- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-1771-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12968-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Anita Sereikienė, Daina Lisaitė, Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- S. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- A. J., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-939/2025 pagal ieškovės S. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Z. dėl juridinio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys – A. J., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Z. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama – 1) nustatyti, kad mirus ieškovės tėvui A. Z. po jo mirties atsiradusį palikimą ieškovė priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti; 2) nustačius juridinį faktą, jog ieškovė priėmė palikimą mirus A. Z., panaikinti 26-ojo notaro biuro išduotą paveldėjimo liudijimą atsakovui A. Z. (toliau – atsakovas) bei įpareigoti naujai užvesti paveldėjimo bylas ieškovės ir atsakovo atžvilgiu.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės tėvas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini)., jis turėjo du vaikus, t. y. ieškovę ir atsakovą, o sutuoktinė V. E. Z. mirusi (duomenys neskelbtini). Tėvas iki mirties gyveno pilnai neįrengtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove, kurios darbingumas yra tik 30 procentų. Po tėvo mirties ieškovė ir toliau liko gyventi minėtame name, tačiau 2023 m. birželio 29 d. brolis A. Z. liepė ieškovei išsikraustyti, nors ji pilnai priėmė palikimą, liko gyventi name, rūpinosi aplinka bei namų valda, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Siekiant įgyvendinti savo teisę ir priimti palikimą, paaiškėjo, kad atsakovas po tėvo mirties paveldėjo likusį palikimą. Ieškovė dėl sveikatos problemų, būdama neįgali, sergant paranoidine šizofrenija, bei dėl tėvo mirties emocinio išgyvenimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog ieškovė ne tik žinojo apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti, bet ir atsisakė kartu vykti pas notarą, tokiu būdu sąmoningai atsisakydama paveldėti turtą. Ieškovė nors ir turi sveikatos negalią, tačiau yra veiksni ir pilnai supranta kokius veiksmus turėjo atlikti, tačiau išreiškė priešingą valią – nepriimti palikimo. Atsakovas pažymėjo, kad susirgus tėvui ieškovė nuolatinai gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nelankė tėvo sergančio, nebuvo atėjusi į tėvo šermenis ir laidotuves, nebuvo nuvykusi į kapines. Atsakovas po tėvo mirties pasiūlė ieškovei laikinai pagyventi sode, kuriame gyveno tėvas, kadangi buvo vasara, manė jog taip ieškovei bus geriau. Vienintelė sąlyga, kurią atsakovas nurodė ieškovei, prieš jai pradedant gyvent sode, buvo ta, kad ieškovė privalės mokėti mokesčius pagal suvartojimą bei apsitvarkyti sode, tačiau tai jokiu būdu nebuvo palikimo priėmimas, kadangi ieškovė žinojo ir suprato, kad palikimą priėmė atsakovas. Ieškovė sodą pavertė šiukšlynu, nemokėjo jokių būtinų patarnavimo mokesčių, nesirūpino fekalijų utilizavimu, jas kaupė bačkose, išvykdama paliko elektros prietaisus dėl ko buvo suvartoti didžiuliai kiekiai elektros energijos, už suteiktas paslaugas nesumokėta, skola siekė 3 000,00 Eur. Po ieškovės išvykimo atsakovas patyrė nuostolius, turėjo išvalyti ieškovės sukauptas šiukšles, išgabenti fekalijas, apmokėti skolas. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė neišdėstė teisinių pagrindų, kodėl notaro išduotas paveldėjimo liudijimas turėtų būti panaikintas, nenurodė, kokios svarbios aplinkybės ieškovei neleido kreiptis teisminės gynybos įstatymo nustatytais terminais į teismą ir kodėl ieškovė neprašo atnaujint praleisto termino, be to, nepatvirtino fakto, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra V. E. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., miręs (duomenys neskelbtini), vaikai. Kauno 26-ojo notarų biuro notarė 2022 m. vasario 2 d., išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir 2022 vasario 22 d. išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriais atsakovas paveldėjo palikėjo A. Z. turtą – ¾ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), /8 dalis transporto priemonės VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5/8 dalis priekabos MAZ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenimis nustatyta, kad minėto žemės sklypo 7/8 dalys priklauso nuosavybės teise atsakovui pagal 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. vasario 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, o 1/8 dalis priklauso A. J. pagal 2020 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja, jog ji po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą – sodo sklypą su jame esančiu nepilnai įrengtu gyvenamuoju namu, kadangi po tėvo mirties ir toliau liko gyventi name, rūpinosi aplinka bei namų valda. Ieškovė dėl sveikatos problemų, būdama neįgali, sergant paranoidine šizofrenija, bei dėl tėvo mirties emocinio išgyvenimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad ieškovė žinojo, kad atsakovas priėmė palikimą, ji išreiškė valią nepriimti palikimo, o po tėvo mirties nuo 2021 m. spalio mėn. gyveno sode su atsakovo sutikimu dvi žiemas.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad ji su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, priešingai, ji nurodė, kad jokių mokesčių už palikėjo turtą nemokėjo, nieko nedarė, tik tvarkė kambarius, darė valgyt. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai atmetami. Teismas nustatė, kad ieškovė bylos metu jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė, skolas už sode išnaudotą elektros energiją, sodo bendrijos mokesčius sumokėjo atsakovas. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė netvarkė aplinkos, nesirūpino gyvenamuoju namu patvirtino atsakovo pateiktos sodo sklypo aplinkos ir jame esančio gyvenamojo namo nuotraukos, dėl kurių ieškovė prieštaravimų nepareiškė. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo kontekste neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog ieškovė iš sodo paėmė indus, striukę, televizorių, nes jos elgesys po tėvo mirties negali būti vertinamas kaip paveldėto turto savininko, o daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Be to, teismas nesutiko su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad 2023 m. birželio 29 d. atsakovas liepė ieškovei išsikelti į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nes byloje esantys medicininiai dokumentai, pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog ieškovė nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. birželio 27 d. buvo gydoma ligoninės stacionare.
8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė darbinga 30 procentų, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, (duomenys neskelbtini) pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat lankosi gydymo įstaigoje, o liudytoja apklausta gydytoja psichiatrė R. T., patvirtino, kad ieškovė pas psichiatrą lankosi nuo 2002 metų, daug metų jos būklė stabili, ji pati užsiregistruoja vizitui pas gydytoją, pati ateina, nusiperka išrašytis vaistus, paskutinį kartą stacionare buvo gydoma 2023 m. birželio mėnesį. Teismas nurodė, kad nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi sveikatos negalią, tačiau ieškovė turėjo realias galimybes realizuoti savo teises į tėvo palikimą. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2023 m. birželio 28 d. ieškovė Kauno miesto 18-me notarų biure sudarė įgaliojimą A. J., kas patvirtina, kad ieškovė yra pajėgi vykti į institucijas, sudaryti sandorius. Duomenų, kad ieškovė būtų neveiksni byloje nėra. Teismas konstatavo, kad jokių objektyvių kliūčių savalaikiai realizuoti ieškovei paveldėjimo teisę į A. Z. turtą nebuvo, todėl teismas vertino, kad ieškovės pasyvus elgesys įrodė, kad ieškovė valios priimti savo tėvo palikimą niekada nebuvo išreiškusi. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai leido daryti išvadą, kad ieškovė nepriėmė palikimo, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Teismui nustačius, kad ieškovė nepareiškė noro ir valios priimti palikimą, teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
9. Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, jog ieškovė patvirtino, kad ji žinojo, jog 2021 m. liepos 30 d. mirė tėvas, žinojo, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, tačiau per 3 mėnesių įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą ir nagrinėjimu atveju siekė įgyvendinti teisę paveldėti, pasirinkdama kitą paveldėjimo būdą t. y. faktinį valdymą. Teismas nustatęs, kad ieškovė nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, sprendė, jog ieškovė kreipėsi į teismą 2023 m. lapkričio 28 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas kvietimą ieškovei vykti pas notarą kartu bei ieškovės atsisakymą paveldėti įrodinėja tik savo žodiniu paaiškinimu, toks liudijimas neparemtas jokiais kitais įrodymais. Atsakovas yra suinteresuota šalis, todėl ieškovei nepripažįstant atsakovo nurodomų aplinkybių, jo paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai. Be to, ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pasitikėdama broliu, laukė iš jo kvietimo kartu važiuoti pas notarą.
10.2. Duodamas paaiškinimus teismui atsakovas painiojosi, iš pradžių tikino, kad ieškovė sode gyveno tik pusmetį, o aiškindamas dėl nesumokėtos elektros, prisiminė, kad ieškovė sode gyveno pusantrų metų.
10.3. Atsakovas pozicija kertasi su faktu, kad praktiškai nuolat sode negyvendama ieškovė sunaudojo elektros už beveik 4 000,00 Eur. Be to, atsakovo paaiškinimai, jog ieškovė nuo 2023 m. pavasario sode negyveno, nes jau buvo atjungta elektra nesutampa su ieškovės teiktu, tačiau teismo nepriimtu įrodymu, kuris patvirtina, kad elektros tiekėjo įspėjimas atjungti elektros tiekimą yra 2024 m. pavasario data, o ne 2023 m.
10.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti faktą, kad ieškovė savo valia, o ne atsakovo pakviesta po tėvo mirties gyveno ginčo sode, juo naudojosi ir laikė save paveldėtoja, kadangi, visų pirma, ieškovė turėjo kur gyventi, todėl atsakovo pasiūlymas pagyventi sode nepaaiškintinas, visų antra, anot atsakovo, į sodą ieškovė buvo pakviesta 2021 m. žiemą, po tėvo mirties, tuo tarpu atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2022 m. vasario mėn.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateikto garso įrašo, kuriame girdima, kad ieškovė neįsileido atsakovo į sodą ir taip elgėsi kaip savininkė.
10.6. Tai, kad ieškovė nemokėjo konkrečių mokesčių už paveldėtą turtą, savaime nereiškia, kad ji nesiekė paveldėti turto, kuriuo naudojosi, tuo labiau, kad pats atsakovas nurodė, kad ieškovė nemoka mokesčių ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Šis faktas patvirtina, kad ieškovės konkretus elgesys tiek savo, jai nuosavybės teise priklausančio, tiek paveldimo (ginčo) turto atžvilgiu buvo vienodas, o tai reiškia, kad mokesčių nemokėjimas nėra įrodymas, kad po tėvo mirties ji sodo nelaikė paveldėtu turto ir jo nevaldė kaip savininkė.
10.7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės valią priimti palikimą valdymo būdu visiškai neteisėtai susiejo su ieškovės galimybe kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, kadangi palikimo priėmimas valdymo būdu ir kreipiantis į notarą, tai du savarankiški būdai palikimui priimti, o pasinaudoti vienu iš jų yra absoliuti asmens pasirinkimo teisė. Nesikreipimas į notarą negali būti įrodymu, kad žmogus neturėjo valios priimti palikimą pradėjus jį valdyti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą bei priteisti atsakovo naudai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Apeliantė apeliaciniame skunde kritikuoja teismą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl priimto teismo procesinio sprendimo neteisėtumo.
11.2. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, rašytinių įrodymų, jog sumokėjo nors vieną euro centą dėl paveldėto turto išlaikymo einamųjų mokesčių, atliko turto remonto darbus. Apeliantė pateikė duomenis, jog moka už jos asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą einamuosius mokesčius ir skolų neturi, o tai patvirtina, kad apeliantė savarankiškai priima sprendimus kokį turtą išlaikyti, o kokiu turtu nesirūpinti.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantė nepaneigė atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog ji nesirūpino savo pačios sukauptų fekalijų išvežimu, žemės sklypo netvarkė, atsakovas asmeniškai apmokėjo sodo nario mokesčius 2022 – 2024 m.
11.4. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių faktinių ar teisinių argumentų dėl ko teismas turėtų naikinti įpėdinio įstatymo nustatyta tvarka įgytas teises į palikimą, be to, paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti yra taikomas vienerių metų senaties terminas, šis terminas yra grubiai pažeistas, atnaujinti praleisto termino ieškovė neprašė ir jokių sandorio negaliojimo pagrindų nenurodė, o tai yra savarankiškas teisinis pagrindas atmesti ieškinį, nes palikimas atsirado 2021 m., o ieškinys teisme dėl palikimo buvo užvestas 2024 m.
12. Apeliantė 2025 m. liepos 31 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriame prašoma prijungti papildomus įrodymus, t. y. paklausimą ir atsakymą į paklausimą, kurie apeliantės manymu yra reikšmingi nagrinėjant apeliacinį skundą. Teikiamas įrodymas, apeliantės teigimu, patvirtina faktą, kad apeliantė gyvendama sode neįsileido atsakovo į namus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliantė (ieškovė) 2025 m. liepos 31 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriame prašoma prijungti papildomus įrodymus, t. y. paklausimą ir atsakymą į paklausimą, kurie apeliantės manymu yra reikšmingi nagrinėjant apeliacinį skundą. Teikiamas įrodymas tikslu patvirtinti faktą, kad apeliantė gyvendama sode neįsileido atsakovo į namus.
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas apeliacinėje instancijoje teikti naujus įrodymus. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
16. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi priimti nauji įrodymai: apeliantės prašymas Prienų rajono policijai ir Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos veiklos skyriaus atsakymas į prašymą, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl į mirusio tėvo namus sesers neįleidžiamo pranešėjo, jos brolio, norėjusios pasiimti jos mirusio tėvo dokumentus, ir tarp jų kilusio žodinio konflikto ir, kad iškviesti pareigūnai jokių teisės pažeidimų nenustatė, neturi jokios įtakos šalių ginčui išspręsti. Nors apeliantė teigia, kad šie įrodymai reikšmingi nagrinėjamoje Kauno apygardos teismo byloje, kadangi juo įrodinėjama aplinkybės, jog apeliantė gyvendama sode neįsileido brolio į namus, tačiau, priešingai apeliantės (ieškovės) dėstomai pozicijai, ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui, nes apskritai ginčo dėl to, kad apeliantė gyveno sode, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
18. Ieškovė S. Z. ir atsakovas A. Z. yra V. E. Z. ir A. Z. vaikai (el. b. 1 t., b. l. 16, 91). V.E. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 16). A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 8) Kauno 26-ojo notarų biuro notarė 2022 m. vasario 2 d., išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą A. Z., kuriuo jis paveldėjo visą palikėjo A. Z. turtą, kurį sudaro ¾ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir 2022m. vasario 22 d. išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo A. Z. paveldėjo palikėjo A. Z. turtą: 5/8 dalys transporto priemonės VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5/8 dalys priekabos MAZ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Į ½ dalį šio turto išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiajai V. E. Z. (el. b. 1 t., b.l. 39-42). VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenimis žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto, nuosavybės teise priklauso: 7/8 dalys A. Z. 2020-11-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2022-02-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu; 1/8 dalis A. J. 2020-11-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Į bylą pateiktos foto nuotraukos (el. b. 1 t., b.l. 13-15) ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šiame sodo sklype yra nepabaigtas statyti sodo namas. Ieškovė S. Z. darbinga 30 procentų, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, Kauno miesto poliklinikos pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat lankosi gydymo įstaigoje.
Dėl ginčo esmės
19. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad ieškovė kartu su tėvu iki pat jo mirties gyveno pilnai neįrengtame sodo name, mirus tėvui, ieškovė liko toliau gyventi šiame name, tačiau 2023 m. birželio 29 d. brolis A. Z. liepė jai išsikelti į jos gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nors ji pilnai priėmė palikimą, liko gyventi name, rūpinosi aplinka bei namų valda, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
20. 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje ieškovė S. Z. parodė, kad iki mirties tėvas gyveno sode, mirus motinai, ji su tėvu, pastarojo kvietimu, gyveno sode. Po tėvo mirties ji liko toliau gyventi sode. Paaiškino, kad klausė brolio ar gali pabūti sode, jis atsakė, kad gali. Po tėvo mirties sode gyveno metus laiko, po to grįžo į (duomenys neskelbtini), į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kol tėvas buvo gyvas, padėjo jam buityje. Po tėvo mirties sukasė daržą, užsiaugino kopūstų, svogūnų, sukasė žemę, prižiūrėjo namą. Paaiškindama kaip prižiūrėjo namą nurodė, kad šildėsi elektriniu šildytuvu, sutvarkė kambarius viršutiniame aukšte. Taip pat nurodė, kad tarp jos ir brolio kilo konfliktas.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teises; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė liko gyventi tame name, šildėsi šildytuvu, tvarkė kambarius, darė valgyt, atsižvelgęs į tai, kad jokių mokesčių už palikėjo turtą nemokėjo, ieškovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad ji su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ji priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo paaiškinimus, kadangi jis yra suinteresuotas asmuo, atsakovo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, atsakovas painiojosi laike, iš pradžių tikino, kad ieškovė sode gyveno tik pusmetį, o aiškindamas dėl nesumokėtos elektros, kuomet įsiskolinimas siekia beveik 4 000 Eur prisiminė, kad ieškovė sode gyveno pusantrų metų. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia atsakovui, t. y. ne atsakovas nagrinėjamoje byloje turėjo paneigti faktą, kad apeliantė priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, bet apeliantė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, nes apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji po tėvo mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.
24. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
25. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
26. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi šalių žodiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas turėjo labiau tikėti ieškovės, o ne atsakovo paaiškinimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir atsakovas yra priešingą teisinį suinteresuotumą byloje turintys asmenys, savaime nei vieno iš jų paaiškinimai byloje neturi didesnės įrodomosios galios, jie vertintini visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
28. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti buvus faktinį palikimo priėmimą, atsakovas nurodė, kad skolas už sode išnaudotą elektros energiją, sodo bendrijos mokesčius sumokėjo jis, ieškovė nurodytų aplinkybių neginčijo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė net negalėjo nurodyti sodų bendrijos pavadinimo. Tai, kad ieškovė gyvendama sode šildėsi elektriniu šildytuvu (nors už elektros energiją nemokėjo), darėsi valgyt ar susitvarkė kambarius neatitinka palikimo priėmimo faktiniu valdymu veiksmų pobūdžio. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė netvarkė aplinkos, nesirūpino gyvenamuoju namu patvirtina atsakovo pateiktos sodo sklypo aplinkos ir jame esančio sodo namo nuotraukos (el. b. 1 t., b. l. 109-111). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog tai, kad ieškovė nemokėjo mokesčių, susijusių su paveldėtu turtu, nereiškia, kad ji nesiekė paveldėti turto, kuriuo naudojosi. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Tad priešingai apeliacinio skundo argumentams, rūpinimasis turtu, jo prižiūrėjimas, mokesčių mokėjimas yra veiksmai, patvirtinantys palikimo priėmimą. O įpėdiniui nesirūpinant palikimu, jo neprižiūrint, nemokant mokesčių, t. y. įpėdiniui nevykdant paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų nėra ir pagrindo pripažinti, kad įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes, kaip jau buvo minėta, palikimo objektą sudaro ne tik turtinės teisės, bet ir pareigos.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tad, kaip visiškai teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, jog ieškovė iš sodo paėmė indus, striukę, televizorių, jai nevykdant paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų, negali būti laikoma palikimo priėmimu.
30. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad palikimo priėmimas valdymo būdu ir kreipiantis į notarą yra du savarankiški būdai palikimui priimti. Tačiau nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas valią priimti palikimą susiejo su ieškovės nesikreipimu į notarą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tik įvertino pačios ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl jos negalėjimo realizuoti teisės kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo ir pripažino jas nepagrįstomis. Tačiau pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė ne dėl to, kad ieškovė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o dėl to, kad ji neįrodė, jog po tėvo mirties ji priėmė palikimą faktiniu valdymu, t. y. pradėjusi disponuoti ir rūpintis palikimą sudarančiu turtu kaip savu.
31. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, gali būti sprendžiama dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kurį nustačius, kaip tiesioginis teisinis rezultatas paveldėjimo teisės liudijimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Nenustačius ieškovės prašomo juridinio fakto bei apeliaciniame skunde nesant argumentų, teisėjų kolegija nepasisako dėl reikalavimo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu.
32. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
34. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (el. b. 2 t., b. l. 112-113). Atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kuris pagal sąskaitos apmokėjimo datą yra 3 036,67 Eur, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl atsakovui iš apeliantės priteisiama 600 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. Z. atsakovui A. Z. 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.