- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1296-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04923-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- L. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-10120-490/2022, pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Švaros etalonas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės R. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla, užvesta pagal Kauno miesto 28-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MV-2216 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Švaros etalonas“ ir L. M., t. y. dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus AB Šiaulių bankas prašymą Nr. MV-2213.
2. AB Šiaulių bankas 2021 m. spalio 29 d. buvo išduotas Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomasis įrašas, reg. Nr. 13683, dėl 14 400,23 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos L. M., kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui M. L.. Pareiškėjos prievolių bankui įvykdymas buvo užtikrintas antrine hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu – 2 kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu pareiškėjai. 2022 m. kovo 7 d. antstolio patvarkymu Nr. S-22-22-3485 buvo prisijungta prie antstolės R. P. vykdomo skolos išieškojimo.
3. Antstolė 2022 m. sausio 10 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-183-768, kuriuo areštavo pareiškėjos nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), ir 2022 m. vasario 8 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-22-183-3951 nustatė šio nekilnojamojo turto vertę – 62 600 Eur.
4. Antstolės 2022 m. kovo 4 d. patvarkymu buvo paskelbtos bankui įkeisto ir pareiškėjai priklausančio turto pirmosios varžytynės. 2022 m. balandžio 4 d. ginčo butas buvo parduotas varžytynėse už 55 301 Eur.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės R. P. 2022 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.
6. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė paskelbė varžytines siekdama išieškoti skolą iš pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. buto, kuris yra vienintelis jos gyvenamasis būstas. Skolininkei UAB „Švaros etalonas“ priklauso įvairūs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektai, iš kurių išieškojimas nėra vykdomas, o priverstinis skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos kaip laiduotojos turtą, t. y. jos paskutinį gyvenamąjį būstą. Pareiškėjai nežinoma, kada buvo pradėta vykdomoji byla, ji negavo iš antstolės raginimų sumokėti skolą, todėl objektyviai iki ginčijamo patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo priėmimo dienos negali būti praėję 18 mėn., t. y terminas, kuris imperatyviai numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 663 straipsnyje, todėl ir varžytinės iš paskutiniojo gyvenamojo asmens būsto negali būti skelbiamos nepraėjus numatytam terminui. CPK 664 straipsnyje numatyta, kad iš gyvenamojo skolininkui priklausančio būsto išieškoma tik penktąja eile. Pareiškėja nėra skolininkė, ji yra laiduotoja, o iš skolininko UAB „Švaros etalonas“ turto išieškojimas nėra įvykdytas, nors šis skolininkas turi turto, taip pat ir nekilnojamojo, iš kurio galima vykdyti išieškojimą. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Nors išieškotojo interesai yra prioritetiniai, tačiau turi būti gerbiami ir skolininko interesai, siekiama protingos kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros.
7. Antstolė R. P. 2022 m. kovo 31 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, turto varžytinių nestabdė. Nurodė, kad vykdant išieškojimus iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto yra taikomos CPK LIII skyriaus teisės normos, nustatančios išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus. CPK 664 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, kurio 1 dalyje aiškiai pasakyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad skolos išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto, kuris priklauso pareiškėjai. Turtas įkeistas už 2 prievoles, kurių suma 34 996,80 Eur. Pareiškėja be banko turi ir kitų kreditorių, kuriems nėra įvykdyti įsipareigojimai. Akivaizdu, kad tokios didelės skolos sumos pareiškėja nesugebėtų padengti iš savo gaunamų pajamų nei per 18 mėnesių, nei per trumpesnį terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0183/21/01537.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundą dėl antstolės veiksmų grindžia CPK 663, 664 straipsnių nuostatomis, kurios reglamentuoja priverstinio vykdymo tvarką vykdant piniginio pobūdžio išieškojimo kategorijų bylas, kai skolų išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko gaunamus darbo užmokesčio bei kitus jam prilygintus mokėjimus, bei apribojimus, kurie taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Tačiau vykdomojoje byloje Nr. 0183/21/01537 išieškojimas vykdomas iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto, todėl minėtos teisės normos šiuo atveju netaikomos, o taikomos CPK LIII skyriaus teisės normos, nustatančios išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus. Be to, CPK 664 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad iš skolininko fizinio asmens pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
11. CK 4.192 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. Įkeisto turto realizavimas yra reglamentuotas CPK 746 straipsnyje, kuris numato, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka ( CPK 746 straipsnio 1, 3 dalys).
12. Vykdomojoje byloje Nr. 0183/21/01537 esančiame 2021 m. lapkričio 26 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo išieškotojas AB „Šiaulių bankas“ yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas per nustatytą terminą neįvykdys hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, išieškotojas prašo turtą parduoti iš viešųjų varžytynių.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimus neįvykdo, hipotekos kreditoriaus gali įgyvendinti savo teises, prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013).
14. Svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Laidavimo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą ( CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius gali pasinaudoti tiek hipotekos, tiek laidavimo institutų jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgdamas į jų ypatumus. Kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojų turtą, neprivalo pirmiau išieškoti iš hipoteka įkeisto turto ir gali šiuos institutus taikyti kartu. Vienintelė kreditoriaus, kuriam įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas kelių asmenų turto hipoteka ir (ar) laidavimu, veiksmų ribojimo sąlyga yra bendra išieškoma suma: kreditorius, nukreipdamas išieškojimą į hipotekos davėjų ir laiduotojų turtą, negali išieškoti didesnės sumos, nei jam yra skolingas pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-611/2015).
15. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo skelbiant pirmąsias pareiškėjos L. M. turto varžytynes yra nepagrįsti ir neįrodyti. Nurodė, kad antstolė, paskelbdama pirmąsias varžytynes, tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir jų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėja L. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, kadangi būtent CPK 663 ir 664 straipsniuose yra numatyta apsauga skolininko turtui, turtiniams interesams ir ypatingas dėmesys skirtas skolininko paskutiniam gyvenamajam būstui. Toks įstatymini reguliavimas yra logiškas, o skolininko interesai privalo būti apsaugoti, ypatingai paskutinis jo gyvenamasis būstas.
16.2. Esant situacijai, kai skolininkė UAB „Švaros etalonas“ turi didelės vertės realizuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, antstolė, gindama išieškotojo interesus bei nepažeisdama šalių interesų pusiausvyros, privalėjo nukreipti išieškojimą į skolininkės UAB „Švaros etalonas“ turtą.
16.3. Pareiškėjos nuomone, antstolė šiuo atveju išskirtinai vadovaujasi tik išieškotojo interesais, o teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Per raginime nustatytą terminą skolininkei ar įkaito davėjai neįvykdžius prievolės, antstolė paskyrė areštuoto, įkeisto ir įkaito davėjai priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės ekspertizę (2022 m. sausio 10 d. Patvarkymas dėl turto ekspertizės skyrimo Nr. S-22-183-767). Antstolė 2022 m. vasario 8 d. patvarkymu ginčo turtą įkainojo 62 600 Eur ir 2022 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr.S-22-183-6970 paskelbė varžytynes.
17.2. 2022 m. balandžio 4 d. įkaito davėjai L. M. priklausęs ir bankui įkeistas (pirmine ir antrine hipoteka) turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas iš viešųjų varžytynių už 55 301 Eur ir tuo pagrindu buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-183-12880.
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Pareiškėjai priklausęs bankui įkeistas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. buvo parduotas varžytynėse už 55 301 Eur. 2022 m. balandžio 27 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. 2022 m. gegužės 16 d. antstolės patvarkymu lėšos už parduotą turtą paskirstytos – dalis lėšų pervesta bankui UAB „Švaros etalonas“ ir pareiškėjos skolinių įsipareigojimų dengimui.
18.2. Pervestų lėšų už varžytynėse parduotą turtą pakanka visiškai padengti tiek UAB „Švaros etalonas“, tiek pareiškėjos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus bankui pagal notarų išduotus vykdomuosius įrašus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės patvarkymo, kuriuo buvo paskelbtos bankui įkeisto ir pareiškėjai priklausančio ginčo buto pirmosios varžytynės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0183/21/01537 pagal Kauno miesto 28-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MV-2216 dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų UAB „Švaros etalonas“ ir L. M., t. y. dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MV-2213.
22. AB Šiaulių bankui 2021 m. spalio 29 d. buvo išduotas Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomasis įrašas, reg. Nr. 13683, dėl 14 400,23 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos L. M., kuris buvo perduotas vykdymui antstoliui M. L.. Pareiškėjos prievolių bankui įvykdymas ir 14 400,23 Eur skolos grąžinimas buvo užtikrintas antrine hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu – 2 kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu pareiškėjai.
23. Antstolė 2022 m. sausio 10 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-183-768, kuriuo areštavo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Gavusi ekspertizės aktą, antstolė 2022 m. vasario 8 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-22-183-3951 nustatė nekilnojamojo turto vertę – 62 600 Eur.
24. 2022 m. kovo 4 d. antstolės patvarkymu buvo paskelbtos bankui įkeisto ir pareiškėjai priklausančio ginčo buto pirmosios varžytynės.
25. Apeliantė 2022 m. kovo 28 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2022 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo.
26. Kadangi paskelbtos varžytynės teismo nutartimi nebuvo sustabdytos, jos įvyko ir apeliantei priklausęs įkeistas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2022 m. balandžio 4 d. varžytynėse už 55 301 Eur kainą. 2022 m. balandžio 27 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-183-12880 ir nuosavybės teisės nuo 2022 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registre į ginčo butą yra registruotos varžytynes laimėjusio asmens vardu. Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad pardavus įkeistą ginčo butą, iš gautų per varžytynes lėšų buvo visiškai atsiskaityta su išieškotoju.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2022 m. birželio 27 d., t. y. kai byloje jau buvo duomenys apie ginčo turto pardavimą iš varžytynių ir naujo turo savininko įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad po apeliantės skundo teisme priėmimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos faktinė situacija byloje pasikeitė, o jos pasikeitimas sąlygojo ir naujų teisinių santykių bei iš jų kilusių pasekmių atsiradimą.
28. Naujos faktinės situacijos atsiradimas, kai po skundžiamo antstolės 2022 m. kovo 4 d. patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo priėmimo jau įvyko pirmosios varžytynės, o butas iš varžytynių buvo parduotas jų nugalėtojui ir surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris šiuo metu yra galiojantis ir nenuginčytas CPK 602 straipsnyje nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad apeliantės skundo dėl antstolės veiksmų paskelbiant turto varžytines išnagrinėjimas nesukels jai ir kitiems proceso dalyviams jokių teisinių pasekmių, todėl ir pareiškėjos argumentai dėl ginčijamo patvarkymo panaikinimo yra teisiškai nereikšmingi.
29. Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.
30. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas. Tai lemia, jog, vertinant skunde keliamus teisės klausimus, taip pat būtina atsižvelgti į procesines bylos aplinkybes.
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas).
32. Kaip jau buvo nurodyta, iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, t. y. byloje neliko ginčo objekto, o dalyvaujantiems asmenims – atitinkamai materialiojo teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče sprendžiant klausimą dėl antstolės 2022 m. kovo 4 d. patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo teisėtumo. Tai reiškia, kad tokio ginčo išnagrinėjimas nesukels realių teisinių padarinių ir šiuo metu jis prarado teisinį aktualumą.
33. Minėta, kad teismo įgaliojimas aiškinti ir taikyti teisę kiekvienoje konkrečioje byloje reiškia teisės taikymą ir aiškinimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai toks aiškinimas lemia toje byloje konkrečius teisinius padarinius. Teisės aiškinimas ginčo objektui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).
34. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
35. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatą, numatančią teismo pareigą nutraukti bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-611/2016 16 punktą; 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-684/2017 21 punktą; 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-421/2017 30 punktą; 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-684/2019 22 punktą; 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-469/2021 20 punktą).
36. Kadangi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turėjo bylą nutraukti, o ne skundą išnagrinėti iš esmės, skundžiama teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p, 326 str. 1 d. 5 p.).
37. Pažymėtina, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2017-302/2016).
38. Pirmosios instancijos teismui proceso dalyviai priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės 330 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Nagrinėjamu atveju apeliantės elgesį paduodant atskirąjį skundą vertinti kaip netinkamą, kaip ir pripažinti kreditorių (suinteresuotą asmenį) AB Šiaulių bankas šioje procesinėje situacijoje laimėtoju CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies prasme nėra pagrindo, todėl suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., AB Šiaulių bankas ir UAB „Švaros etalonas“, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.