Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-10-856/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-17
Bylos Nr.: e2A-10-856/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas: G. R., uždarajai akcinei bendrovei „Tuksas“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-10-856/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05340-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-290-1003/2023 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tuksas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise solidariai priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikštu ieškiniu atsakovams G. R. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Tuksas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 113,43 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei UAB „Tuksas“ priklausanti transporto priemonė VOLVO (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama atsakovo G. R., padarė žalą kitam asmeniui. Minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui bei pateikė reikalavimą 3 113,43 Eur sumai ieškovui, kuris sumokėjo reikalaujamą sumą Vokietijos draudimo įstaigai. Išmokėjęs žalos atlyginimo sumą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakingų už žalos padarymą atsakovų atlyginti išmokėtą dėl eismo įvykio sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog transporto priemonės nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė. Minimą transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė V. L.. Jis pats buvo eismo įvykio vietoje ir matė įvykio aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams ir paprašius jo asmens dokumentų, jis parodė savo vairuotojo pažymėjimą, manydamas, kad jo duomenys reikalingi kaip eismo įvykio liudininko. Jis vokiškai nekalba ir nesupranta, vertėjo ar jam suprantama kalba kalbančio pareigūno nebuvo eismo įvykio vietoje, kad jam paaiškintų dokumento paėmimo tikslą. Jis neteikė jokių paaiškinimų dėl eismo įvykio, nebuvo apklaustas ar pasirašęs eismo įvykio deklaraciją ar kitą dokumentą, kuriame būtų užfiksuota, jog jis sukėlė eismo įvykį.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Tuksas“ su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad transporto priemonę vairavo V. L., kuris po eismo įvykio, nesulaukęs policijos pareigūnų, išėjo į parduotuvę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš UAB „Tuksas“ 3 113,43 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 113,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208,69 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 33 Eur dokumentų įteikimo išlaidas; priteisė valstybei iš UAB „Tuksas“ 33 Eur dokumentų įteikimo išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovei UAB „Tuksas“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė VOLVO (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios vairuotojo kaltės sukelto eismo įvykio Vokietijoje metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pateikdama atsiliepimą bei teikdama į bylą kitus procesinius dokumentus atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Atsakovė taip pat neginčijo ieškovo pateiktų dokumentų, susijusių su eismo įvykiu trečiajam asmeniui padarytos žalos administravimu. Atsakovės UAB „Tuksas“ atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, ieškovo nurodytų eismo įvykio aplinkybių, susijusių su atsakovės civiline atsakomybe, neginčijo ir nepaneigė.

7. Teismas darė išvadą, jog 2020 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje eismo įvykį sukėlusi ir kito asmens transporto priemonę apgadinusi transporto priemonė VOLVO (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą nagrinėjamu atveju, taip pat pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą pagal Vokietijos teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad apmokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui su eismo įvykiu susijusią 3113,43 Eur sumą ir įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės UAB „Tuksas“, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

8. Teismas nurodė, kad iš Berlyno policijos valdybos pareigūnų užpildytame dokumente (toliau – ir Dokumentas) esančių įrašų, padarytų policijos pareigūno, matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo G. R., vairavęs UAB „Tuksas“ priklausančią transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri judėdama atgal apgadino kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Dokumente įrašyta, kad eismo įvykio kaltininkas sutinka su padarytu pažeidimu. Dokumente esantys įrašai patvirtina, kad jis surašytas ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 11 d., Dokumentą surašė ir pasirašė policijos pareigūnai, jame nėra atsakovo G. R. parašo ar jo ranka daryto kitokio įrašo. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas dalyvavo surašant Dokumentą, atsakovo parašu nepatvirtintas įrašas „sutinka su padarytu pažeidimu“. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad G. R., jei jis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, būtų buvusi skirta nuobauda dėl padaryto administracinio kelių eismo pažeidimo, nors Dokumente nurodyta, kad pripažįsta, jog buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Dokumente nėra jokių duomenų apie G. R., jei jis vairavo transporto priemonę VOLVO, turimą vairuotojo pažymėjimą, įrašų iš vairuotojo pažymėjimo, nors, atsakovo teigimu, vairuotojo pažymėjimą jis padavė policijos pareigūnams. Dokumente padarytas įrašas, kad šie duomenys peržiūrimi. Jei Dokumentas aiškiai nurodo, kokie vairuotojo pažymėjimo duomenys turi būti įrašyti į Dokumentą, šie duomenys atitinkamai ir turi būti fiksuojami Dokumente, policijos pareigūnai turi pareigą vairavusio asmens vairuotojo pažymėjimo duomenis įrašyti į Dokumentą. Vairuotojo pažymėjimo duomenų neįrašymas kelia abejones, ar policijos pareigūnai tinkamai užfiksavo eismo įvykio aplinkybes ir jį sukėlusį asmenį.

9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. patvirtina, jog G. R. dirbo UAB „Tuksas“ laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Teismas sprendė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu atsakovas G. R. nedirbo ir nebuvo atsakovės UAB „Tuksas“ darbuotoju. Teismas nurodė, kad pati atsakovė UAB „Tuksas“ patvirtino, jog 2020 m. lapkričio 10 d. sunkvežimiu VOLVO naudojosi V. L., bei pateikė į bylą su šiuo asmeniu sudarytą darbo sutartį apie tai, jog V. L. pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje (duomenys neskelbtini) pareigose nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų UAB „Tuksas“ ir G. R. faktinių darbo teisinių santykių buvimą eismo įvykio metu, minimos transporto priemonės priskyrimą G. R., taip pat nepateikė argumentų, kad G. R. turėjo motyvų, interesų, atitinkamų tikslų naudotis atsakovei UAB „Tuksas“ priklausančia transporto priemone ir šią transporto priemonę vairavo.

10. Teismas darė išvadą, jog ieškovas nepateikė pakankamų, neginčijamų įrodymų, kad atsakovas G. R. 2020 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje vairavo transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę PEUGEOT (duomenys neskelbtini), o visos byloje kylančios abejonės, ar G. R. vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, vertintinos atsakovo naudai, todėl ieškovo ieškinį atsakovo G. R. atžvilgiu atmetė kaip neįrodytą byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys neprašė įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu V. L., pats asmuo, tenkinus atsakovo prašymą ir nusprendus teismui apklausti jį liudytoju dėl įvykio aplinkybių, prie nagrinėjamos bylos neprisijungė, į teismo posėdį teismo rūmuose neatvyko, apie nedalyvavimo priežastis teismo neinformavo. V. L. yra Ukrainos pilietis, duomenų, kad šis asmuo gyventų Lietuvoje, į bylą nepateikta. Teismas darė išvadą, kad V. L. faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma.

12. Teismas nurodė, kad visiškai tenkinus ieškinio reikalavimus atsakovės UAB „Tuksas“ atžvilgiu, iš šios atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tenkančios šios atsakovės daliai. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 417,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 70 Eur žyminis mokestis ir 347,37 Eur vertimo išlaidos. Įvertinęs, kad ieškinio reikalavimas dėl 3 113,43 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Tuksas“ tenkintas visiškai, o analogiškas reikalavimas atsakovui G. R. atmestinas visa apimtimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Tuksas“ 35 Eur žyminį mokestį.

13. Teismas nurodė, kad įvertinus į bylą pateiktų dokumentų vokiečių kalba turinį, apimtį, spręstina, jog išversti dokumentai susiję su byloje aptariamu eismo įvykiu, todėl ieškovo reikalavimą dėl 347,37 Eur vertimo išlaidų priteisimo laikė pagrįstu ir įrodytu. Tačiau įvertinęs, kad tenkinama ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovei UAB „Tuksas“ ir atmestina ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovui G. R., teismas ieškovui priteisė iš atsakovės UAB „Tuksas“ 173,69 Eur vertimo išlaidų.

14. Teismas nurodė, kad teismas patyrė 66,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio dalis, susijusi su reikalavimu atsakovei UAB „Tuksas“, tenkinta visa apimtimi, o ieškinio dalis, susijusi su reikalavimu atsakovui G. R., atmestina, teismas valstybei iš atsakovės UAB „Tuksas“ ir ieškovo priteisė 66 Eur dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 33 Eur iš kiekvienos šalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškovo bendraatsakoviams pareikštą ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš bendraatsakovių visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą ieškovo sumokėtą žyminį mokestį; netenkinus ieškovo apeliacinio skundo dėl G. R. atsakomybės, priteisti visas ieškovo ir teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Tuksas“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas apsiriboja vien tik nepagrįstų arba tik nepatikimais įrodymais, kurių dauguma nėra pagrįsti Vokietijos teisės turiniu, bandomų pagrįsti abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2019).

15.2. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ne byloje pateiktai Vokietijos policijos pažymai, kuri analogišku eismo įvykio atveju Lietuvoje būtų laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, o suinteresuotos bylos šalies – G. R., paaiškinimams. Byloje nėra pateikti net V. L. paaiškinimai, nors, anot G. R., V. L. turėjo patvirtinti G. R. išdėstytus argumentus.

15.3. Informacijos apie G. R. nurodytą tariamai vairavusį transporto priemonę asmenį V. L. V. policijos pažymoje nėra; policijos pažymoje nurodyta informacija nėra paneigta jokiais kitais rašytiniais įrodymais. G. R., nesutikdamas su policijos pažymoje nurodyta informacija, jog jis buvo eismo įvykio kaltininkas, turėjo kreiptis į atitinkamas Vokietijos institucijas bei Vokietijos teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti policijos nustatytas aplinkybes. Tik Vokietijos institucijoms konstatavus, kad G. R. nėra eismo įvykio kaltininkas, G. R. galėtų išvengti atsakomybės Biuro atžvilgiu. Jokių veiksmų G. R. nesiėmė nei po Biuro jam pretenzijos išsiuntimo, nei gavęs Biuro ieškinį, nei civilinio proceso metu. Teismas net nepasisakė skundžiamame sprendime dėl tokių bylos nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų.

15.4. G. R. 2023 m. liepos 7 d. teismo posėdyje išdėstyti argumentai, kad jis nesikreipė į Vokietijos institucijas dėl tariamai didelių su tuo susijusių išlaidų, ar dėl to, jog su „...jais nieko neįmanoma normaliai subendradarbiauti“, negalėtų būti pagrindas teismui nepaisyti LAT įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių ar lengvinti bendraatsakovio įrodinėjimo pareigą.

15.5. Net ir laikant G. R. paaiškinimus, kad V. L. 2 valandoms pabėgo iš eismo įvykio vietos, o Vokietijos policininkai, atvykę į eismo įvykio vietą, užsirašė tik G. R. duomenis, patikrino jo dokumentus, teisingais, G. R. privalėjo būti atidus ir aktyvus, numatyti galimas neigiamas pasekmes savo atžvilgiu ir dėti reikiamas pastangas bei domėtis tolimesniu eismo įvykio tyrimo procesu. Tokių veiksmų G. R. neatliko, todėl toks jo elgesys neatitiko apdairaus ir protingo elgesio kriterijų.

15.6. Teismas nepagirstai vadovavosi G. R. argumentais dėl Biuro pateiktos policijos pažymos formos tariamų trūkumų bei suteikė prioritetą dokumento formai prieš turinį. Būtent G. R. pagal įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles turėjo pareigą pateikti aiškius įrodymus, jog tariamai pateikta policijos pažyma neatitinka Vokietijos teisės aktų reikalavimų, tačiau tokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o ir pats teismas nenurodė, kokie Vokietijos teisės aktai buvo pažeisti pildant policijos pažymą, bei skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis.

15.7. Biuras neturėtų teikti šioje byloje (esant pateiktai Vokietijos policijos pažymai, kurioje aiškiai įvardintas eismo įvykio kaltininkas) argumentų ar įrodymų apie konkrečių asmenų motyvus, interesus, tikslus, kodėl vienas ar kitas asmuo galėjo/negalėjo vairuoti konkrečią transporto priemonę eismo įvykio metu. Jei G. R. eismo įvykio metu ir nebuvo susijęs su UAB „Tuksas“ darbo santykiais, nereiškia, kad jis negalėjo vairuoti minėtos transporto priemonės. Net ir G. R. neneigia, kad eismo įvykio metu buvo eismo įvykio vietoje ir važiavo kartu su tariamu tikruoju vairuotoju V. L.. Be to, G. R. taip pat nepateikė jokių įrodymų, o ir pats teismas nenurodė, kokiais tikslais/motyvais/interesais Vokietijos policijos pareigūnai galėjo nurodyti galimai melagingą informaciją policijos pažymoje. Teismas ne tik netinkamai vertino įrodymus, bet ir ignoravo LAT teisės aiškinimo taisyklėse suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles.

15.8. Teismas nepagrįstai: nepriteisė Biurui iš UAB „Tuksas“ 173,69 Eur dokumentų į valstybinę kalbą vertimo išlaidų; priteisė iš Biuro 33 Eur dokumentų įteikimo išlaidų. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Biuras, pareikšdamas ieškinį ir G. R., atliko netinkamus procesinius veiksmus. Iki Biuro ieškinio pateikimo teismui, G. R. ir UAB „Tuksas“ pozicija Biurui nebuvo žinoma, o ir pateikus ieškinį teismui bendraatsakoviai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų atsisakyti reikalavimo G. R. atžvilgiu, keisti bendraatsakovius ir pan. Be to, net ir atmetus ieškinį G. R. atžvilgiu, asmuo, dėl kurio Biuras pradėjo procesą, patyrė dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidas, ar dėl kurio teismas patyrė dokumentų įteikimo išlaidas, lieka kitas bendraatsakovis – UAB „Tuksas“. Būtent UAB „Tuksas“ nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos apdrausti UAB „Tuksas“ priklausančią transporto priemonę, dėl ko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pradėjo žalos administravimo procesą, o Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, turėjo kreiptis į teismą dėl išmokėtos išmokos priteisimo. Biuro procesinis elgesys buvo tinkamas ir jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bei sąžiningai atliko procesines pareigas.

16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovo G. R.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Berlyno policijos valdybos pareigūnai užfiksavo 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykį, kurio metu atsakovei UAB „Tuksas“ priklausanti transporto priemonė VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėdama atgal, apgadino kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlikus 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos trečiajam asmeniui administravimą buvo nustatyta, jog žalą trečiajam asmeniui padariusi transporto priemonė VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl eismo įvykio buvo paskaičiuota bendra 3 113,43 Eur žalos atlyginimo suma, pateikti reikalavimai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atlyginti žalą pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį, išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai 323,50 Eur ir 2789,93 Eur sumoms. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. kovo 15 d. atliko mokėjimus pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išrašytas apmokėjimui sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2022 m. rugpjūčio 10 d. G. R. ir UAB „Tuksas“ adresuotomis pretenzijomis paragino atsakovus per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos grąžinti ieškovui dėl eismo įvykiu padarytos žalos išmokėtą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

19. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškė reikalavimą priteisti išmoką, sumokėtą tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, nėra. Atsakovė UAB „Tuksas“ šios aplinkybės neginčijo. Skundžiamas sprendimas neginčijamas dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės iš UAB „Tuksas“ nuostolių atlyginimą, tačiau apeliantas nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė nuostolių atlyginimo ir iš atsakovo G. R. kaip solidaraus skolininko.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Biuras turi teisę tiek iš atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir transporto priemonės valdytojo, atsakingo už žalos padarymą, reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, t. y. šiuo atveju atsakovus sieja solidari atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadovaudamasis šia nuostata ieškovas ir pareiškė reikalavimą abiem atsakovams.

22. Pažymėtina, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį, atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą.

23. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, jog asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, jog šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat konstatavo, jog Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai.

26. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

27. Sutiktina su apeliantu, kad pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnį, Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, tai yra ir dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo. Nors į bylą ieškovas pateikė Vokietijos policijos pažymą, Biuro žalų administravimo departamento išvadą, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją reikšmę, tačiau tai neužkirto galimybės atsakovui G. R. teikti šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, kad oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms paneigti įstatyme nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių, t. y. liudytojų parodymais, tačiau visos kitos CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse įvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, yra leistinos ir gali būti naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju prejudicinę galią turėtų tik Vokietijos teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota atsakovo G. R. kaltė dėl eismo įvykio, tačiau duomenų apie tokį Vokietijos teismo priimtą sprendimą nėra. Kita vertus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tiek Vokietijos policijos pažymos, tiek Biuro žalų administravimo departamento išvados sąsajumą ir įrodamąją galią vertino kartu su byloje esančių įrodymų visuma.

29. Kaip jau minėta anksčiau, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. R. nebuvo informuotas apie Vokietijoje vykusį žalos sureguliavimo procesą, jame nedalyvavo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo poziciją. Teisės aktuose nėra nustatyta pagrindo pareikšto regresinio reikalavimo teise grindžiamo ieškinio pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį tenkinti nevertinant regresinio reikalavimo pagrįstumo ir taip apriboti galimai dėl eismo įvykio atsakingo asmens teisę į teisminę gynybą.

30. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/201; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis jam tenkančia įrodinėjimo pareiga, teikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovas G. R. reiškė atsikirtimus. Tai, kad kaip nurodo apeliantas, byloje nėra pateikti V. L. paaiškinimai, nors, anot atsakovo G. R., V. L. turėjo patvirtinti G. R. išdėstytus argumentus, nesudaro pagrindo netikėti ir nesivadovauti atsakovo G. R. paaiškinimais dėl įvykusio eismo įvykio.

32. Apeliantas nurodo, kad informacijos apie G. R. nurodytą tariamai vairavusį transporto priemonę asmenį V. L. V. policijos pažymoje nėra; policijos pažymoje nurodyta informacija nėra paneigta jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apelianto argumentu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė Berlyno policijos valdybos pareigūnų užpildytą dokumentą, kuriuo jie užfiksavo 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykį, bei jo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame dokumente nėra atsakovo G. R. parašo ar jo ranka daryto kitokio įrašo, į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas dalyvavo surašant dokumentą, atsakovo parašu nepatvirtintas įrašas „sutinka su padarytu pažeidimu“, į bylą taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad G. R. būtų buvusi skirta nuobauda dėl padaryto administracinio kelių eismo pažeidimo, nors dokumente nurodyta, kad pripažįsta, jog buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dokumente nėra jokių duomenų apie G. R., jei jis vairavo transporto priemonę VOLVO, turimą vairuotojo pažymėjimą, įrašų iš vairuotojo pažymėjimo. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas aplinkybes dėl kilusio eismo įvykio kaltininko, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog 2020 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu atsakovas G. R. nebuvo atsakovės UAB „Tuksas“ darbuotojas. Be to, pati atsakovė UAB „Tuksas“ patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 10 d. sunkvežimiu VOLVO naudojosi V. L., bei pateikė įrodymus apie tai, jog V. L. pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje (duomenys neskelbtini) pareigose nuo (duomenys neskelbtini).

33. Remiantis išvardytu darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Berlyno policijos valdybos pareigūnų užpildytame dokumente nurodytas aplinkybes, kad 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykyje dalyvavo G. R., vairavęs UAB „Tuksas“ priklausančią transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri judėdama atgal apgadino kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės PEUGEOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį, bei kad eismo įvykio kaltininkas sutinka su padarytu pažeidimu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškintini atsakovo G. R. naudai. Šiuo aspektu kartu pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima daryti prielaidą, kad pažeidimas galėjo būti padarytas G. R., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą dėl kilusio eismo įvykio padaryti.

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto apeliacinio skundo argumentą, jog G. R., nesutikdamas su policijos pažymoje nurodyta informacija, jog jis buvo eismo įvykio kaltininkas, turėjo kreiptis į atitinkamas Vokietijos institucijas bei Vokietijos teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti policijos nustatytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie minėto dokumento siuntimą ir įteikimą atsakovui G. R., todėl priešingai nei teigia apeliantas, Vokietijos institucijos atsakovui G. R. nebuvo sudariusios galimybių ginčyti policijos nustatytas aplinkybes.

35. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovo G. R. teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga. Vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog esant pateiktai Vokietijos policijos pažymai, kurioje aiškiai įvardintas eismo įvykio kaltininkas, ieškovas neturėjo pareigos teikti argumentų ar įrodymų apie konkrečių asmenų motyvus, interesus, tikslus, kodėl vienas ar kitas asmuo galėjo/negalėjo vairuoti konkrečią transporto priemonę eismo įvykio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Užsienio teisės turinį, kiek jis reikalingas ieškovo atgręžtiniam reikalavimui pagrįsti kartu su kitais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo civilinę atsakomybę, turi pateikti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

37. Taigi, nagrinėjamu atveju nors ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė su žalos sureguliavimu susijusią medžiagą, įskaitant ir Vokietijos policijos pažymą apie eismo įvykį, tačiau ieškinyje nenurodė Vokietijos teisės turinio, susijusio su eismo įvykio kaltininko nustatymu. A. G. R. neigiant savo atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio, ieškovas turėjo įrodyti, kad pagal Vokietijos teisę buvo tinkamai nustatytas 2020 m. lapkričio 10 d. įvykio eismo įvykio kaltininkas, nes tai yra jo ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo G. R. kaip solidaraus skolininko faktinis pagrindas.

38. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie Vokietijos teisės aktai buvo pažeisti pildant policijos pažymą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip jau minėta, užsienio teisės turinį, kiek jis reikalingas ieškovo atgręžtiniam reikalavimui pagrįsti, kartu su kitais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo civilinę atsakomybę, turi pateikti ieškovas, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos užsienio teisės turinį aiškinti savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnis). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Biuro reikalavimo teisei dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

39. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovo G. R. atsakomybės dėl 2020 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“, taip užtikrinant šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundu argumentu, jog iki ieškinio pateikimo teismui atsakovų G. R. ir UAB „Tuksas“ pozicija ieškovui nebuvo žinoma. Be to, būtent atsakovė UAB „Tuksas“ nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę, dėl ko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pradėjo žalos administravimo procesą, o ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, turėjo kreiptis į teismą dėl išmokėtos išmokos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis solidariems atsakovams, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei realaus teisingumo vykdymo, juolab, kad ieškinys tenkintas visiškai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo materialinis reikalavimas dėl 3 113,43 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintas pilna apimtimi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų šiame procese tarp šalių neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis solidariųjų atsakovų atžvilgiu.

42. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina, nurodant, jog ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patirtos 417,37 Eur bylinėjimosi išlaidos ir teismo patirtos 66,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies, t. y. atsakovės UAB „Tuksas“.

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, todėl šioje dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nurodant, jog ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patirtos 417,37 Eur bylinėjimosi išlaidos ir teismo (valstybės) patirtos 66,56 Eur išlaidos priteisiamos iš atsakovės UAB „Tuksas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013). Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialus reikalavimas, skundžiant šią sprendimo dalį apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies taisykles. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, juridinio asmens kodas 125709291, iš UAB „Tuksas“, buveinė Tilžės g. 44-149, Šiauliai, juridinio asmens kodas 304876937, 3 113,43 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trylikos eurų 43 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 113,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 417,37 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš UAB „Tuksas“, buveinė Tilžės g. 44-149, Šiauliai, juridinio asmens kodas 304876937, 66,56 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 56 ct) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė