konfliktas. Kaltinamasis neigė, kad braižė automobilį. Nurodė, kad neatsimena, ką laikė rankoje, eidamas pro nukentėjusios automobilį. Šie kaltinamojo V. A. parodymai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, kadangi ji yra visiškai paneigta byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo V. A. kaltė įrodoma nukentėjusiosios L. J. parodymais, kuri paaiškino, kad pastebėjo, jog jos automobiliui „T. C.“, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), kietu aštriu daiktu yra perbrėžtas kairysis automobilio šonas. Vyriškį, kuris perbrėžė automobilį, matė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo A. A. pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos.

Nors tiesiogiai nei nukentėjusioji L. J. nei liudytojas A. A. nematė įvykio, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, galima girdėti braižymo garsą ir matyti, kad kaltinamasi braižo nukentėjusiosios automobilį. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose nefiksuota kitų asmenų, išskyrus kaltinamąjį V. A., kurie kokiais nors daiktais kontaktuotų su automobiliu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-10-24 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos šios išvados: 1. Subjektas laiko pailgą, maždaug dviejų delnų ilgio, tamsios spalvos, platėjantį objektą. Dėl skaitmeninės vaizdo bylos fiksavimo techninių charakteristikų nustatyti, koks objektas užfiksuotas subjekto rankose, nėra galimybės. 2. Subjektas, eidamas šalia automobilio, laikydamas dešinėje rankoje nenustatytą objektą, tikėtina, kad liečia rankoje objektų automobilio kairiojo šono galines ir priekines dureles, priekinio stiklo kairįjį statramstį. Dėl fiksuojamo vaizdo rakurso kategoriškai to teigti nėra galimybės.

Nors ekspertizės išvada yra tikėtina, tačiau visų duomenų loginė seka rodo, kad kaltinamasis V. A. subraižė nukentėjusios automobilį. Kaip minėta, vaizdo įraše girdėti automobilio braižymo garsas. Kaltinamasis priėjo ir ėjo būtent šalia nukentėjusiosios automobilio, išsitraukęs pailgą, maždaug dviejų delnų ilgio, tamsios spalvos, platėjantį objektą. Stebint skaitmeniniais filtrais apdorotus vaizdo bylos epizodus, epizodo kadrų atvaizdus, įrašytus teismo eksperto į laikmeną, matyti, kad kaltinamojo atliekamo gadinimo pradžia sutampa su 2022-04-05 apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas automobilis „T. C.“, v.n. (duomenys neskelbtini) fotolentelėje Nr. 3 (kairės pusės galinis sparnas) fiksuotų braižymų pradžia. Nukentėjusiosios automobilį kaltinamasis pradeda braižyti nuo kairės pusės galinio sparno.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-10-24 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikėtina, jog subjektas liečia automobilio kairiojo šono galines ir priekines dureles, priekinio stiklo kairįjį statramstį, ir nėra minimas kairės pusės galinis sparnas. Teismo vertinimu, ši eksperto išvada neprieštarauja įvykio kadrų atvaizdams, peržiūrėtiems teisiamojo posėdžio metu, bei 2022-04-05 apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. 3 (kairės pusės galinis sparnas) matomiems nubraižymams. Tiek kadrų atvaizde, tiek fotonuotraukoje matyti, kad braižymų pradžia yra kairės pusės galinis sparnas.

2022-04-05 apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas automobilis „T. C.“, v.n. (duomenys neskelbtini) nėra išlikę spalvotų ar geresnės raiškos nuotraukų. Vis dėlto, teismui yra pakankamos dvi fotonuotraukos, esančios 1 tomo 18 bylos lape, iš kurių aiškiai matyti kairės pusės galinio sparno ir kairės pusės durelių sugadinimo žymės, kurias teismas, sulyginęs su įvykio kadrų atvaizdais, peržiūrėtais teisiamojo posėdžio metu, daro išvada, kad būtent kaltinamasis V. A.subraižė automobilio „T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir priekines dureles.

Išvardinti byloje esantys įrodymai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Turto sugadinimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis savo veiksmais sugadins turtą, numato galinčius kilti padarinius ir aktyviais veiksmais to siekia, arba leidžia jiems kilti. Nustatyta, kad kaltinamasis V. A., turėdamas tikslą sugadinti nukentėjusiajai priklausantį automobilį ir suvokdamas savo veiksmų pasekmes, t. y. jog dėl to nukentėjusioji patirs turtinės žalos ir sąmoningai pasirinkęs tokį veikimo būdą, tyčia sugadino svetimą turtą, todėl jis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. A. pripažinti kaltu, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis V. A. teistas 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis V. A. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160-165). Bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus tik BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, mažesnį nei sankcijos mediana.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022-11-29 Šiaulių apylinkės teisme gautame rašte nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. neatlikta bausmės dalis pagal 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį – 10 metų 2 mėnesiai ir 19 dienų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008). Tokiai praktikai pritarta ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kita ko, buvo spręsti bausmių skyrimo pagal BK 63 ir 64 straipsnius klausimai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K-477/2011).

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrintina su 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Teismas prideda dalį bausmės, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, kuri yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusioji L. J. baudžiamojoje byloje 2022-06-21 pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo 400 Eur sumai (1 t., b. l. 50). Nukentėjusioji pateikė teismui sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad automobilį susiremontavo ir sumokėjo už remontą 390 Eur. Viso nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala – 390 Eur. Teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė savo pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. A. tyčia padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas – automobilis, t. y. kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė žala. Tai reiškia, kad V. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo V. A. priteisiant civiliniai ieškovei L. J. 390 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuo 2022-06-21 iki 2022-12-21 siekiant užtikrinti pateiktą nukentėjusios civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras S. D. 2022 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo V. A. piniginėms lėšoms – 400 Eur, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant valdyti, disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis iki 450 Eur per mėnesį, taip pat leidžiant naudotis lėšomis, viršijančiomis apribotą sumą, t. y. 400 Eur (2 t., b. l. 27-29). Kadangi nukentėjusios civilinis ieškinys 390 Eur iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, tačiau šią sumą sumažinant iki priteisto civilinio ieškinio sumos – 390 Eur.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš V. A. nėra priteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktinės plokštelės su įrašais, saugomos prie bylos viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su paskirta ir neatlikta 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir V. A. skirti galutinę – 10 metų 6 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 8 d.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. A. nepriteisti.

Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. A. priteisti L. J. 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki nukentėjusiajai priteistos žalos atlyginimo pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. D. 2022 m. birželio 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo V. A. piniginėms lėšoms, pakeičiant pinigų sumą – 390 Eur, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant valdyti, disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis iki 450 Eur per mėnesį, taip pat leidžiant naudotis lėšomis, viršijančiomis apribotą sumą, t. y. 390 Eur. Šią nuosprendžio rezoliucinės dalies pastraipą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo vykdyti skubiai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktines plokšteles su įrašais, saugomas prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.