- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2017-302/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autotrade“, uždarosios akcinės bendrovės „Jungent Lietuva“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- „Pakelo Motor Oil S.r.l.“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autotrade“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jungent Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-4928-340/2016 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autotrade“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jungent Lietuva“ ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų atvirame konkurse MT-7-12 „Variklinių alyvų pirkimas“ panaikinimo, trečiasis asmuo „Pakelo Motor Oil S.r.l.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.Ieškovė UAB „Jungent Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2016-04-25 rašte Nr. 2(VPK)603 nurodytus sprendimus, priimtus atviro konkurso MT-7-12 „Variklinių alyvų pirkimas“ (pirkimo Nr. 169604) 1-oje pirkimo objekto dalyje, kuriais UAB „Jungent Lietuva“ pasiūlymas buvo atmestas, „Pakelo Motor Oil S.r.l.“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei kuriais „Pakelo Motor Oil S.r.l.“ pasiūlymas buvo įrašytas į pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu ir pripažintas laimėjusiu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė UAB „Autotrade“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2016-04-25 rašte Nr. 2(VPK)-597 nurodytus sprendimus, priimtus atviro konkurso MT-7-12 „Variklinių alyvų pirkimas“ (pirkimo Nr. 169604) 1-oje pirkimo objekto dalyje, dėl UAB Autotrade“ pasiūlymo atmetimo, nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. liepos 19 d. nutartimi civilinės pagal ieškovių UAB „Autotrade“ ir UAB „Jungent Lietuva“ ieškinius buvo sujungtos, suteikiant bylai numerį e2-4928-340/2016.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų komisija 2016-08-09 nutarimu (Viešųjų pirkimų komisijos 2016-08-09 posėdžio protokolas Nr. 5-274), vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-07-13 AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktoje vertinimo išvadoje Nr. 4S-2345 įpareigojimą, nutarė nutraukti pirkimo procedūrą atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo dalyje Nr. 1 „Variklinė alyva klampos klasė SEE 10W-40“ bei pripažino 1 objekto dalies pirkimą pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Įvertinęs tai, kad, nutraukus ginčo Pirkimo procedūras, pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų vertinimas netenka teisinės reikšmės, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinę bylą civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Autotrade“ ir UAB „Jungent Lietuva“ ieškinius atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų atvirame konkurse panaikinimo nutraukė bei atmetė šalių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vertindamas ieškovių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, pirmos instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad, atsakovei nutraukus pirkimą, ieškovės nepasiekė ir negalėjo pasiekti jų pageidaujamo bylos išnagrinėjimo rezultato – teismo sprendimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir pirkimo procedūrų grąžinimo į pasiūlymų vertinimo stadiją, todėl sprendė, kad teismo procesinis sprendimas nutraukti civilinę bylą negali būti vertinamas, kaip priimtas vienos iš ginčo šalių naudai, dėl to netenkino šalių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovės UAB „Jungent Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ieškovei UAB „Jungent Lietuva“ ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą priteisti 2 622 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje priimta pirmos instancijos teismo nutartis nutraukti bylą nelaikytina sprendimu, priimtu ieškovių naudai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pernelyg susiaurino ieškovių siektą tikslą. Pagrindinis ieškinio tikslas nebuvo išimtinai susijęs tik su ginčo Pirkimo procedūrų grąžinimu į pasiūlymų vertinimo stadiją, priešingai, pagrindinis ieškinio tikslas buvo siekis, kad trečiasis asmuo Pakelo Motor Oil S.r.l.“ nebūtų laikomas laimėjusiu ginčo Pirkimą ir su juo nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Akivaizdu, kad perkančiajai organizacijai nutraukus ginčo Pirkimo procedūras, toks tikslas buvo pasiektas, kadangi atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalės organizuoti viešąjį pirkimą iš naujo ir ieškovė UAB „Jungent Lietuva“ turės visas galimybes jame dalyvauti, todėl teismo nutartis nutraukti civilinę bylą turi būti laikoma sprendimu, priimtu ieškovės naudai. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tiesiogiai reglamentuoja CPK 94 straipsnio 1 dalis, kurios pirmos instancijos teismas apskritai netaikė. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, tai, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, visos UAB „Jungent Lietuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pirmos instancijos teismas nukrypo tiek nuo Lietuvos apeliacinio teismo, tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai perkančioji organizacija nutraukia viešojo pirkimo procedūrą po to, kai ieškovas pareiškia ieškinį, laikoma, jog materialinių teisinių reikalavimų prasme bylos rezultatas yra palankus ieškovui, o bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės faktiškai laikomas sprendimu ieškovo naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2085/2011; 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1310/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Ieškovė UAB „Autotrade“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir tenkinti ieškovės UAB „Auotrade“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:Atsakovė yra atsakinga už neteisėtų Pirkimo sąlygų parengimą. Jei Pirkimo sąlygos būtų teisėtos, civilinė byla nebūtų nutraukta ir būtų nagrinėjama iš esmės. Pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad ieškiniu, be kita ko, buvo skundžiamas ir sprendimas trečiąjį asmenį Pakelo Motor Oil S.r.l. pripažinti laimėjusiu Pirkimo objekto dalyje Nr. 1 ir su juo sudaryti Pirkimo sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė, nutraukdama Pirkimą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo, iš esmės tenkino šiuos ieškovės interesus ir nesudarė Pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu.Skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2085/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Jungent Lietuva“ atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Apeliantė, būdama protingas ir sąžiningas Konkurso dalyvis, turėjo galimybę skųsti Konkurso sąlygų reikalavimus iki pasiūlymų pateikimo momento, tačiau jų neskundė ir, pateikdama savo pasiūlymą, deklaravo, jog sutinka su visais Konkurso sąlygų reikalavimais. Be to, apeliantė, žinodama, kad vyksta Konkurso sąlygų vertinimas Viešųjų pirkimų tarnyboje, turėjo galimybę palaukti iki kol bus pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl Konkurso 1 pirkimo objekto dalies ir tik tada objektyviai spręsti, ar būtina kreiptis į teismą. Tik paaiškėjus, kad apeliantės pasiūlymas buvo atmestas, ji skundė perkančiosios organizacijos sprendimus. Šioje byloje pareikšto ieškinio tikslas buvo išimtinai susijęs su ginčo pirkimo procedūrų grąžinimu į pasiūlymų vertinimo stadiją, todėl, atsakovei nutraukus pirkimą, apeliantė nepasiekė ir negalėjo pasiekti jos pageidaujamo bylos išnagrinėjimo rezultato. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą negali būti vertinamas kaip priimtas vienos iš šalių naudai. Apeliantės atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą septynių dienų terminą. Nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, visi bylos dokumentai yra skaitmenizuoti ir įkelti į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Skundžiama nutartis į EPP buvo įkelta 2016 m. rugsėjo 29 d. ir šalims išsiųsta 2016 m. rugsėjo 30 d., o atskirasis skundas buvo pateiktas tik 2016 m. spalio 10 d. Apeliantei neprašant atnaujinti praleistą terminą, pirmos instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Apeliantės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas. Į 2016 m. liepos 19 d. sąskaitą Nr. 382 yra nepagrįstai įtrauktos išlaidos už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, kuris buvo atmestas, todėl šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą. Be to, byla nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ankstyvoje bylos nagrinėjimo stadijoje, vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą, 1 Pirkimo objekto dalies procedūros buvo nutrauktos, todėl apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Autotrade“ atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė, sutikdama su Pirkimo sąlygomis, dalyvavo Pirkime, tačiau laiku ir tinkamai nevykdė savo pareigos skųsti Konkurso sąlygų reikalavimus ir tik paaiškėjus, kad jos pasiūlymas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų ir buvo atmestas, skundė perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovės ieškinio reikalavimas išimtinai buvo susijęs su ginčo Pirkimo procedūrų grąžinimu į pasiūlymų vertinimo stadiją, todėl, pirmos instancijos teismui nutraukus civilinę bylą, laikytina, jog ieškovė nepasiekė savo tikslo. Ieškovės UAB „Autotrade“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, kadangi byla nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių. Apeliantė, siekdama apginti savo tariamai pažeistas teises, pasisamdė vieną brangiausių advokatų kontorą Lietuvoje, todėl vien tai nesuteikia pagrindo iš atsakovės reikalauti didesnių bylinėjimosi išlaidų. Be to, apeliantė nepagrįstai į prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukė išlaidas, susijusias su konfidencialios informacijos patikslinimu, dalyvavimu Viešųjų pirkimų tarnybos posėdyje, kadangi šie veiksmai nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla. Taip pat nepagrįstai prašoma priteisti 600 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo parengimą, kuris buvo netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl faktinių aplinkybių
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-11-25 AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) atvirą konkursą „Variklinių alyvų pirkimas. M-7-12“ (pirkimo Nr. 169604). Pirkimo objektas buvo suskirstytas į dalis. Ieškovė UAB „Autotrade“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2016-04-25 rašte Nr. 2(VPK)-597 nurodytus sprendimus dėl UAB „Autotrade“ pasiūlymo atmetimo, nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimo. Ieškovė UAB „Jungent Lietuva“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė panaikinti atsakovės sprendimus, priimtus atviro konkurso MT-7-12 „Variklinių alyvų pirkimas“ (pirkimo Nr. 169604) 1-oje pirkimo objekto dalyje, kuriais UAB „Jungent Lietuva“ pasiūlymas buvo atmestas, „Pakelo Motor Oil S.r.l.“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei kuriais „Pakelo Motor Oil S.r.l.“ pasiūlymas buvo įrašytas į pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu ir pripažintas laimėjusiu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Viešųjų pirkimų komisija 2016-08-09 nutarimu (Viešųjų pirkimų komisijos 2016-08-09 posėdžio protokolas Nr. 5-274), vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-07-13 AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktoje vertinimo išvadoje Nr. 4S-2345 įpareigojimą, nutarė nutraukti pirkimo procedūrą atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo dalyje Nr. 1 „Variklinė alyva klampos klasė SEE 10W-40“ bei pripažino 1 objekto dalies pirkimą pasibaigusiu. Įvertinęs tai, kad, nutraukus ginčo Pirkimo procedūras, pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų vertinimas netenka teisinės reikšmės, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Autotrade“ ir UAB „Jungent Lietuva“ ieškinius atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų atvirame konkurse panaikinimo nutraukė bei atmetė ieškovių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atmesti jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, nesutinka, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ieškovėms ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės
Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliantės sutiko su Pirkimo sąlygomis ir pateikė savo pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Perkančiajai organizacijai atmetus jų pasiūlymus kaip neatitinkančius kvalifikacinių reikalavimų, apeliantės skundė perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais jų pasiūlymai buvo atmesti, nustatyta pasiūlymų eilė ir Konkurso laimėtoju pripažinta „Pakelo Motor Oil S.r.l.“. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės ieškinį grindė tik netinkamu jų ir trečiojo asmens „Pakelo Motor Oil S.r.l.“ atitikimo Pirkimo sąlygoms vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nei viena iš apeliančių nekvestionavo Pirkimo sąlygų teisėtumo. Apeliančių tikslas buvo susijęs su ginčo Pirkimo procedūrų grąžinimu į pasiūlymų vertinimo stadiją. 2016-07-13 Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje Nr. 4S-2345 dėl vykdomo viešojo pirkimo dalyje Nr. 1 „Variklinė alyva klampos klasė SEE 10W-40“ vertinant atsakovės vykdyto Konkurso sąlygų atitikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo nuostatoms, buvo nustatyti esminiai neatitikimai minėto įstatymo nuostatoms ir imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų pažeidimų. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė šiuos pažeidimus: 1) Pirkimo sąlygų 16 punkto 2 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 10 punkte numatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas ir perkančiosios organizacijos prašymas pateikti techninio ir profesinio pajėgumą reikalavimus įrodančius dokumentus – prekės gamintojo patvirtinimą, kad tiekėjas yra oficialus įgaliotas prekės gamintojo atstovas ir tiekėjui suteikta teisė prekiauti prekės gamintojo gaminama preke, yra tarpusavyje nesusiję, 2) Pirkimo sąlygų 16 punkto 2 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 11 punkte nurodytas reikalavimas pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad laboratorija yra pajėgi atlikti siūlomos prekės stebėsenos (monitoringo) programos tyrimus ir yra pajėgi vertinti tyrimo rezultatus bei yra akredituota ir sertifikuota, yra diskriminacinis; 3) pasiūlymų siaurąja ir plačiąja prasme vertinimo ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūrų apjungimas Pirkimo sąlygų 16 punkto 2 lentelės 10 ir 11 punktuose neatitinka VPĮ 32 straipsnio 5 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatų; 4) Pirkimo objekto dalis Nr. 1 „Variklinė alyva klampos klasė SAE 10W-40“ nepagrįstai nebuvo suskaidyta į atskiras dalis pagal tiekėjų suinteresuotumą, kadangi perkančioji organizacija perka variklinę alyvą skirtingiems dyzeliniams vidaus degimo varikliams; 5) Pirkimo sąlygų 13.3 punkto reikalavimas neatitinka VPĮ 2 straipsnio 6, 29 ir 34 dalių nuostatų ir kt., t.y. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo pirkimo sąlygų pažeidimus. 2016-08-05 raštu Nr. 2-2617 perkančioji organizacija informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad sutinka su nustatytais teisės aktų pažeidimais, ir 2016-08-09 Viešųjų pirkimų komisijos nutarimu nutraukė Pirkimo procedūras. Nė vienos iš minėtų Pirkimo sąlygų teisėtumo, dėl ko buvo nutrauktos pirkimo procedūros, apeliantės nekvestionavo. Kaip jau ir buvo minėta, skundžiami buvo tik Pirkimo procedūrų metu priimti perkančiosios organizacijos sprendimai, susiję su pasiūlymų vertinimu, tačiau net jei ir būtų pripažinta, kad ieškovių kvalifikacija pagal nutraukto Pirkimo sąlygas buvo tinkama, o trečiojo asmens „Pakelo Motor Oil S.r.l.“ netinkama, nutraukus Pirkimo procedūras dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, nebūtų jokios galimybės grąžinti viešojo pirkimo dalyvius į prieš pažeidimą buvusią padėtį.Esant nurodytoms aplinkybėms, kai apeliančių ieškinių pagrindai nesutapo su ta priežastimi, dėl kurios buvo nutrauktas ginčo Pirkimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ir išvadai, jog pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo nutarta nutraukti bylą dėl to, kad atsakovės paskelbto Konkurso sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis, gali būti vertinamas kaip priimtas apeliančių naudai, kas suponuoja išvadą, jog ieškovėms nepriklauso ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Nors pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi CPK 93 straipsnio nuostatomis, kuriomis remiamasi paskirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, tačiau vien proceso teisės normų pažeidimas ar netinkama jų pritaikymas gali būti pagrindas teismo procesiniam sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš esmės teisingai išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rėmimasis netinkama proceso teisės norma nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Apeliantės tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1310/2010; 2011 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2085/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, o konkrečios nutarties taikymą galima grįsti tik tokiais teismų nutartyse išdėstytais išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į nagrinėjamą bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, ir 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, ieškovėms priteisė bylinėjimosi išlaidas savo iniciatyva nustatęs Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1310/2010, ir 2011 m. liepos 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2085/2011, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ieškovėms, kurios, perkančiosioms organizacijoms nutraukus pirkimo procedūras, atsiėmė ieškinius. Taigi ieškovių nurodomų Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų faktinės bylos aplinkybės nėra vienodos, todėl apeliančių nurodoma teismų praktika šiuo konkrečiu atveju netaikytina.Konstatavus, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovės nurodomi argumentai dėl ieškovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo ir neproporcingumo vertintini kaip nereikšmingi, todėl dėl jų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
Nepagrįstas atsakovės pastebėjimas, kad apeliantės UAB „Jungent Lietuva“ atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą septynių dienų terminą. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtina, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Nagrinėjamu atveju elektorinių ryšių priemonėmis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis buvo išsiųsta 2016 m. rugsėjo 30 d. (penktadienį), todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, nutarties įteikimo diena laikoma 2016 m. spalio 3 d. Atskirasis skundas dėl teismo nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Terminas prasideda rytojaus diena nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu kitaip nenustatyta įstatymu (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2016 m. spalio 4 d. ir baigėsi 2016 m. spalio 10 d. Būtent 2016 m. spalio 10 d. apeliantė UAB „Jungent Lietuva“ ir pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą. Tokių terminų skaičiavimo taisyklių laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu priimtose nutartyse (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1460-186/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1114-302/2016).
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl panaikinti ginčijamą nutarties dalį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovių UAB „Jungent Lietuva“ ir UAB „Autotrade“ atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė UAB „Jungent Lietuva“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti jai 304 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus tai, kad UAB „Jungent Lietuva“ atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, spręstina, kad apeliantei nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.