- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-153-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18998-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Civilinis ieškovas
- K. B.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Viačeslav Beperšč
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.2.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Viačeslavo Beperšč apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. V. per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - per visą bausmės laikotarpį jis įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios K. B. ir jos sūnaus F. B. arčiau kaip 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti bet kokio ryšio su jais; 10 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Civilinės ieškovės K. B. civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. V. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. V. K. B. priteista 2 178 Eur išlaidoms, už advokato pagalbą, atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. V. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o konkrečiai 2022 m. gegužės 27 d., apie 21.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su K. B. metu, tyčia abejomis rankomis suėmė K. B. už kaklo ir ją smaugė; smaugdamas, parvertė K. B. ant sofos ir nustūmė ant grindų. Tokiais savo veiksmais D. V., smurtaudamas sukėlė K. B. fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai K. B. 1 cm ilgio linijinę kraujosruvą kaklo kairėje viršutinėje dalyje, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. V. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. V. išteisinti.
2.1. Gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o D. V. pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Taip pat teismas nevertino nukentėjusios K. B. teisme duotų parodymų, kad ji 2022 m. gegužės 27 d. iškvietė policiją ne dėl smurto, o dėl to, kad jos sūnus paliko savo mobilų telefoną D. V. namuose ir jai reikėjo policijos jį paimti. Teismas atsisakė teisme apklausti nukentėjusiosios sūnų F. B., nors prokuroras pareiškė, kad jis yra vienintelis liudytojas. Teismas taip pat atsisakė išreikalauti iš Bendrosios pagalbos centro K. B. telefoninio pokalbio garso įrašą. Teismas pripažino D. V. kaltu tik pagal nukentėjusios paaiškinimus, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad jos parodymais galima tikėti, o D. V. parodymais - ne. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą. Priešingai, pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose matosi, kad ant K. B. kaklo nėra jokių sužalojimų (kraujosruvų, raudonų dėmių). Trys raudonos dėmės kaklo kairėje pusėje atsirado tik kai ji su savo automobiliu atvyko į Ukmergės policijos komisariatą. Tačiau teismas dėl nurodytų įrodymų nuosprendyje nepasisakė. Viso proceso metu D. V. kaltės nepripažino ir teigė, kad prieš K. B. fizinio smurto nenaudojo. Jo parodymai yra nuoseklūs ir nuo pirmos apklausos nepasikeitė.
2.2. Apeliaciniame skunde cituojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, taip pat BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir jas aiškinančios teismų praktikos nuostatas gynėjas teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad D. V. atliko neteisėtus veiksmus K. B. atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nesurinkus neginčytinų D. V. kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2.3. Gynėjas skunde akcentuoja, kad BPK 186 straipsnyje nurodyta, jog nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas F. B. buvo apklausiamas policijoje, jo apklausą vykdė tyrėja. Duomenų, kad būtų prašoma nepilnametį apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nėra. Gynėjo teigimu, F. B. buvo apklaustas netinkamai, todėl teismas nepagrįstai vertino ir jo parodymus.
2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Nepilnametį liudytoją F. B. prašė apklausti prokuroras ir gynėjas, o teismas posėdyje nusprendė jį apklausti, tačiau vėliau nutartimi atsisakė liudytojo apklausos.
2.5. Apeliaciniame skunde cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų nuostatas gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. nebuvo suteikta galimybė apklausti F. B., o teismas netenkino prokuroro ir gynėjo prašymų teisme apklausti šį liudytoją. F. B. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo apklausa vyko policijos įstaigoje, jo apklausa buvo vykdoma netinkamai, nebuvo siekiama tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos išaiškinimui svarbių aplinkybių, nesiekta pašalinti jau toje baudžiamojo proceso stadijoje egzistavusių prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos nepilnamečio liudytojo F. B. apklausos metu gauti parodymai negali būti laikomi teisėtais ir patikimais, tinkamais ir leistinais įrodymais, kuriais remiantis galėtų būti sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės D. V.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių K. B. parodymus. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina D. V. parodymus, kad K. B. kvietė policiją tam, kad būtų galima paimti sūnaus telefoną. Tik kai policijos pareigūnė paklausė, ar buvo naudojamas fizinis smurtas, pasakė, jog ją smaugė. Ji net po to nenorėjo važiuoti į policijos komisariatą ir rašyti pareiškimą.
2.6. Gynėjas skunde pažymi, kad byloje apklaustas specialistas R. L. dėl nukentėjusiosios kūno sužalojimų pateikė išvadą, kad jai padaryta 1 cm ilgio linijinė kraujosruva kaklo kairėje viršutinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu ir būdu bei kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2022 m. gegužės 27 d. asmens apžiūros protokole, nurodyta, kad K. B. kaklo kairėje pusėje matyti trys 1 cm dydžio paraudimai. Policijos pareigūnų 2022 m. gegužės 27 d. vaizdo kameromis užfiksuotose vaizdo įrašuose, darytuose prieš valandą iki asmens apžiūros, K. B. kaklo srityje jokių paraudimų nesimato. Bendraudama su pareigūnais jį nerodė jokių sužalojimų, o tik sakė, kad ją smaugė dviem rankomis. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti trys paraudimai kairėje kaklo pusėje būdingi spaudžiant kaklą viena ranka ir tai galėjo padaryti pati K. B. važiuojant į policijos komisariatą. Stipriai spaudžiant dešinės rankos pirštais kaklą liks paraudimai nuo trijų vidurinių pirštų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atskleistas mechanizmas kaip K. B. kaklo srityje atsirado paraudimai. Pažymėtina, kad kitą dieną, šeštadienį, jiį su sūnumi dalyvavo renginyje Palangoje, renginio nuotraukos buvo įkeltos socialiniame tinkle Facebook. Nuotraukose taip pat nesimato jokių paraudimų ir kraujosruvų, tačiau jau po trijų dienų šeimos gydytojas kaklo srityje užfiksavo 1 cm ilgio kraujosruvą.
3. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Gynėjo apeliacinis skundas atmetamas
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendis dalyje dėl D. V. kaltės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
Dėl mažamečio liudytojo parodymų
5. Vienas iš esminių gynėjo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis liudytojas F. B. buvo apklaustas pažeidžiant BPK nustatytą tvarką ir nuteistojo teisę pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Teismas nutartimi atsisakė šį liudytoją apklausti teisiamajame posėdyje. Liudytojo F. B. parodymai negali būti laikomi įrodymais, jais negali būti grindžiamas nuosprendis, tačiau teismas juos nepagrįstai vertino. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
6. Nepilnamečio liudytojo apklausos tvarką reglamentuoja BPK 186 straipsnio nuostatos. Nepilnametį liudytoją <...> apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba BPK 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Nepilnametis liudytojas <...> ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo <...> apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Nepilnametis liudytojas <...> į teisiamąjį posėdį šaukiamas tik išimtiniais atvejais. Į mažamečio liudytojo <...> apklausą visuomet <...> privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo <...> teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo <...> apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio liudytojo <...> atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.
7. Iš liudytojo F. B. 2022 m. birželio 6 d. apklausos protokolo (b. l. 55-57) ir vaizdo įrašo (CD pridėtas prie bylos medžiagos) matyti, kad mažametis liudytojas buvo apklausiamas vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, jo apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, į apklausą buvo kviečiama psichologė J. Š. (b. l. 51), kuri padėjo apklausti mažametį, taip pat Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė M. Z., liudytojo apklausoje dalyvavo jo atstovė K. B.. Iš minėto protokolo taip pat matyti, kad mažamečio liudytojo apklausą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. P., apklausa buvo atliekama Ukmergės rajono policijos komisariate. Šioje apklausoje nedalyvavo nuteistasis D. V. ir jo gynėjas, nors pranešimas apie įtarimą D. V. buvo įteiktas 2022 m. gegužės 30 d. (b. l. 101-102), prašymą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nuteistojo gynėjas advokatas V. Beperšč prokurorui pateikė 2022 m. birželio 3 d. kartu su atstovavimo sutartimi ir advokato orderiu (b. l. 79-81). Duomenų apie tai, kad D. V. ir jo gynėjas buvo informuoti apie liudytojo F. B. apklausą, byloje nėra.
8. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė proceso dalyvių prašymo dėl mažamečio liudytojo F. B. apklausos teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu netenkinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad mažametis liudytojas buvo apklaustas pareigūnų, kas jį psichologiškai neigiamai paveikė, nuo įvykio iki jo apklausos praėjo daugiau nei penki mėnesiai, todėl siekiant apsaugoti mažametį nuo pakartotinių neigiamų emocijų, jo apklausa nėra galima.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pilnametystės nesulaukęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą, į teisiamąjį posėdį kviečiamas tik išimtinais atvejais, nustato teismams pareigą atsižvelgti į tokių nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–594/2012). Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-489/2015). Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė proceso dalyvių prašymą mažametį liudytoją F. B. pakartotinai apklausti teisiamajame posėdyje.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliekant liudytojo F. B. apklausą šioje byloje susidarė teisinė situacija, kuomet nuteistasis ir jo gynėjas viso proceso metu neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojui F. B.. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo D. V. procesinės teisės šioje baudžiamojoje byloje pažeistos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
11. BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi gynėjas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos nėra pažeidžiamos, jei kaltinamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pavyzdžiui, Sahdi v. France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993). EŽTT ne kartą konstatavo, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d. punkto reikalavimais nesuderinama apimtimi tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme (žr. pavyzdžiui, V. M. and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997).
12. Kaip matyti iš aptartų tarptautinio teismo išaiškinimų, gynybos teisių pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai liudytojo, kuriam kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų viso proceso metu, parodymais yra vien tik arba lemiama apimtimi grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas apkaltinamajame nuosprendyje iš viso nesirėmė liudytojo F. B. parodymais.
13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-43/2006, 2K-309-895/2017 ir kt.). Taigi teismas turi pareigą patikrinti visus byloje surinktus duomenis, nustatyti, ar tarp bylos duomenų nėra prieštaravimų. Todėl skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad liudytojo F. B. parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, tame tarpe ir nukentėjusiosios bei iš dalies nuteistojo parodymams, nereiškia, kad teismas nepilnamečio liudytojo parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl kitų įrodymų vertinimo
14. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai spręsti, jog nuteistasis atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Gynėjas pažymi, kad teismas neįvertino K. B. parodymų, jog ji policiją kvietė ne dėl smurto, o norėdama paimti iš D. V. namų sūnaus mobilųjį telefoną. Gynėjas pažymi, kad teismas atsisakė išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) K. B. telefoninio pokalbio garso įrašą.
16. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1) t. y įtariant, kad nusikalstama veika buvo padaryta savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Vėliau D. V. pranešimas apie įtarimą įteiktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 116-117). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai nusikalstamos veikos kvalifikavimas keičiamas ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiškia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-697/2020). Svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia ir kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nėra žinomas. Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimą negali būti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių šis neprivalo žinoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-697/2021).???
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastys dėl kurių, nukentėjęs nuo smurto asmuo, kreipiasi į teisėsaugos institucijas tam tikrais atvejais gali turėti reikšmės sprendžiant dėl jo parodymų patikimumo ypatingai tais atvejais, kai kreipiamasi praėjus tam tikram laikui nuo patirto smurto. Vis dėl to, iš K. B. ir nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji įvykio dieną ruošėsi kelionei į Palangą, jai buvo svarbu išvažiuoti anksti ryte, turėjo paimti kolegę iš Ukmergės. Iš vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų (Bodycam), matyti, kad K. B. iš esmės rūpinasi tuo, kaip susigražinti sūnaus mobiliojo ryšio telefoną, sako sūnui, kad nupirks naują telefoną, pamini, kad ruošėsi kelionei į Palangą, prašo pareigūnų leisti jai važiuoti namo ir tik pareigūnei pasakius, jog procesiniai veiksmai neužtruks ilgai, nukentėjusioji sutinka vykti į policijos komisariatą.
18. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškimo dėl D. V. veiksmų pateikimas aptartoje situacijoje K. B. buvo ne prioritetinis veiksmas – nukentėjusioji norėjo kuo skubiau atgauti sūnaus telefoną, taip pat rūpinosi netikėtai pasikeitusiu planu dėl kelionės. Vis dėl to, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad nukentėjusioji neturėjo iniciatyvos pateikti pareiškimo policijai dėl D. V. veiksmų – policijos pareigūnei nurodžius, jog procesiniai veiksmai ilgai neužtruks, nukentėjusioji sutiko vykti į policijos įstaigą. Pažymėtina ir tai, kad K. B. neneigė, jog į policiją kreipėsi dėl sūnaus telefono. Todėl teisėjų kolegijos vertinumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą išreikalauti iš BPC telefoninio pokalbio garso įrašą. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams iš karto papasakojo įvykio aplinkybes, apie kurias vėliau procese davė analogiškus parodymus. Didžiąją jų dalį patvirtino ir nuteistasis.
19. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, kadangi policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose nematyti ant K. B. kaklo nėra jokių sužalojimų (kraujosruvų, raudonų dėmių), o trys raudonos dėmės kaklo kairėje pusėje atsirado tik kai ji su savo automobiliu atvyko į Ukmergės policijos komisariatą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas teigė, jog yra pagrindo manyti, kad minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo sau pasidaryti pati vykstant į policijos komisariatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių teiginių nepatvirtina byloje surinkti duomenys.
20. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnų daryti vaizdo įrašai nėra aukštos kokybės, jie daryti 2022 m. gegužės 27 d. apie 21 val. 40 min. Matyti, kad vaizdo įrašai padaryti esant natūraliam apšvietimui, kuris dėl paros laiko jau buvo mažesnis. K. B. nebuvo filmuojama iš arti, ar apšviečiant jos kaklą kitu šviesos šaltiniu. Todėl negalima vienareikšmė išvada, kad atvykus policijos pareigūnams sužalojimų ant nukentėjusiosios kaklo nebuvo.
21. Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad kitą dieną, šeštadienį, K. B. su sūnumi dalyvavo renginyje Palangoje, renginio nuotraukos buvo įkeltos socialiniame tinkle Facebook. Nuotraukose taip pat nesimato jokių paraudimų ir kraujosruvų, tačiau jau po trijų dienų šeimos gydytojas kaklo srityje užfiksavo 1 cm ilgio kraujosruvą.
22. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad nenorėjo, jog žmonės matytų, kas jai atsitiko, todėl sužalojimus maskavo kosmetinėmis priemonėmis. Toks nukentėjusiosios paaiškinimas yra visiškai logiškas. Kita vertus, šis gynėjo argumentas teisinės reikšmės neturi, kadangi dieną prieš konferenciją surašytame asmens apžiūros protokole (b. l. 30-35) sužalojimai ant K. B. kaklo akivaizdžiai matomi. Tą apeliaciniame skunde pripažįsta ir gynėjas.
23. Gynėjas skunde pažymi, kad teismas pripažino D. V. kaltu tik pagal nukentėjusiosios paaiškinimus, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad jos parodymais galima tikėti, o D. V. parodymais - ne.
24. Priešingai nei skunde teigia gynėjas, nukentėjusiosios parodymus patvirtina, o nuteistojo parodymus paneigia ir objektyvūs byloje surinkti duomenys. Kaip minėta, asmens apžiūros protokole sužalojimai ant K. B. kaklo yra akivaizdžiai matomi. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas (b. l. 39-40) bei kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 42-43), kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajai padaryta 1 cm ilgio linijinė kraujosruva kaklo kairėje viršutinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu ir būdu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu išliko nuoseklūs. Kaip minėta, nukentėjusioji analogiškus paaiškinimus davė policijos pareigūnams, tai patvirtina jau minėtas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas. Nukentėjusiosios parodymus didžiąja dalimi patvirtino ir nuteistasis.
25. Kita vertus, nuteistojo parodymų dalyje nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys. Nuteistasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji vakare vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alaus koktelį, išgėrė kelis stikliukus tekilos. Tačiau iš alkoholio kiekio matuoklio panaudos žurnalo (b. l. 73) matyti, kad K. B. tą patį vakarą alkoholio iškvėptame ore nebuvo nustatyta (0,00 prom.). Taip pat pažymėtina, kad tam tikras byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 109-111) nuteistasis neigė, jog nukentėjusiąją stūmė ant sofos, teigė, jog jos daiktų nemetė pro duris. Tačiau akistatos (b. l. 61-64) metu nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji galėjo atsilošti į lovos atlošą, teisme jau nurodė, kad nukentėjusiąją buvo prispaudęs tarp spintos ir sofos (b. l. 223). Be to, nuteistasis teisme jau teigė, kad nukentėjusiosios daiktus (kelis krepšius) grubiai išmetė pro duris.
26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis teisme parodė, jog nukentėjusioji šaukėsi sūnaus pagalbos - suriko „Fernandai gelbėk!“. Sugretinus šią aplinkybę su nuteistojo teiginiais, jog jis nukentėjusiosios nesmaugė, o tik bandė sulaikyti, apkabinti, tai truko labai trumpą laiko tarpą, šie nuteistojo parodymai teisėjų kolegijos neįtikina. Sekant nuteistojo dėstoma įvykių versija, reikėtų manyti, kad nukentėjusiajai joks pavojus iš esmės nebuvo kilęs, o dėl situacijos, kurios metu ji buvo tik trumpam sulaikyta ar apkabinta, jai nebūtų kilęs poreikis šauktis mažamečio pagalbos. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kilus žodiniam konfliktui ji savo mažamečiam sūnui nurodė eiti į kitą kambarį, taigi nukentėjusioji buvo suinteresuota, kad sūnus konflikto nematytų. Todėl aplinkybė, jog nukentėjusioji šaukėsi sūnaus pagalbos, iš esmės leidžia manyti, kad nukentėjusioji esamą situaciją vertino kaip pavojingą jos sveikatai ar gyvybei.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti nuosprendį ir D. V. išteisinti apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
28. Tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, apžvalga, Nr. AB-54-1. Teismų praktika. 2021 m.)
Dėl bausmės
29. Skirdamas nuteistajam D. V. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
30. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra nei pernelyg griežta, nei pernelyg švelni.
31. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas įvertino aplinkybes, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, nėra neigiamai charakterizuojamas, yra baustas administracine tvarka. Teismas nuteistajam parinko vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų – laisvės apribojimą, kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės termino vidurkis, nustatė nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką atitinkančius įpareigojimus ir draudimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta bei dar labiau mažinti jos dydį nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
32. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį, kuriuo atstovas prašė iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
34. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl D. V. nusikalstamos veikos K. B. patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų K. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, sužalojimai nesutrukdė jai dalyvauti darbinėje ir socialinėje veikloje (vyko į konferenciją). Nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusioji buvo ištikta šoko ar patyrė panikos priepuolį. Matyti, kad atvykus pareigūnams nukentėjusioji buvo išsigandusi ir susijaudinusi, tačiau į pareigūnų klausimus atsakinėjo ir įvykio aplinkybes dėstė logiškai, rišliai, ramino savo mažametį sūnų. Pažymėtina, kad policijos pareigūnus nukentėjusioji kvietė siekdama atgauti sūnaus telefoną, kas iš esmės nesiderina su veiksmais asmens, kuri yra ištiktas šoko, ar patiriantis panikos priepuolį.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajai iš D. V. priteistinas 800 eurų neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
Dėl proceso išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje
36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nagrinėjamų klausimų teisinį ir faktinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį (nukentėjusiosios atstovas parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, atstovavo ją viename teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 2178 Eur atlygintinų išlaidų advokato išlaidoms apmokėti dydis yra teisingas ir pagrįstas.
37. Nukentėjusiosios atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas, kurias ji patytė atstovaujama advokato apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Spręsdama dėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nukentėjusiosios atstovavimu ir apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).
38. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka vyko vienas teismo posėdis, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas jos interesus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, o baudžiamoji byla nėra didelės apimties, taip pat į Rekomendacijose numatytus atlygintinų išlaidų maksimalius dydžius, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 500 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. V. gynėjo advokato Viačeslavo Beperšč apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. B. skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. V. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti nuo 2 000 Eur iki 800 Eur.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Priteisti K. B. iš D. V. 500 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.