- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1776-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01221-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Š. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams V. M. ir V. M., trečiajam asmeniui Š. M. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kornėja“ akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bendrosios jungtinės nuosavybės atkūrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria K. M. pardavė 100 vienetų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kornėja“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovui V. M., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, šalims grąžinant viena kitai, ką yra gavusios pagal sandorį ir atkuriant ieškovei K. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 100 vienetų UAB „Kornėja“ paprastųjų vardinių akcijų, t. y. grąžinant visas Įmonės akcijas teisėtiems ir faktiniams jos savininkams sutuoktiniams – K. M. ir Š. M..
2. Ieškovė prašė taikyti atsakovui V. M. laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančias visas UAB „Kornėja“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises tretiesiems asmenims; 2) uždrausti atsakovui V. M. naudotis jo turimų akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Kornėja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose.
3. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. birželio 7 d. 13:30 val. atsakovas neteisėtai ketina šaukti akcininkų susirinkimą, kuriame jis ketina priimti sprendimą atleisti ieškovę iš UAB „Kornėja“ direktorės pareigų bei priimti kitus Įmonei svarbius sprendimus. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą iki ieškinio išnagrinėjimo dienos atsakovui uždrausti veikti Įmonės vardu kaip akcininkui, kadangi jis tokiu realiai nėra. Kadangi Įmonė yra įgijusi daugelio kitų įmonių akcijų, turi daug žemės sklypų, tikėtina, jog atsakovas bei trečiasis asmuo, vienvaldiškai perėmę Įmonę, gali siekti paslėpti jos turtą ar jo dalį, juolab kad trečiasis asmuo grasino ieškovei, kad šiai kreipusis į teismą ji negaus pinigų. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškiniu keliami reikalavimai teismui juos patenkinus, tikėtina, būtų sunkiai įvykdomi tuo atveju, jeigu atsakovas su trečiuoju asmeniu išparduotų ar kitaip paslėptų Įmonės turtą ar net pačią Įmonę, t. y. jos akcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: 1) areštavo atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančias visas UAB „Kornėja“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises tretiesiems asmenims; 2) uždraudė atsakovui V. M. naudotis jo turimų akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Kornėja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose.
5. Įvertinęs ieškovės byloje pareikšto ieškinio (ne)pagrįstumą, teismas laikė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovės byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, įrodymai. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.
6. Spręsdamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo teismas sprendė, kad šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turi galimybę nevaržomai disponuoti ginčo turtu ir jį perleisti sąžiningiems įgijėjams. Atsakovui pardavus ginčo turtą ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovės ieškinio reikalavimai bus sunkiai įvykdomi dėl savininko pasikeitimo, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi tokio ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybės tiesiogiai priklausys nuo kitų asmenų (atsakovo) valios, nuo jo galimybės disponuoti ginčo turtu. Pritarė ieškovei, kad tuo atveju, jeigu laisvai disponuojant turtu būtų perleista nuosavybės teisė į ginčo turtą tretiesiems asmenims, jo grąžinimas ieškovei taptų komplikuotas ir sprendė, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti ginčo turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
7. Teismas konstatavo, kad egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantas V. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, prašydamas skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – apribotos atsakovo neturtinės teisės, uždraudžiant atsakovui naudotis jo turimų akcijų suteiktomis neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Kornėja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose panaikinti ir ieškovės prašymą šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad:
8.1. sutinka su teismo vertinimu dėl būtinybės išsaugoti status quo padėtį Įmonės akcininkų struktūroje iki kol bus išspręstas ginčas, todėl priimtos nutarties dalyje tiek, kiek tai susiję su akcijų status quo užtikrinimu neskundžia;
8.2. ieškinys pareikštas siekiant išvengti ieškovės atšaukimo iš Įmonės vadovės pareigų dėl priešingai Įmonės interesams atliktų veiksmų. Laikinosios apsaugos priemonės apriboja absoliučiai visas apelianto kaip Įmonės akcininko teises, o ieškovė, turinti tik 20 proc. Įmonės akcijų, šiuo metu tapo vienvalde Įmonės akcininke. Taikytos neužtikrinančios abiejų ginčo šalių pusiausvyros laikinosios apsaugos priemonės suteikia nekontroliuojamą laisvę ieškovei ir toliau galimai veikti prieš Įmonės interesus;
8.3. parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo principą, kadangi apribodamas ir neturtines apelianto teises pritaikė gerokai labiau nei to reikalauja faktinė situacija suvaržančias apelianto teises laikinąsias apsaugos priemones;
8.4. teismo atliekamas prima facie ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas jau ieškinio pateikimo metu galėjo įžvelgti ir preliminariai įvertinti su ieškinio reikalavimais susijusias reikšmingas aplinkybes: ieškinys reiškiamas praėjus daugiau nei aštuoniems metams po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovė per šį laikotarpį nei karto nereiškė jokių pretenzijų ir nesiekė ginčyti sandorio, vieninteliu Įmonės akcininku laikė atsakovą ir teikdavo atsakovo patvirtintas finansines ataskaitas atskaitingoms institucijoms, o ieškinys pareikštas tuo metu, kai ieškovė turėjo būti atšaukta iš Įmonės vadovės pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, pareigų nevykdymo ir Įmonei žalingų sandorių sudarymo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas būtų galėjęs objektyviau įvertinti pirmosios sąlygos turinį – prima facie ieškinio (ne)pagrįstumą. Tačiau nors ir su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka, šios sąlygos neginčija;
8.5. laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas siekė išsaugoti status quo padėtį, t. y. kad akcijos nebūtų perleidžiamos tretiesiems asmenims (su tokiu siekiu sutinka), tačiau tokia apimtimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotos atsakovo neturtinės teisės nėra susijusios su tokios padėties išsaugojimu ir neužtikrina ieškiniu pareikštų reikalavimų;
8.6. pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai, o spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju nepagrįstai suvaržyta apelianto padėtis ir iškreipta šalių pusiausvyra. Atsakovo turimų Įmonės akcijų suteikiamų neturtinių teisių apribojimas nėra niekaip susijęs su šioje byloje pareikštų reikalavimų - pripažinti 2015 m. akcijų pirkimo- pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją - įvykdymu. Ieškovė nepateikė argumentų, kaip atsakovo valdomų Įmonės akcijų suteikiamų neturtinių teisių įgyvendinimas gali apsunkinti arba apriboti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą;
8.7. apribodamas neturtines atsakovo, kaip Įmonės akcininko, teises, teismas niekaip neargumentavo tokio sprendimo. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl ieškovės reikalavimų - pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją - užtikrinimui yra būtina apriboti visas atsakovo neturtines teises. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų galima siekti prevencinio tikslo - uždrausti naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, būtina, jog teismo sprendimo įvykdymas ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų tiesiogiai susijęs su šio tikslo įgyvendinimu, t. y. ieškiniu pareikštais reikalavimais būtų siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia žalos atsiradimo grėsmę. Tuo tarpu ieškovė nereiškia prevencinio ieškinio, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atsižvelgiama į pareikštų reikalavimų apimtį;
8.8. skundžiama nutartimi teismas apribojo bet kokį atsakovo dalyvavimą Įmonės veikloje, netgi teisę gauti su Įmonės veikla susijusią informaciją;
8.9. ieškovei skundžiama nutartimi iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir sprendimo įsiteisėjimo yra suteikiama Įmonės vienasmenė kontrolė, tarp jų ir galimybė priimti visus su Įmonės veikla susijusius klausimus, net ir tuos, kuriems yra reikalaujama kvalifikuota balsų dauguma. Toks vienasmenės kontrolės suteikimas ieškovei aiškiai pažeidžia Įmonės interesus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė K. M. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
9.1. visos Įmonės akcijos faktiškai visada priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui. Ginčijamas sandoris sudarytas formaliai trečiojo asmens reikalavimu dėl to, kad to reikalavo trečiasis asmuo, kuris tuo metu jau buvo tapęs advokatu ir sudarinėjo įvairius su Įmone susijusius sandorius. Apelianto skunde nurodomos faktinės aplinkybės nėra teisingos, kadangi tik pradėjus santuokos nutraukimo procedūrą atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu ėmė elgtis nesąžiningai, melagingai teigdamas, jog yra ne fiktyvus, o faktinis akcininkas;
9.2. skunde melagingai teigiama, jog neva Įmonė dirbo nuostolingai, todėl Įmonės akcijas atsakovas įsigijo vos už 300 eurų. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, o, kadangi Atsakovas niekada netapo faktiniu Įmonės akcininku, akivaizdu, kad jis iki šiol net nežino Įmonės finansinės padėties, kurią tariamai 2015 m. nusipirko.
9.3. nepagrįstai teigiama, kad ieškovė užėmė priešingą Įmonės interesams poziciją, užkirsdama kelią Įmonei atgauti perleistą nekilnojamąjį turtą. Nors apelianto minima situacija vyko 2023 m. kovo mėn,, tačiau atsakovas šį klausimą iškėlė tik 2023 m. birželio mėnesį, t .y. po ieškovės ieškinio pateikimo. Be to, Įmonė faktiškai priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui ir priešingai nei teigiama skunde, ieškovė po skundžiamos nutarties priėmimo jokių Įmonei galinčių pakenkti sprendimų nepriiminėja;
9.4. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios suvaržo neturtines fiktyvaus akcininko teises būtent ir yra svarbiausios išlaikant status quo. Ieškinys buvo pareikštas tam, jog trečiasis asmuo, kuris tik santuokos su ieškove nutraukimo proceso metu ėmė melagingai teigti neva Įmonės realiu akcininku iš tikrųjų yra atsakovas, neiššvaistytų bei nepaslėptų sutuoktiniams priklausančio turto. Įmonė yra vertinga tik tiek, kiek yra vertingas jos turimas turtas, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones trečiasis asmuo, naudodamasis atsakovu, neabejotinai atleistų ieškovę iš Įmonės direktorės pareigų bei galimai siektų paslėpti/ perleisti Įmonės turtą;
9.5. atsakovas nenurodo, kokias konkrečiai neva jo teises pažeidžia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, juolab kad atsakovas pirmą kartą „susidomėjo“ Įmone tik 2023 m. gegužės mėn, kai trečiasis asmuo nusprendė, jog nenori dalintis su ieškove Įmone;
Šalies argumentai
9.6. ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, jog trečiasis asmuo, pasinaudodamas fiktyviu akcininku atsakovu, jau ketino atšaukti ieškovę iš Įmonės vadovės pareigų. Kadangi ieškovė visuomet Įmonę laikė savo ir trečiojo asmens nuosavybe, ji niekuomet nekenkė Įmonei, jokios žalos jai nedarė, vykdė trečiojo asmens nurodymus, susijusius su Įmonės valdymu, todėl laikytina, kad ieškovę siekta atšaukti iš Įmonės vadovės pareigų išimtinai dėl to, jog trečiasis asmuo ketina paslėpti/ parduoti ar kitaip iššvaistyti Įmonės turtą vien tik tam, jog Ieškovė jo negautų santuokos nutraukimo byloje. Todėl yra būtina iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos uždrausti atsakovui naudotis neturtinėmis Įmonės akcijų teisėmis bent jau toje dalyje, kiek tai susiję su balsavimu dėl Įmonės vadovo atšaukimo, Įmonės turto perleidimo klausimais. Kitomis neturtinėmis teisėmis, tokiomis kaip informacijos apie Įmonės veiklą, sandorius, bankuose esančias lėšas ir pan., kaip minėta, trečiasis asmuo, kaip faktinis Įmonės akcininkas, naudojosi iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir naudojasi iki šiol.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo Š. M. atsiliepime sutinka su atskiruoju skundu ir prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinant skundžiamoje dalyje laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:
10.1. skundžiama nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukurta situacija yra itin ydinga, kadangi ne tik apriboja pagrindinio Įmonės akcininko (atsakovo) galimybes daryti įtaką Įmonėje vykstantiems procesams, tačiau taip pat suteikia vienvaldę Įmonės ir visos Įmonei priklausančių įmonių grupės kontrolę ieškovei (mažumos akcininkei). Ieškovė pastarąja susiklosčiusia situacija jau pradėjo piktnaudžiauti ir savo atliekamais veiksmais daro didžiulę žalą tiek Įmonei, tiek atsakovui;
10.2. po skundžiamos nutarties priėmimo trečiajam asmeniui tapo žinoma, jog ieškovė pradėjo savintis Įmonės turtą, perleisdama sau Įmonės dukterinių įmonių UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijas. Nors sandoriai buvo sudaryti dar iki ieškinio pareiškimo, tačiau apie juos ieškovė neteikė jokios informacijos, o priimta skundžiama nutartis sudarė galimybę ieškovei paviešinti sandorius ir imtis veiksmų jų užbaigimui, kartu užkirsdama kelią atsakovui pakeisti tokią vadovę ir imtis veiksmų ginčijant tokius nepagrįstus ir aiškiai nusikalstamus veiksmus;
10.3. esant ginčui tarp ieškovės ir atsakovų dėl Įmonės akcijų nuosavybės teisės, neturėtų būti sukurta situacija, kai iki bylos galutinio išnagrinėjimo dėl pritaikytų perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių viena šalis (ieškovė) įgauna neribotą laisvę veikti asmeniniais interesais, o kita ginčo šalis (atsakovai) yra verčiama tai stebėti, dėl ko vėliau privalės eikvoti milžiniškus finansinius resursus, teismų laiką, mėginant nuginčyti tokius Ieškovės sandorius (galimai net sandorių grandines) ir / ar mėginant prisiteisti Įmonei padarytą žalą, kurią net ir ieškinių tenkinimo atveju abejotinai pavyktų išieškoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė abiejų sąlygų egzistavimą, todėl jų prašymą patenkino visiškai ir areštavo atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančias visas UAB „Kornėja“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises tretiesiems asmenims, taip pat uždraudė atsakovui V. M. naudotis jo turimų akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Kornėja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose.
15. Apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja teismo nutarties dalį, kuria apribotos jo, kaip akcininko, neturtinės teisės, nurodydamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nutarties dalies, kiek tai susiję su akcijų status quo padėties išsaugojimu neginčija, pritardamas teismo argumentams. Apeliantas nesutinka su draudimu naudotis savo turimų akcijų suteiktomis neturtinėmis teisėmis, remiasi tuo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis neproporcinga siekiamam tikslui ir nesusijusi su nepakitusios padėties (status quo) išsaugojimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu byloje reikalavimu ir nepagrįstai suvaržo visas atsakovo kaip akcininko teises, apribodamos net teisę gauti informaciją, o pirmosios instancijos teismas, taikydamas tokius apribojimus, apskritai jų būtinybės neargumentavo.
16. Kadangi apeliantas ginčija tik nutarties dalį dėl draudimo naudotis turimų akcijų suteiktomis neturtinėmis teisėmis, nekvestionuodamas kitų skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (akcijų arešto, apribojimo naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis), taip pat nurodo neginčijantis teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju įrodyta pirmoji sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – preliminarus ieškinio pagrįstumas, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su atsakovo, kaip akcininko neturtinių teisių ribojimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, jog skundžiamoje nutartyje nėra išskirtų argumentų, kuriais remiantis teismas sprendė apriboti atsakovo, kaip akcininko, neturtines teises. Tačiau, kita vertus, skundžiamoje nutartyje aptartos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ir, jas pripažinus egzistuojant, taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų ir atsakovui, kaip akcininkui, uždraudžiant naudotis turimų akcijų suteiktomis neturtinėmis teisėmis. Kita vertus, nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-1120/2023 ir kt.). Taigi vien tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, iš esmės sutiko su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais, atskirai neaptarė ir nenurodė motyvų dėl apelianto ginčijamo apribojimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
18. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės išreiškia naudojimosi akcijomis, kaip nuosavybės objektu, turinį. Akcininko teisių pobūdis lemia tai, kad jo nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti varžomas formaliais pagrindais, taip pat tai, kad akcininko valia dėl naudojimosi akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, užtikrinant šiomis procesinėmis ieškiniu pareikštų reikalavimų apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą (užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas. Jų taikymas turi būti pagrįstas ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.
19. Remiantis teismų praktika šiuo aspektu pasisakytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo taikytinas tik išimtiniais atvejais, užtikrinant šiomis procesinėmis ieškiniu pareikštų reikalavimų apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą (užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1971/2013). Akcijų, kaip specifinės turto rūšies, ypatumai apsprendžia tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką, todėl teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
20. Sutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartimi teismas apribojo bet kokį atsakovo dalyvavimą Įmonės veikloje, suteikiant ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir sprendimo įsiteisėjimo vienasmenę Įmonės kontrolę (taipogi ir galimybę priimti visus sprendimus su Įmonės veikla susijusiais klausimai). Pažymėtina, kad tiesioginę įtaką Įmonės veiklai gali padaryti tik toks naudojimasis akcininko neturtinėmis teisėmis, kuomet kyla grėsmė, jog tokiais sprendimais bus priimami Įmonei nepalankūs sprendimai, siekiama iššvaistyti ar perleisti Įmonės turtą ir pan., tačiau Įmonės veikloje sprendžiami įvairaus pobūdžio klausimai, tokie kaip balsavimas Įmonės veikloje kylančiais klausimais, susipažinimas su Įmonės informacija ir pan., kurių nėra pagrindo savaime vertinti kaip keliančių žalos atsiradimo grėsmę. Ieškovė taip pat nedetalizavo, kokiais klausimais turi būti uždrausta balsuoti apeliantui visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose. Pažymėtina, kad balsavimo teisės turėjimas ir galėjimas ja disponuoti, pavyzdžiui, balsuoti dėl įmonės metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo ar kitais Įmonės veikloje galinčiais kilti klausimais, taip pat nelemia grėsmės aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šios aplinkybės nevertintos, dėl jų nepasisakyta, apribojant apskritai visas atsakovui, kaip akcininkui, suteikiamas neturtines teises.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą aiškiai įvardino, jog prašydama apriboti atsakovo kaip akcininko neturtines teises, siekė užkirsti kelią atsakovui ją atšaukti iš Įmonės vadovės pareigų, nurodydama, jog tokį sprendimą priimtų fiktyvus akcininkas. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad būtina iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos uždrausti atsakovui naudotis neturtinėmis Įmonės akcijų teisėmis bent jau toje dalyje, kiek tai susiję su balsavimu dėl Įmonės vadovo atšaukimo, Įmonės turto perleidimo klausimais. Taigi, kaip matyti, iš ieškovės pozicijos, atsiliepime į atskirąjį skundą, konkretizuojamas atsakovo, kaip akcininko, neturtinių teisių apribojimas, t. y. siekiama uždrausti balsuoti priimant tam tikrus sprendimus Įmonės veikloje. Tuo tarpu tokie argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikšti, taip pat nebuvo įrodinėjamas ir draudimo naudotis atsakovui visomis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis būtinumas grėsmės aspektu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrindė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo naudotis visomis be išimties akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis, įskaitant ir draudimo balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar akcininkų susirinkimuose priimti sprendimus būtinumo, tik abstrakčiai nurodydamas būtinybę išsaugoti status quo padėtį.
22. Todėl skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ne tik akcijas areštavus, bet ir uždraudus disponuoti akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis visa apimtimi, teismas, apribodamas absoliučiai visas atsakovo kaip akcininko neturtines teise, taikė perteklines ieškinio užtikrinimo priemones bei pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus. Taip pat laikytina, jog pažeistas ir reikalavimas nustatyti konkrečius ginčo akcijų suteikiamų neturtinių teisių įgyvendinimo draudimus, nes tokiu būdu pritaikius suvaržymus atsakovas kaip akcininkas iš esmės visiškai eliminuotas iš bendrovės veiklos. Šių išvadų nepaneigia ir ieškovės argumentai, jog atsakovas yra tik formalus akcininkas ir Įmonės veikla susidomėjo siekiant ieškovei ir trečiajam asmeniui santuokos nutraukimo, kadangi šios aplinkybės susijusios su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, jeigu atsirastų pagrįstų abejonių dėl to, kad apeliantas, įgyvendindama savo, kaip akcininko, įstatymo bei įstatų garantuotas neturtines teises gali imtis veiksmų priimant Įmonei nepalankius sprendimus, ieškovė galėtų teikti naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su neturtinių teisių ribojimų. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tokio prašymo turinį – jis neturėtų būti abstraktus, juo negali būti siekiama visiško akcininko teisių suvaržymo, turi būti nurodoma, kokia konkrečiai neturtinė teisė gali ir turi būti ribojama.
24. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui užtenka apeliantui priklausančių UAB ,,Kornėja“ akcijų arešto bei draudimo naudotis turtinėmis akcininko teisėmis. Kadangi nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nepagrįstai suvaržomos visos atsakovo kaip akcininko neturtinės teisės, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant tą jos dalį, kuria apeliantui uždrausta naudotis UAB „Kornėja“ akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Kornėja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti atsakovo atskirąjį skundą.
Pakeisti iš dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį ir nutarties dalį, kuria taikytos atsakovui V. M. laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui V. M. naudotis jo turimų akcijų suteiktomis neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Kornėja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose, panaikinti ir ieškovės prašymo šioje dalyje netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.